- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- e2S-906-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00292-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- Ž. Č.
- Atsakovas
- Šleinės medžiotojų
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Č. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Č. ieškinį atsakovui Šleinės medžiotojų būreliui dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties sudarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. Č. (toliau – ieškovas) 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą Šleinės medžiotojų būrelį (toliau – atsakovas) per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovu sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. D1-297 patvirtintas Tipines sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygas, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2022 m. balandžio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovas nurodė atsisakantis ieškinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą, netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo, grąžino ieškovui 66 Eur žyminio mokesčio dalį, priteisė iš ieškovo atsakovui 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas, nustatęs, kad ieškovo teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir interesų, ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą.
5. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, konstatavo, kad ieškovas, nesant objektyvių priežasčių, nelaukė, kol atsakovas pateiks atsakymą į ieškovo 2022 m. sausio 18 d. prašymą, 2022 m. vasario 7 d. teismui pateikė ieškinį, nors atsakovas jį informavo, kad kreipiasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Aplinkos ministerija) dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo, skirtingo apygardos teismo aktualių nuostatų vertinimo. Teismas nepripažino pagrįstu ieškovo argumento, kad jis kreipėsi į teismą, nes tikėjosi tokio paties atsakymo kaip ir į pirmą prašymą. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, t. y. atsakovas ieškovą kiekvieną kartą raštu informuodavo, kad kreipiasi į ministeriją, taip pat pateikdavo atsakymus raštu. Ieškovui nebuvo jokių prielaidų tikėtis, kad atsakymas nebus pateiktas, nes atsakymą atsakovas ieškovui pateikė ir į jo pirmą prašymą, prieš tai nusiųsdamas atsakymą (pranešimą), kad kreipiasi į ministeriją. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad ieškinio reikalavimą atsakovas įvykdė tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teismo vertinimu, atsakovas savo poziciją grindė Aplinkos ministerijos išaiškinimais, todėl, gavus antrąjį ministerijos atsakymą, 2022 m. kovo 8 d. atsakymu ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas rengia sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų naudojimo teisės suteikimo. Teismas pastebėjo, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl 2022 m. kovo 22 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį parengimo ir dar vėliau pateikto atsiliepimo į pranešimą dėl ieškinio atsiėmimo parengimo. Jei ieškovas, gavęs 2022 m. kovo 8 d. atsakymą apie rengiamą sutartį, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, susijusių su tolimesniu bylos nagrinėjimu, atsakovas nebūtų patyręs jokių bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pripažino, kad šalių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalies prasme buvo ieškovo procesiniai veiksmai, teikiant byloje ieškinį (bei vėliau pranešimą dėl ieškinio atsisakymo). Nustatęs, kad šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi buvo ieškovo procesiniai veiksmai bylos nagrinėjimo procese, teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlyginamos, o atsakovo bylinėjimosi išlaidų (762,30 Eur), kurios atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, atlyginimas priteisiamas jam iš ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Joks teisės aktas nenumato, kad medžiotojų būrelis prieš priimdamas sprendimą leisti naudoti gamtos išteklius privalo du kartus kreiptis į ministeriją dėl įstatymų aiškinimo ir vykdymo. Ieškovas manė, kad atsakovas tyčia vilkina sutarties su juo sudarymą, todėl kreipėsi į teismą, pakartotinai nelaukdamas Aplinkos ministerijos atsakymo.
1.2. Teismas nevertino, kad atsakovas prieštaravo dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties su ieškovu sudarymo ir tik aktyvių ieškovo pastangų dėka įvykdė ieškinio reikalavimus. Jeigu ne ieškovo pastangos įtikinti Aplinkos ministeriją, ši byla tebesitęstų, nes atsakovas net neketino sudaryti ginčo sutarties.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje esantys įrodymai rodo aktyvius atsakovo veiksmus, siekiant išsiaiškinti, ar yra galimybė su ieškovu sudaryti sutartį dėl valstybei priklausančių išteklių naudojimo.
2.2. Aplinkos ministerija yra kompetentinga aiškinti, kaip turi būti taikomas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 13 straipsnis, todėl logiška ir savaime suprantama, kad, Aplinkos ministerijai pakeitus savo nuomonę, pasikeitė ir atsakovo pozicija dėl sutarties sudarymo su ieškovu.
2.3. Ieškovas, kaltindamas atsakovą vengimu ar delsimu sudaryti medžiojamųjų gyvūnų naudojimo sutartį, pats neskuba jos sudaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Ieškovas atskirąjį skundą padavė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, bylą pabaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), pripažintina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, jog atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl ieškovo netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, todėl būtent jam priskyrė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė neteisingai, nepagrįstai konstatavęs ieškovo netinkamą procesinį elgesį.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2021 m. spalio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas jį priimti į atsakovo narius, netenkinus šio prašymo, sudaryti sutartį su ieškovu dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo). Atsakovas netenkino ieškovo prašymo, nurodęs, kad Aplinkos ministerija 2022 m. sausio 3 d. atsakyme išaiškino, jog Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta teise naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali pasinaudoti tik toks asmuo, kuris valdo bent vieną sklypą, kurio plotas ne mažesnis nei 15 ha. Ieškovas 2022 m. sausio 18 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas jį priimti į atsakovo narius, netenkinus šio prašymo, sudaryti sutartį su ieškovu dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), prie prašymo pridėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1234-826/2020, kuriame buvo išaiškinta, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vieną vientisą ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą, bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybės teise valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrai 15 ha. Atsakovas, neginčydamas fakto, kad ieškovui priklauso susisiekiantys žemės sklypai, kurių suma viršija Medžioklės įstatyme nurodytą 15 ha ribą, 2022 m. sausio 28 d. atsakyme į ieškovo 2022 m. sausio 18 d. prašymą nurodė, kad stabdo ieškovo prašymo nagrinėjimą iki bus gautas pakartotinis Aplinkos ministerijos atsakymas dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies taikymo.
15. Atsakovui netenkinus ieškovo prašymo, ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl teisės sudaryti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sutartį įgyvendinimo. 2022 m. balandžio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškinio pareiškimą lėmė būtent atsakovo veiksmai, o atsakovo elgesys, jam nevykdant Medžioklės įstatyme nustatytos pareigos su ieškovu sudaryti paminėtą sutartį, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo neįvertintas kaip sukėlęs papildomų išlaidų ieškovui.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nepagrįstai kaip reikšmingą vertino aplinkybę, kad ieškovas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi atsakovui iš Aplinkos ministerijos negavus atsakymo į atsakovo paklausimą. Iš pirmojo Aplinkos ministerijos atsakymo, atsakovui pateikto 2022 m. sausio 3 d., matyti, kad jame Aplinkos ministerija aiškiai nurodė, jog jos kompetencijai nepriskirtas įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo oficialus aiškinimas, todėl ji pateikia tik savo specialistų nuomonę atsakovo suformuluotais klausimais. Nepaisant to, atsakovas, Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę įvardindamas kaip Aplinkos ministerijos pateiktus išaiškinimus dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies taikymo, netenkino ieškovo 2021 m. spalio 29 d. prašymo, o ieškovui pateikus pakartotinį papildomai argumentuotą 2022 m. sausio 18 d. prašymą, nurodė vėl besikreipiantis į Aplinkos ministeriją su klausimais dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad teisės aktai nenumato pareigos atsakovui konsultuotis su Aplinkos ministerija dėl galimybės su ieškovu sudaryti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sutartį. Kadangi netinkamas Medžioklės įstatymo interpretavimas negali būti vertinamas kaip teisėta priežastis jo nevykdyti, atsakovui į ieškovo prašymą antrą kartą pateikus tapatų atsakymą, susijusį su kreipimusi į Aplinkos ministeriją, ieškovas, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir tokio kreipimosi nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
17. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas vilkino sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sudarymą su ieškovu, patvirtina ir bylos eiga pirmosios instancijos teisme. Kaip nurodė pats atsakovas, antrasis Aplinkos ministerijos atsakymas, kuriuo buvo patvirtintos ieškovo nurodytos aplinkybės apie jo teisę sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), buvo parengtas 2022 m. vasario 14 d. Atsakovas apie rengiamą sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų ieškovą informavo 2022 m. kovo 8 d. raštu. Visgi informavimas apie rengiamą sutartį nereiškia tokios sutarties parengimo ir kvietimo ją pasirašyti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jei ieškovas, gavęs 2022 m. kovo 8 d. atsakymą apie rengiamą sutartį, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, susijusių su tolimesniu bylos nagrinėjimu, atsakovas nebūtų patyręs jokių bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2022 m. kovo 22 d., o kvietimą pasirašyti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų ieškovui išsiuntė tik 2022 m. balandžio 1 d., todėl teigti, kad ieškovas atsakingas dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra pagrindo, kadangi būtent atsakovo pasyvūs veiksmai, susiję su ieškovo teisės sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) įgyvendinimu, lėmė atsakovo, o taip pat ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovo elgesys, t. y. tai, kad atsakovas, gavęs ieškovo 2021 m. spalio 29 d. prašymą, teisės aktų nustatyta tvarka nevykdė pareigos sudaryti su juo sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir patirti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi būtent atsakovui tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, panaikinant jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir ieškovui iš atsakovo priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, atsižvelgiama į tai, kokias konkrečias teisines paslaugas suteikė advokatas ar advokato padėjėjas.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė įrodymus apie advokato padėjėjui apmokėtas 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidas (konsultacijos, dokumentų parengimas (4 val.) – 320 Eur, konsultacijos, ieškinio parengimas – 600 Eur, konsultacijos, atstovavimas 2022 m. balandžio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje – 120 Eur, konsultacijos, nuomonės dėl bylos baigties parengimas (4 val.) – 320 Eur).
21. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 5, 7, 8.2, 8.16, 8.19, 8.20 punktais, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo parengtą ieškinį yra 3 196,2 Eur (2,5 × 1 598,10 Eur × 0,8), už kitą advokato padėjėjo parengtą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 511,39 Eur (0,4 × 1 598,10 Eur × 0,8), už vieną advokato padėjėjo teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui, kitų teisinių paslaugų teikimo valandą yra 127,85 Eur (0,1 × 1 598,1 Eur × 0,8), ieškovo atstovas teikė ieškovui konsultacijas, parengė ieškinį, kitus dokumentus, atstovavo ieškovui parengiamajame teismo posėdyje, darytina išvada, kad ieškovo jam atstovaujančiam advokato padėjėjui sumokėta atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, todėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam priteisiamas iš atsakovo. Kadangi ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro ir 22 Eur negrąžintas žyminis mokestis, iš atsakovo ieškovui priteisiamas iš viso 1 382 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
22. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos, o teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui nepateikus įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį, panaikinant jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir priteisti ieškovui Ž. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Šleinės medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 302973533, 1 382 Eur (tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkinti atsakovo Šleinės medžiotojų būrelio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo Ž. Č.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.