Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2013-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-575/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-07-15Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-11-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
1A-575/2013
Teisminio proceso Nr.
1-07-1-00106-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė, Svajūnas Knizleris (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis
O. S.
Kaltinamasis
A. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-575/2013Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00106-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.13.; 1.2.22.1.; 2.1.7.4.;2.4.6.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Laimos Garnelienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 180 MGL (23400 litų) dydžio bauda, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 55 MGL (7150 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį taip pat yra nuteistas, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas A. A. , tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nuteistas už tai, kad, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. A. , reikalavo duoti ir po to priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. O. S. , dirbdamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju, pagal užimamas pareigas privalėdamas laikytis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 reikalavimų, taip pat ir privalėdami vykdyti pareigą ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, atlikti nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją bei vykdyti jų tyrimą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju A. A., žinodamas apie T. D. galimai padarytą nusikalstamą veiką – nukentėjusiosios A. D. išžaginimą, 2012-06-26, 2012-06-27 Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) komisariato patalpose, esančios (duomenys neskelbtini), 401 kabinete, už tai, kad nebūtų užregistruotas A. D. pareiškimas ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš T. D. tėvo A. D. pareikalavo duoti 5000 Lt dydžio kyšį, po ko 2012-07-05 to paties komisariato patalpose, 404 kabinete, šį kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė.

O. S. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis, t.y. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo tokios rūšies šaudmenų įgijimui, paveldėjęs iš mirusio tėvo neteisėtai įgijo ir iki 2012 m. liepos 5 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), seife, neteisėtai laikė penkiolika 9 mm Luger šovinių, keturis 7,62 mm kalibro šovinius ir vieną 5,45 mm kalibro šovinį, kai minėtą dieną, apie 18 val., šiuos šovinius surado ir paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinti, taip pat sušvelninti jam pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtą baudos bausmę iki 90 MGL bei leisti šią baudą mokėti dalimis.

Nuteistasis O. S. teigia, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Iki įtarimo dėl šio nusikaltimo pareiškimo jis buvo įsitikinęs, kad visi namuose laikomi šoviniai tinkami šaudyti jo turimais ginklais ir kad jis juos laiko teisėtai. Tokie jo parodymai byloje surinktais duomenimis nepaneigti, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą. Apygardos teismas, priimdamas šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį, klaidingai vertino jo nuoseklius ir sąžiningus parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jam – O. S. buvo gerai žinomas dėžutės su šoviniais turinys ir kad jis suprato ir žinojo laikomų šaudmenų rūšis bei jų paskirtį.

Apeliantas nurodo, kad jis medžiotoju tapo tik po tėvo mirties, ir tai padarė tik siekdamas išlaikyti šeimoje pastarojo sukauptus medžioklinius ginklus, nebuvo aktyvus medžioklės mėgėjas. Tapęs medžiotoju jis įformino visus reikiamus leidimus ir tuomet iš ginklus paveldėjusios motinos perėmė tėvo turėtus du medžioklinius šautuvus, šovinius, medžioklinius peilius ir kitą su medžiokle susijusią įrangą bei priemones. Visi iš tėvo paveldėti šoviniai buvo sudėti į kartoninę dėžutę, kurią jis nuvežė į savo namus ir įdėjo į specialų seifą. Šios dėžutės jis atidžiai neapžiūrinėjo, šovinių neišiminėjo, nelygino jų vienų su kitais, tik paviršutiniškai apžiūrėjęs pastebėjo, kad jos viduje be supakuotų yra daug palaidų medžioklinių šovinių, kuriems leidimą jis turėjo. Į medžioklę, kurioje buvo viso labo tris kartus, jis imdavo lygiavamzdį ginklą, kurio šoviniai buvo sudėti atskirai, specialiuose dėkluose, medžioklės metu jis pats nešaudė, taigi, neturėjo tikslo imti šovinius iš dėžutės ar juos pirkti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, tai, kad dėžutėje buvo 169 šovinys, iš kurių tik 21 šoviniui jis neturėjo leidimo, taigi, neteisėtai laikytų šovinių buvo tik maža dalis, dėl ko jis galėjo jų tarp visų šaudmenų nepastebėti. Nuteistasis mano, kad jam inkriminuoti šoviniai galėjo likti nuo ankstesnių jo tėvo turėtų ginklų ir juos pastarasis galėjo pamiršti priduoti, arba jais tėvas galėjo per klaidą susikeisti su kitais šaudymo varžybose, kuriose aktyviai dalyvavo. O. S. pažymi, kad jo nurodytas galimas šaudmenų atsiradimo kartoninėje dėžutėje aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas A. T. , tačiau apygardos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatas, šio liudytojo parodymų nevertino, jų nuosprendyje neaptarė ir neanalizavo.

Nuteistasis teigia, kad studijuojant Lietuvos teisės akademijos Kauno policijos fakultete jam buvo dėstomas dalykas Ginklai ir šaudyba, tačiau paskaitose buvo dėstoma tik pistoleto PM Makarov sandara, vieno iš Kalašnikov tipo automatinio ginklo sandara, taip pat teko atlikti kelis šūvius šaudykloje. Vėliau, 2001 m. pradėjus tarnybą Kauno m. VPK (duomenys neskelbtini), tarnybinis ginklas nešiotis tarnybos metu jam buvo suteiktas išlaikius testą, kuriame buvo akcentuojami tik šaunamojo ginklo panaudojimo atvejai bei draudimai panaudoti ginklą, nereikalaujant tokių specialių žinių, kaip gebėjimas atskirti vienus ginklus nuo kitų, skirti įvairius kalibrus, technines tam tikrų ginklų savybes, jų charakteristikas. Per dvyliką metų darbo policijos institucijose jis nebuvo siunčiamas į kursus, seminarus, mokymus, kuriuose būtų dėstoma apie tarnybinių, specialiųjų ar kitokių ginklų technines savybes, charakteristikas, jis nelaikė jokių egzaminų, įskaitų ir neįgijo kokių nors specialių žinių. Medžioklės kursų metu jis buvo mokomas tik saugumo technikos su medžiokliniais ginklais, jokių mokymų apie ginklų rūšis, jų veikimo principus ar technines charakteristikas nebuvo. Praktiniuose šaudymuose, taip pat ir egzamino metu buvo naudojami tik lygiavamzdžiai šautuvai. Tapęs medžiotoju medžioklėje buvo tik tris kartus ir pats nešaudė. Dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, apygardos teismo teiginys, kad jis galėjo turėti tokias specialias žinias, kad galėtų lengvai atskirti vieno tipo šovinius nuo kitų, neatitinka tikrovės, paremtas tik prielaidomis, bet ne faktinėmis aplinkybėmis, o teismo pateiktas jo veiksmų vertinimas, kad jis, turėdamas leidimą legaliai disponuoti šaunamuoju ginklu ir jam skirtais šaudmenimis, tyčia įgijo jo legaliai turimiems šaunamiesiems ginklams netinkančius šovinius, kurių tiesiog fiziškai neturėtų kur panaudoti, ir laikė juos kartu su legaliu ginklu bei šaudmenimis vietoje, kurią bet kuriuo metu gali patikrinti šaunamųjų ginklų kontrolę vykdantys policijos pareigūnai, vargu ar gali būti kaip nors logiškai ir įtikinamai paaiškintas.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad dalis pas jį surastų šovinių, kuriems jis neturėjo atitinkamo leidimo, vizualiai aiškiai skyrėsi nuo šaudmenų, skirtų medžiokliniams ginklams. Teigia, kad nors jam inkriminuoti neteisėtai laikomi šoviniai nėra absoliučiai identiški legaliai laikytiems, tačiau panašūs tiek savo forma, tiek pagal išmatavimus, todėl neturint specialių žinių suklysti buvo labai lengva. Iš byloje esančioje specialisto išvadoje pateikto šovinių aprašymo matyti, jog šovinius buvo galima identifikuoti pagal tai, kad šovinių gamintojas pagaminimo metus, fabrikinius ženklus, kai kuriais atvejais kalibrą, rūšį buvo nurodęs ant tūtelės dangtelių. Minimi ženklai „9mm. Luger“ buvo įrašyti ir ant 15 vienetų šovinių tinkamų šaudyti ginklu ČŽ-75, (t. 1, b. 1. 97-100). Iš tiesų, 9 mm. šoviniai yra skirti šaudyti 9 kalibro įvairių modelių pistoletais ir jie vizualiai skiriasi nuo medžiokliniams šautuvams skirtų šovinių, tačiau jis minėtų šovinių nematė. Jis tik gali daryti prielaidą, kad šie 15 vienetų šovinių galėjo gulėti dėžutės dugne, kadangi buvo ženkliai mažesni už medžioklinius šovinius, o virš jų gulėjo didesni, graižtviniams šautuvams skirti šoviniai, bei dar didesni lygiavamzdžiams šautuvams skirti šoviniai, dėl ko jis jų ir nepamatė. Kadangi šoviniai dėžutėje gulėjo horizontalioje padėtyje, nes kitaip jiems gulėti tiesiog fiziškai būtų sudėtinga, užrašų ant tūtelės jis nematė, o atskirti vienus šovinius nuo kitų neperskaičius šių užrašų, galima tik turint specialių žinių. Tai, kad neteisėtai laikyti šoviniai buvo labai panašūs į šovinius, kuriems jis turėjo leidimus, iš dalies patvirtina ta aplinkybė, kad kratą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai kratos metu paėmė ne tik neteisėtai laikytus šovinius, bet ir šovinius, kuriems jis turėjo leidimą, kas rodo, jog ir patys pareigūnai, gana dažnai susiduriantys su šaunamaisiais ginklais, iš karto negalėjo pasakyti, kurie šaudmenys tinka jo legaliai laikomiems ginklams.

Nuteistasis O. S. teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, o būtent, kad per savo tarnybos Vidaus reikalų sistemoje laiką jis buvo du kartus sužeistas tarnybos metu, kad dėl savo nusikalstamos veikos jis prarado darbą Vidaus reikalų sistemoje, neteko visų socialinių garantijų, dėl teistumo prarado galimybę dirbti visose valstybinėse įstaigose, privačiose saugos tarnybose, neteko leidimo turėtam savigynai išduotam ginklui, medžiokliniams ginklams, o tai vėl gi riboja jo galimybes įsidarbinti privačiose bendrovėse. Jo ir jo šeimos finansinės pajamos yra minimalios, sumokėti paskirtą baudą artimiausiu metu jis neturi galimybių. Apeliantas mano, kad socialinis teisingumas jau yra pasiektas, kaltas asmuo nubaustas, todėl prašo jam paskirtos baudos dydį sumažinti per pusę.

Teismo posėdžio metu nuteistojo O. S. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde padaryta techninė klaida, nuteistasis prašo pagal BK 225 straipsnio 2 dalyje paskirtą bausmę sumažinti ne iki 90 MGL, bet iki 60 MGL. Prokuroras prašė nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalis, kuria O. S. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 55 MGL (7150 litų) dydžio bauda, naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad O. S. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

O. S. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis, t.y. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo tokios rūšies šaudmenų įgijimui, paveldėjęs iš mirusio tėvo neteisėtai įgijo ir iki 2012 m. liepos 5 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), seife, neteisėtai laikė penkiolika 9 mm Luger šovinių, keturis 7,62 mm kalibro šovinius ir vieną 5,45 mm kalibro šovinį, kai minėtą dieną, apie 18 val., šiuos šovinius surado ir paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu O. S. buvo inkriminuojama, jog jis neteisėtai įgijo ir laikė dvidešimt vieną šaudmenį, t.y. penkiolika 9 mm Luger šovinių, keturis 7,62 mm kalibro šovinius, vieną 5,45 mm kalibro šovinį ir vieną „.38 Special“ kalibro šovinį. Apygardos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog O. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilna apimtimi, t.y. nustatyta, kad pastarasis neteisėtai įgijo ir laikė dvidešimt vieną šaudmenį, tačiau nustatomojoje nuosprendžio dalyje išvardino tik dvidešimt neteisėtai O. S. įgytų ir laikytų šovinių. Teisėjų kolegija tai vertina kaip techninę klaidą ir laiko, kad O. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė penkiolika 9 mm Luger šovinių, keturis 7,62 mm kalibro šovinius, vieną 5,45 mm kalibro šovinį ir vieną „.38 Special“ kalibro šovinį.

O. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas grindė:

1. Paties O. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kad 2010 metais mirė jo tėvas A. S. , po kurio mirties liko daug ginklų, šaudmenų. Jis nutarė išsaugoti ginklus kaip relikviją, tuo tikslu tapo medžiotoju, gavo reikiamus leidimus ginklams. Jau turėdamas leidimus ginklams, motinos namuose jis rado tėvui priklausančius medžioklinius ginklus, peilius, taip pat šovinius, sudėtus į kartoninę dėžę. Visa tai jis parsivežė į savo namus. Matė dėžėje sudėtų ir palaidų šovinių, bet jų netyrinėjo, neperrinkinėjo, jam pasirodė, kad šie šoviniai tinkami šaudyti ir iš jo turimų ginklų. Taip visi šaudmenys ir buvo pas jį laikomi, kol buvo surasti kratos metu (t. 3, b.l. 41-43).

2. Kratos protokolu, iš kurio matyti, kad 2010 m. liepos 5 d. O. S. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta: dėtuvė su aštuoniais šoviniais; dėžutė su keturiasdešimčia šovinių Barnaul 9 mm. Makarov, odinis diržas su priedais: dviem rudos spalvos šovininėmis, kurių vienoje buvo keturi karabino šoviniai 7x57R S&B, o kitoje – keturi 12 kalibro šoviniai, bei dviem juodos spalvos šovininėmis, kurių kiekvienoje buvo po šešis 12 kalibro šovinius; rudos spalvos odinė šovininė su septyniais 7x64 šoviniais; dėžutė su aštuoniais šoviniais 243 W, penki šoviniai – 3*50, 3*50, 69*270 ir 711*62, 3*79, vienas šovinys GECO 38 special, vienas mažo kalibro šovinys, penki šoviniai dujiniam ginklui, penkiolika šovinių GECO 9 mm Luger; dėžutė su devyniolika šovinių 7x57 R, dėžutė su dvylika šovinių dujiniam ginklui, juodos spalvos kartotinė dėžutė su dvidešimt aštuoniais šoviniais ELEY 12; du šoviniai „12“ mėlynos spalvos. Viso buvo rasti ir paimti 169 šoviniai, iš kurių 21 atiduotas ekspertams, likę 148 šoviniai, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi, perduoti Kauno apskrities VPK (t. 1, b.l. 84-85).

3. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2010-07-27 raštu Nr. 20-11-S-3215, kuris patvirtina, kad O. S. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5460, galiojantis iki 2012-09-25: graižtviniam šautuvui MAUSER 66, kal 7x64; .243 Wincherster; DBP 1205423; G31362; G15513 (keičiami vamzdžiai); kombinuotam šautuvui ZH 301 304 301 ; 12x70; 7x57 R; 12x70; 305697 (keičiami vamzdžiai); pistoletui PM 9 mm Makarov; BI2065 (t. 1, b.l. 102). Apygardos teismas konstatavo, jog šis raštas patvirtina, kad O. S. neturėjo teisės disponuoti šaudmenimis, nurodytais specialisto išvadoje Nr. 11-1971(2).

4. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus raštais: 2012-08-01 Nr. 20-11-S-3280 ir 2013-01-17 Nr. 20-11-S-316, iš kurių matyti, kad Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) tyrėjui O. S. buvo suteikta teisė laikyti ir nešiotis tarnybinį ginklą tik tarnybos metu, jam priskirtas tarnybinis ginklas ČZ-75, Nr. M-5577-92 ir 9 mm Luger šoviniai (t.1, b. l. 106, 109).

5. 2012-08-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1971 (2), kurioje konstatuota, kad pas O. S. surastų: penkiolika šovinių yra fabrikinės Čekijos firmos „Selier & Bellot“ ir Vokietijos firmos „Geco“ gamybos 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šoviniai, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletų Glock, ČZ, Beretta, Brauning, Walther, Sig Sauer, Borchardt-Luger, pistoletų-kulkosvaidžių UZI, MP bei kitų 9 mm kalibro pistoletų ir pistoletų-kulkosvaidžių. Keturi šoviniai yra fabrikinės buvusios TSRS 1950, 1969 ir 1982 metų gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šoviniai, skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automobų AK-47, AKS-47, AKM-47, AKMS-47 ir rankinių kulkosvaidžių RPK-47, RPKS-47. Vienas šovinys yra fabrikinės buvusios TSRS 1979 metų gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) šovinys, skirtas šaudyti iš 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankinių kulkosvaidžių RPK-74. Vienas šovinys yra fabrikinės JAV „Smith & Wesson“ firmos gamybos „38 Special“ kalibro šovinys, skirtas šaudyti iš įvairių modelių .380 kalibro revolverių Colt, Geco ir iš kitų šio kalibro ginklų. Tirti pateikti dvidešimt vienas šovinys yra šaudmenys ir yra tinkami šaudyti. Šiais šaudmenimis negalima šaudyti iš O. S. išduotame leidime nurodytų ginklų (t. 1, b. l. 97-100).

Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog O. S. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes tyčia be leidimo įgijo ir laikė jam inkriminuotus šaudmenis (21 vienetą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apygardos teismo išvada nepagrįsta.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis O. S. neginčija pirmiau aptartais faktiniais bylos duomenimis pasitvirtinusių, apygardos teismo teisingai nustatytų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, t.y. kad jis, priėmęs kaip palikimą po tėvo mirties, įgijo ir laikė šaudmenis, tarp kurių buvo dvidešimt vienas šovinys, kuriam jis neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako. Tačiau nusikaltimo sudėtis tai ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų požymių visuma. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl būtinasis subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2006, 2K-613/2012). Taigi, tam, kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vien šovinių radimo jo gyvenamojoje vietoje fakto nepakanka, būtina nustatyti ir tai, kad pastarasis suvokė, jog šiuos šovinius įgijo ir laikė neturėdamas leidimo, ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad O. S. pareikštas kaltinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, nes neįrodyta, kad pastarasis turėjo tyčią padaryti šį nusikaltimą, t.y. kad jis suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė penkiolika 9 mm Luger šovinių, keturis 7,62 mm kalibro šovinius, vieną 5,45 mm kalibro šovinį ir vieną „.38 Special“ kalibro šovinį, ir norėjo taip veikti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis O. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, kad po tėvo mirties išlaikęs medžiotojo egzaminą ir gavęs reikiamą leidimą, iš motinos perėmęs tėvo turėtus ginklus bei dėžę su šoviniais, jos turinio atidžiai neapžiūrinėjo, ten esančių šovinių neskaičiavo ir tarpusavyje nelygino, netikrino jų kalibrų. Dėžutėje buvusių pavienių ar į dėžutes supakuotų šovinių nenaudojo, į medžioklę, kur vyko tik kelis kartus, imdavo lygiavamzdžiam šautuvui skirtus šovinius, kurie buvo sudėti atskirai į prie diržo esančias dėtuves, todėl nepastebėjo, kad tarp dėžutėje esančių šovinių buvo ir tokių, kuriems jis neturėjo leidimo, apie tai sužinojo tik po to, kai jam šioje byloje buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto šaudmenų įgijimo ir laikymo. Tokią poziciją nuteistasis išdėstė ir savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo O. S. aiškinimas, jog jis nesuvokė, kad tarp iš tėvo paveldėtų dėžutėje sudėtų įvairių šovinių buvo ir tokių, kuriems jis neturėjo leidimo, faktiniais bylos duomenimis nėra paneigtas.

Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad O. S. buvo gerai žinomas dėžutės su šoviniais turinys, nes pastarasis turėjo leidimus atskiroms ginklų ir šaudmenų rūšims, žinojo apie šaudmenis, likusius po tėvo mirties, žinojo, kad perimtoje iš tėvo dėžutėje buvo laikomi įpakuoti medžiokliniai šoviniai, šoviniai skirti lygiavamzdžiam šautuvui, dujinis pistoletas ir jam skirti šoviniai. Be to, dalis pas O. S. rastų šovinių, kuriems jis neturėjo leidimo, vizualiai aiškiai skyrėsi nuo šaudmenų, skirtų medžiokliniams ginklams. Iš tiesų, nuteistasis O. S. , aiškindamas apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, jog buvo atidaręs iš tėvo paveldėtą dėžutę su šoviniais ir paviršutiniškai apžiūrėjęs jos turinį pastebėjo, kad joje buvo tiek pavienių, tiek supakuotų medžioklinių šovinių, tarp jų – lygiavamzdžio šautuvo, kurie skyrėsi nuo graižtvinio šautuvo šovinių, taip pat dujinis revolverio tipo pistoletas, jo naudojimosi instrukcija ir galimai jam skirti keli šoviniai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien šios O. S. nurodytos aplinkybės, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, nepatvirtina, kad nuteistasis iš tėvo perimtoje dėžutėje esančius šovinius, taip pat ir dvidešimt vieną šovinį, kuriam neturėjo leidimo, atidžiai apžiūrėjo. Kaip žinia, šoviniai skirti lygiavamzdžiams ir graižtviniams medžiokliniams šautuvams iš esmės skiriasi savo forma, taigi, šiems skirtumams pastebėti nebuvo būtina dėžutėje esančius šovinius apžiūrėti detaliai. Tas pats pasakytina ir apie tą aplinkybę, jog nuteistasis minėtoje dėžutėje pastebėjo dujinį pistoletą, jo naudojimosi instrukciją ir galimai šiam ginklui skirtus šovinius. Tuo tarpu jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apygardos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad O. S. buvo gerai žinomas dėžutės su šoviniais, kurią jis priėmė kaip palikimą po tėvo mirties, turinys, byloje nėra.

Apygardos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad dalis pas O. S. rastų šovinių, kuriems jis neturėjo atitinkamo leidimo, vizualiai aiškiai skyrėsi nuo medžiokliniams ginklams skirtų šaudmenų. Tačiau, vertindamas tai, kaip vieną iš O. S. kaltę neteisėtai įgijus ir laikius šaudmenis patvirtinančių įrodymų, teismas neatsižvelgė į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2010-07-27 raštas Nr. 20-11-S-3215 patvirtina, kad O. S. turėjo leidimą ir teisėtai laikė ne tik medžioklinius ginklus (graižtvinį šautuvą Mauser 66 ir kombinuotą šautuvą ZH 301 304 301), bet ir pistoletą PM (9 mm Makarov). Iš fotolentelės prie 2012-08-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1971 (2), o taip pat ir paties O. S. į bylą pateiktų šovinių fotonuotraukų (t. 1, b.l. 100, t. 2, b.l. 100-102), matyti, kad pas nuteistąjį tarp kitų, teisėtai laikomų šovinių, rasti 7,62 mm ir 5,45 mm kalibro šoviniai savo forma vizualiai yra panašūs į graižtviniams medžiokliniams ginklams, kuriems O. S. turėjo leidimą, skirtus šovinius, o 9 mm kalibro Luger (Parabellum) ir „.38 Special“ kalibro šoviniai – į O. S. teisėtai laikomam pistoletui skirtus šovinius. Be abejonės, išvardinti šoviniai, lyginant juos tarpusavyje, t.y. 7,62 mm ir 5,45 mm kalibro šovinius su graižtviniams medžiokliniams ginklams skirtais šoviniais bei 9 mm kalibro Luger ir „.38 Special“ kalibro šovinius su Makarov tipo pistoletams skirtais šoviniais, nėra identiški. Kita vertus, skirtumai tarp šių šovinių nėra tokie akivaizdūs, kad juos neabejotinai būtų galima pastebėti paviršutiniškos apžiūros metu. Juolab, kad kaip matyti iš byloje esančio kratos protokolo, graižtviniams ginklams skirti šoviniai, kurie galėtų išryškinti esamus skirtumus, dėžėje buvo ne pavieniai, o supakuoti į dėžutes ar šovinines, o teisėtai laikomam pistoletui skirti šoviniai iš viso buvo laikomi atskirai, kitame seife. Jau minėta specialisto išvada nustatyta, kad penkiolikos 9 mm kalibro Luger (Parabellum) ir vieno „.38 Special“ kalibro šovinių fabrikiniai ženklai su šiais kalibrais ir rūšimis yra įspausti tik ant šovinių tūtelių dugnelių, taigi, tam, kad perskaityti šiuos užrašus, taip pat reikalinga detalesnė šių šovinių apžiūra.

Bylos duomenimis, O. S. 1999-2000 metais studijavo Lietuvos teisės akademijos Kauno policijos fakultete ir įgijo policininko kvalifikaciją, 2001 metais pradėjo tarnybą policijoje, kur išlaikius atitinkamą egzaminą jam buvo suteikta teisė laikyti ir nešiotis tarnybinį šaunamąjį ginklą. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2012-08-01 ir 2013-01-17 raštais Nr. 20-11-S-3280, Nr. 20-11-S-316 patvirtino, kad O. S. , einančiam Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigas, tarnybos metu buvo priskirtas tarnybinis ginklas ČZ-75, Nr. M-5577-92 ir 9 mm Luger šoviniai. Be to, nuteistasis po savo tėvo A. S. mirties lankė medžiotojų kursus ir 2011 m. birželio 6 d. tapo medžiotoju. Visos šios aplinkybės rodo, kad O. S. tam tikrų žinių apie ginklus ir šaudmenis turėjo, ką iš esmės teisingai konstatavo ir apygardos teismas. Kita vertus, tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo žinios apie šaudmenis siekė tokį lygį, jog vien tik paviršutiniškai apžiūrėjęs iš tėvo perimtoje dėžutėje sudėtus įvairius šovinius, jis galėtų pastebėti dalies jų pirmiau aptartus skirtumus nuo teisėtai laikomų ir nustatyti, kad jiems jis neturi leidimo, net ir įvertinus tai, kad kai kurie iš jų buvo tinkami šaudyti iš jam priskirto tarnybinio ginklo, byloje nėra.

Kaip matyti iš O. S. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pastarasis konkrečiai nežinojo, kokius ginklus, išskyrus tuos, kuriuos pats paveldėjo, jo tėvas dar būdamas gyvas turėjo, taip pat kokius konkrečiai jis laikė šovinius. Todėl ta aplinkybė, kad pastarasis, būdamas policijos pareigūnas ir medžiotojas, taigi, gerai išmanydamas teisės aktų reikalavimus, keliamus šaudmenų įgijimui bei laikymui, o taip pat ir savo tėvo pomėgį kaupti įvairius šaudmenis, apie kurį teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytojas A. T. (t. 3, b.l. 45), perėmęs iš tėvo dėžę su šaudmenimis, jų detaliai neapžiūrėjo ir neįsitikino, ar visus jis turi teisę įgyti ir laikyti, rodo, jog pastarasis elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, tačiau tai nereiškia, kad tokiais veiksmais jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes, kaip jau minėta, šio nusikaltimo konstatavimui būtina nustatyti, jog kaltininkas suvokė, kad konkrečius šaudmenis jis įgyja ir laiko neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Tuo tarpu byloje surinktais faktiniais duomenimis tokios aplinkybės nenustatytos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. S. veikoje nėra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam O. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, O. S. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam O. S. bausmę už BK 225 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgė į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į O. S. asmenybę – jis turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs, šeimoje išlaiko du nepilnamečius vaikus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas O. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalį, paskyrė švelnesnę iš dviejų alternatyvių šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – baudą, kuri savo dydžiu yra gerokai mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriamos šios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino išsamiai bei nešališkai ir šia prasme baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuteistojo O. S. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis 2001 m. ir 2002 m. buvo sužeistas tarnybos metu, nėra bausmės švelninimo pagrindas. O tai, kad dėl tarnybos metu padaryto nusikaltimo jis prarado darbą, neteko visų savo kaip pareigūno socialinių garantijų, o dėl teistumo sumažėjo jo galimybės įsidarbinti, yra savaime suprantama jo nusikalstamų veiksmų pasekmė ir taip pat nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas apygardos teismo teisingai nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad apeliacinės instancijos teisme O. S. dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, daro išvadą, kad, sumažėjus kaltinimo apimčiai, nuteistajam už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirta baudos bausmė turi būti švelninama, bet mažiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, ir paliekant įstatyme nustatytą dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. liepos 5 d. O. S. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (t. 2, b.l. 48), 2012 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialisto nutarimu jis buvo paleistas iš sulaikymo (t. 2, b.l. 59), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, O. S. laikino sulaikymo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: O. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pakeisti: O. S. , pripažintam kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, paskirti 175 MGL (22750 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012 liepos 5 d. iki 2011 m. liepos 6 d. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas atitinka 260 (dviejų šimtų šešiasdešimt) litų sumą, ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Laima GarnelienėElena Vainienė