Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1A-510-806/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
I. Č.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-806/2021Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20627-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,nuteistosios I. Č. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir I. Č. paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 23 d. 23.11 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 10.41 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatant 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, – paimant valstybės nuosavybėn automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugotą Vilniaus apskrities VPK Nemenčinės II k.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. Č. 2021 m. birželio 23 d., apie 23.10 val., Pilaitės prospekte, Vilniuje, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu I. Č. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį ir sumažinti nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. sumažinti paskirtos baudos dydį bei sutrumpinti draudimo naudotis vairavimo teise terminą ir nekonfiskuoti automobilio „VW Golf“.

3. Skunde nurodoma, kad nuteistoji pripažįsta savo kaltę ir gailisi, kad taip atsitiko. Supranta, kad buvo nubausta pagrįstai, tačiau norėtų, kad jai paskirta bausmė būtų sušvelninta.

4. Prašymą apeliantė grindžia tuo, kad neturi daug pajamų, teisė vairuoti jai yra labai reikalinga. Ji turi važinėti ir pati, ir vežioti savo artimuosius. Teigia, kad ir taip pasimokė iš savo klaidų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios I. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nuteistajai I. Č. paskirtos baudos dydžio bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimo, t. y. dėl su skirta bausme susijusių klausimų. Atsižvelgiant į tai, ir byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

7. Baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už asmens padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu, paskirdamas nuteistajai I. Č. 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą, uždrausdamas jai naudotis specialia teise – kelių transporto priemonių vairavimu – 2 metų terminui bei konfiskuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir pagrindo jį keisti nėra.

Dėl nuteistajai I. Č. skirtos baudos dydžio

11. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nuteistajai I. Č. teismas paskyrė 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ ir 66 straipsnių nuostatomis, bauda buvo sumažinta iki 32 MGL (1 600 Eur) dydžio. Su tokiu baudos dydžiu nuteistoji nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtą baudą.

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta, kad už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

13. BK 47 straipsnio 3 dalis įtvirtina skiriamų baudų dydžius, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir jos pobūdžio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skirta bauda nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajai teismas paskyrė švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą ir nustatė artimą minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą jos dydį.

14. Įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus, matyti, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę ir parenkant jos dydį atsižvelgta į visas nuteistąją charakterizuojančias ir bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistoji I. Č. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatė. Atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji I. Č. prieš aptariamo nusikaltimo padarymą teista ar administracine tvarka bausta nebuvo, kad pastaroji dirba, teismas įvertino ir kitas I. Č. charakterizuojančias aplinkybes.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios gaunamas pajamas, šeimos narius, kuriems nuteistoji padeda ir paskyrė ilgesnį terminą baudos sumokėjimui, t. y. ne 2 mėnesius, kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, o 6 mėnesius. Nuosprendžiu taip pat išaiškinta galimybė tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismui, pagal BK 47 straipsnį, baudą pakeisti viešaisiais darbais.

16. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė proporcingą padarytam nusikaltimui bausmę, įvertino veiką apibūdinančias ir nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes bei paskyrė individualizuotą ir pagrįsta baudos sumokėjimo tvarką, parinką atsižvelgiant į nuteistosios finansinę padėtį ir jos įsipareigojimus kitiems šeimos nariams. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį sumažinant apeliantei skirtos baudos dydį nėra pagrindo.

Dėl nuteistajai I. Č. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių

17. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nuteistajai I. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui ir I. Č. vardu registruoto automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Apeliaciniu skundu prašoma sutrumpinti draudimo naudotis vairavimo teise terminą ir nekonfiskuoti automobilio „VW Golf“.

18. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

19. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji I. Č. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui – pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Individualizuodamas apeliantės atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviai, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, vėlyvo vakaro metu – taip keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad apeliantė prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. Č. neteista, administracine tvarka nebausta.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Č. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jos iškvėptame ore rasta 2,04 prom. etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo apeliantės padarytos veikos pavojingumą.

22. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių nuteistajai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (poreikis vairuoti pačiai, vežioti artimuosius) ir dėl kurių ji prašo draudimo naudotis šia teise terminą kiek įmanoma sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels I. Č. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių nuteistajai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių ji prašo terminą kiek įmanoma sutrumpinti, teismas pastebi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir tuo momentu, kai I. Č. vairavo būdama neblaivi ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir I. Č. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, I. Č. apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminą, t. y. 2 metams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. birželio 24 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti I. Č. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir apeliantei paskyrė proporcingą ir jos padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.

24. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nuteistajai I. Č. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, valstybės nuosavybėn paimant automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

25. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-697/2019, 2K-86-895/2019).

26. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad aptariamas automobilis yra registruotas I. Č. vardu, taigi nuosavybės teise priklauso nuteistajai. Bylos duomenimis nuteistoji I. Č. buvo laikinai sulaikyta 2021 m. birželio 24 d. apie 23.10 val., kuomet ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, naudojantis minima transporto priemone, nuteistoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „VW Golf“ laikomas uždraustos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme. Vadovaujantis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėta transporto priemonė iš nuteistosios I. Č. konfiskuota pagrįstai ir nepažeidžiant įstatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad I. Č. neturi daug pajamų, nesudaro pagrindo nagrinėjamą atvejį vertinti kaip išskirtinį, dėl kurio automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

27. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliantei paskirta bausmė – adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti minimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios I. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Aušra BielskėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė