Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo I. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskirta 1 250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 11 d., apie 21.01 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) ruože, vairavo automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas vidutinis 2,31 promilės neblaivumo laipsnis), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, dėl to automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, apgadino vairuojamą automobilį ir sužalojo juo važiavusį keleivį G. L., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skunde nurodoma, kad bendra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo taisyklė yra ta, jog byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, tačiau yra dvi procesinės galimybės išnagrinėti bylą traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nedalyvaujant: 1) kai yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą; 2) gautas toks prašymas, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis ir atmetė tokį prašymą. ATPK nenurodo svarbių asmens nedalyvavimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procese priežasčių, taigi, vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi, turi būti remiamasi BPK 38 straipsnyje nematytu svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatyto formos pažymos patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, yra laikoma svarbia asmens nedalyvavimo procese priežastimi.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. 14.16 val. apylinkės teismo raštinės darbuotojų yra užregistruotas per EPP sistemą advokatės K. Pugačienės teismui pateiktas jo (I. K.) prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma apie jo (I. K.) ligą, dėl kurios jis negali dalyvauti procese. Mano, kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasties neturėjo pagrindo pripažinti nesvarbia.

I. K. manymu, nepagrįsti ir skundžiamo nutarimo argumentai, kuriais remdamasis teismas sprendė, jog jis savo teisėmis naudojosi nesąžiningai. Atkreipia dėmesį, kad iš EPP sistemos duomenų matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teismui buvo pateiktas 14.16 val., t. y. likus 44 minutėms iki suplanuoto teismo posėdžio laiko. Mano, kad tai yra pakankamas laiko tarpas teismui patikrinti elektroninę bylą ir susipažinti su pateiktais nedidelės apimties dokumentais. Dėl to teismas neturėjo pagrindo spręsti apie jo (I. K.) nesąžiningumą, vertinti jį kaip neprotingą ir procesine prasme nepriimtiną.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismui tik po teismo posėdžio, t. y. teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, tapo žinoma, kad yra pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą bei medicininė pažyma. Pažymi, kad teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą, negalimi jokie procesiniai veiksmai, tarp jų ir naujų įrodymų prijungimas, o juolab, jų vertinimas procesiniame sprendime. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, priėmė naujus rašytinius įrodymus ir jais grindė savo procesinį sprendimą, t. y. sprendimą grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais.

Be to, apelianto tvirtinimu, teismas pažeidė ir jo teisę į gynybą: nors jo atstovė advokatė K. Pugačienė, pateikdama pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdį, nurodė teismui, kokiomis dienomis ji gali dalyvauti posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šį advokatės prašymą ignoravo – teismo posėdžio laiką paskyrė tuo metu, kai ji negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Taigi teismas skundžiamame nutarime be kita ko nepagrįstai nurodė, kad advokatė K. Pugačienė teismo posėdyje nedalyvavo dėl teismui nežinomų priežasčių.

I. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde I. K. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jam paskirtos nuobaudos neginčija, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant jam ir jo atstovei, be to, sprendimą grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, priėmė naujus rašytinius įrodymus, t. y. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir medicininę pažymą, ir jais grindė savo procesinį sprendimą, t. y. sprendimą grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais, atkreipiamas dėmesys, kad teismas minėtus duomenis vertino pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovei, o ne kaip įrodymus, pagrindžiančius apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Taigi nagrinėjant ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimų bylas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. liepos 11 d. I. K. pateikus prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nes iki 2016 m. liepos 19 d. atostogauja jo atstovė advokatė K. Pugačienė, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2016 m. liepos 22 d. (70 b. l.), 2016 m. liepos 22 d. gavus administracinėn atsakomybėn patraukto I. K. ir jo atstovės advokatės K. Pugačienės prašymus (72, 76 b. l.), kuriuose nurodyta, jog advokatė negali dalyvauti 2016 m. liepos 22 d. posėdyje, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2016 m. rugpjūčio 29 d. (82 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teisme elektroniniu paštu buvo gautas advokatės K. Pugačienės prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, nes jos atstovaujamas I. K. pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau į posėdį negali atvykti dėl ligos (86 b. l.), 2016 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu gautas ir patraukto administracinėn atsakomybėn I. K. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis teismo posėdyje negali dalyvauti dėl ligos (87 b. l.), bei medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad I. K. negalėjo atvykti į Šiaulių apylinkės teismą dėl ligos, kurios kodai (duomenys neskelbtini) (88 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. K. siekė vilkinti bylos nagrinėjimą: apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį 2016 m. rugpjūčio 29 d. jis pranešė tik prieš pat posėdį ir tai padarė elektroniniu būdu (o tokiu būdu perduotų dokumentų atidavimas teisėjui užtrunka), be to, pagal tarptautinius ligos kodus liga (duomenys neskelbtini) – tai apatinės nugaros dalies skausmas, o (duomenys neskelbtini) – lėtinis nenumalšinamas skausmas, medicininė pažyma I. K. išduota tik vienai dienai – būtent teismo posėdžio dienai, o tai rodo, kad I. K. sveikatos pablogėjimas nebuvo ilgalaikis. Nors, kaip pažymėta apeliaciniame skunde, teismas neturi specialių žinių spręsti, ar asmeniui diagnozuota liga yra kliūtis dalyvauti procese, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad teismas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovei nusprendė įvertinęs visas pirmiau paminėtas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Be to, kaip minėta, nagrinėjant ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimų bylas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas.

Nors advokatė K. Pugačienė 2016 m. rugpjūčio 3 d. prašyme 2016 m. rugpjūčio 29 d. nebuvo nurodžiusi kaip datos, kuomet ji galėtų dalyvauti teismo posėdyje (83 b. l.), tačiau teismui nusprendus bylos nagrinėjimą atidėti 2016 m. rugpjūčio 29 d., advokatė K. Pugačienė nepateikė teismui prašymo skirti posėdį kitą dieną, o 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašyme teismui nurodė tik tai, kad prašo bylos nagrinėjimą atidėti dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (I. K.) nori dalyvauti procese, tačiau jame dalyvauti negali dėl ligos (86 b. l.), o priežasčių, kodėl ji pati neatvyks į teismo posėdį, nenurodė. Taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog advokatė K. Pugačienė teismo posėdyje nedalyvavo dėl teismui nežinomų priežasčių ir nagrinėdamas bylą pažeidė jo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.