- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2-543/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės DnB NORD banko, notarė R
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-6809-178/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto modernizavimo realijos“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rūmas“ (tretieji asmenys: akcinė bendrovė DnB NORD bankas, notarė R. Š.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. rugpjūčio 1 d. ieškovo ir atsakovo BUAB „Rūmas“ sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūra. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovo BUAB „Rūmas“ administratoriui bet kokį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar nuosavybės apribojimą bei uždraudė surašyti šio turto pardavimo iš varžytynių aktą, o jeigu toks aktas jau surašytas, nutarė stabdyti jo vykdymą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei prašė įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo pateikti 108 000 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti, o ieškovui nepateikus garantijos ar neįnešus atitinkamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą - panaikinti minėta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad minėta nutartimi buvo uždrausta parduoti bankui hipoteka įkeistą turtą, todėl bankas negali (negalės) savo veikloje naudotis piniginėmis lėšomis kurios būtų gautos šį turtą pardavus, nors bankas gautas lėšas galėtų skolinti ir už tai gauti palūkanas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausto parduoti turto vertė pagal 2009 m. spalio 28 d. turto vertinimo ataskaitą yra 1 800 000 Lt, bylinėjimasis gali už trukti ilgiau negu 1 metus, o už gautus pinigus bankas galėtų gauti įstatymo numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, tai galimi banko nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sudarytų 108 000 Lt (1 800 000 Lt / 100 x 6 % x 1 metai). Pažymėjo, kad pagrindas taikyti galimų trečiojo asmens nuostolių užtikrinimą yra ir dėl to, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo turtinė padėtis yra prasta - abi šios šalys yra bankrutuojančios įmonės, kurioms negali būti skaičiuojami delspinigiai ir kurios neturi pakankamai turto galimiems banko nuostoliams atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens AB DnB NORD bankas prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra numatytas būtent tam, kad galimai maksimaliai užtikrinti tinkamą priimto teismo sprendimo įvykdymą, jų nesiėmus ieškovui palankus sprendimas gali likti apskritai realiai nebeįvykdomas, t.y. realiai ieškovas gali likti be teisinės apsaugos. Tačiau tokia pat situacija galimai atsirastų ir tuo atveju, kai dėl negalėjimo užtikrinti atlyginimo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinosios apsaugos priemonės privalomai būtų naikinamos (CPK 146 str. 1 d.). Pažymėjo, kad šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, kuriems yra iškeltos bankroto bylos, todėl jų padėtis yra kitokia negu normaliai funkcionuojančių juridinių asmenų: visų pirma, tiek vienos, tiek kitos šalies interesų gynimas yra pirmiausia susijęs su viešuoju interesu, o ne su vieno kreditoriaus interesais; antra, jie gali neturėti atitinkamo piniginių lėšų kiekio, kuriuo galėtų laisvai disponuoti; trečia, visus svarbius klausimus, susijusius su šių asmenų veikla (įskaitant piniginių lėšų panaudojimą) sprendžia kreditorių susirinkimas, t. y. sprendimų priėmimas yra sudėtingesnis ir užima daugiau laiko nei įmonei vadovaujant vienasmeniam valdymo organui - įmonės vadovui, juo labiau, kad prašoma įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą (ar banko garantijos) suma - 108 000 Lt, ieškovui, kaip bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, yra pakankamai didelė. Be to, neatmestina tikimybė, kad bankrutuojanti įmonė gali apskritai neturėti tokio kiekio pinigų ar tokios vertės turto, kuriuo galėtų laisvai disponuoti.
Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju reikia siekti, kad nebūtų neproporcingai pažeista nei ieškovo, nei atsakovo, nei trečiojo asmens interesų pusiausvyra. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tam, kad ginčo turtas nebūtų parduotas iš varžytynių ir kad būtų įmanoma taikyti restituciją natūra (grąžinti ieškovui ginčo sklypą), t. y. kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju nereikėtų spręsti papildomų teisinių klausimų. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ieškovo teisės ir teisėti interesai galėtų likti apskritai neapsaugoti, tuo tarpu tretysis asmuo, net ir nepareikalavus nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turės galimybę ginti savo teises dėl nuostolių atlyginimo bendra tvarka. Šiame kontekste Vilniaus apygardos teismas taip pat pastebėjo, kad apskritai neaišku, ar turtas iš varžytynių būtų parduotas ir galutiniame rezultate už kokią kainą bei ar prievolės trečiajam asmeniu buvo užtikrintos tik aptariama hipoteka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo nustatyta aplinkybė (sudėtingesnis bankrutuojančios įmonės sprendimų priėmimo procesas) galėtų būti pagrindu tik nustatyti ilgesnį terminą galimų nuostolių atlygimo užtikrinimo sumai sumokėti, o ne apskritai tokį prašymą atmesti.
2. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-861-553/2011 įpareigojo ieškovą (bankrutuojančią įmonę) pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą 32 184 Lt sumai.
3. Asmuo, reikšdamas ieškinį teisme ir tokiu būdu apribodamas kitų asmenų teises, nepriklausomai nuo savo teisinio ar ekonominio statuso, turi prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje suformuota pozicija atleidžia nuo bet kokios atsakomybės tiek bankrutuojančios įmonės administratorių, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorius, reiškiant teisme nepagrįstus reikalavimus ir tokiu būdu pažeidžiant kitų asmenų teises, t. y. pažeidžiama dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų pusiausvyra, nes kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims padarytų nuostolių atlyginimas nėra niekaip užtikrinamas ir šie asmenys net ir vėliau neturės jokių galimybių tokius nuostolius išreikalauti iš nepagrįstus reikalavimus teisme pareiškusių asmenų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirajį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
CPK 146 straipsnyje numatyto atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas galimas nustačius dvi esmines sąlygas, t. y. kad konkretūs nuostoliai gali realiai atsirasti ir kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, tačiau teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, nei kad nuostoliai būtinai atsiras, nei kad jų atlyginimas būtinai bus apsunkintas, o šias išvadas daro atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.
Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, jog dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nerealizavus ginčo turto, nebus gautos pajamos iš piniginių lėšų perskolinimo. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į banko kaip kredito įstaigos veiklos tikslus, trečiojo asmens prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra visiškai pagrįstas, o ieškovo atsiliepime į minėtą prašymą (35 – 38 b. l.) nurodytos abejonės (dėl tikrosios dabartinės ginčo žemės sklypo vertės, dėl papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo ir pan.) turi reikšmės tik nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydžiui. Tiesa, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti trečiojo asmens AB DnB NORD banko prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, skundžiamą nutartį iš esmės grindė ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, statusu, t. y. abejodamas bankrutuojančios įmonės galimybėmis užtikrinti trečiojo asmens nuostolius, kas sąlygotų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą (CPK 146 str. 1 d.). Tačiau įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2011). Tuo tarpu bankroto bylos ieškovui iškėlimo faktas kaip tik parodo, jog trečiojo asmens nuostolių atlyginimas, atžsižvelgiant į kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 str.), gali būti apsunkintas. Taigi nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas taikyti trečiojo asmens AB DnB NORD banko nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens prašoma užtikrinti galimų nuostolių suma yra per didelė, nes duomenų, kad ginčo sklypas būtų parduotas būtent už 1 800 000 Lt (20, 28 b. l.) ar kad bankas perskolinęs pinigines lėšas gautų būtent 6 procentų dydžio metines palūkanas (6.210 str. 2 d. numatytas procesinių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju netaikomas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) nėra, o tai, jog bylos nagrinėjimas truks metus laiko (14 b. l.) taip pat tėra prielaida. Tokiu būdu, teikėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovas BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ įpareigotinas pateikti trečiojo asmens AB DnB NORD banko nuostolių, galimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą 40 000 Lt sumai. Atsižvelgiant į ieškovo statusą (bankrutuojanti įmonė) ir su tuo susijusią sudėtingesnę sprendimų priėmimo tvarką, ieškovui nustatytinas 40 dienų terminas trečiojo asmens nuostolių atlyginimo užtikrinimui pateikti. Priešingu atveju, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos (CPK 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko (į. k. 112029270) prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti iš dalies ir įpareigoti ieškovą bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Miesto modernizavimo realijos“ (į. k. 300542363) per 40 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti Vilniaus apygardos teismui dokumentus, patvirtinančius trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) arba pateikiant šiai sumai banko garantiją.