- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 1-69-743/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- T. K.
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:
1) 2017 m. birželio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2018 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio 753,20 Eur bauda;
2) 2017 spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bausmės (baudos) neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2019 m. balandžio 12 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, ranka sugriebęs T. K. už kaklo jį smaugė bei pargriovęs ant žemės ranka sudavė du smūgius į šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio raktikaulio petinio galo lūžimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2019 m. balandžio 12 d. kartu su S. D., būdami išgėrę, ėjo iš draugo. Einant pro L. P. namus, panoro užeiti pas ją į svečius. S. D. nuėjo į namus paklausti, ar jie galėtų užeiti, o jis liko jo laukti kieme. Nesulaukęs, nuėjo prie gyvenamojo namo, kur ant laiptų stovėjo trys vaikinai, kurių jis nepažinojo. Jis buvo nemažai išgėręs, tiksliai įvykio aplinkybių, neprisimena, pamena, kad atsitokėjo gulintis ant žemės, maždaug 5 m nuo gyvenamojo namo laiptų. S. D. buvo šalia jo, jis pajuto, kad jam išmušti dantys, kuriuo metu buvo sužalotas nukentėjęs, jis neprisimena. Nežino kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti nukentėjusiajam 2 000 Eur neturtinę žalą. Su civiliniu ieškiniu dėl gydymo išlaidų visiškai sutinka (t. 2, b. l. 146).
Nukentėjęs T. K. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val. jis kartu su žmona V. K. atvyko pas žmonos mamą L. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, namuose buvo L. P., A. P. ir Ž. K.. Visi jie sėdėjo, vaišinosi alkoholiu. Apie 22.30 val. į namus atėjo S. D., kuris L. P. paklausė, ar gali su draugu užeiti, matėsi, kad S. D. buvo neblaivus ir jie nesutiko. S. D. išėjo. Po kurio laiko jis su Ž. K. išėjo į lauką parūkyti, pastebėjo link namo einantį G. M.. Jis G. M. pasakė, kad jis nepageidaujamas ir eitų namo, jis su S. D. nuėjo nuo namo link kiemo. Parūkęs jis ketino nueiti į tualetą, paėjus apie 5 metrus nuo namo laiptų, pajuto kaip jį kažkas sugriebė už kaklo, pradėjo smaugti ir parvertė ant žemės. Krisdamas ant žemės jis nukrito ant dešinės pusės, iš karto pajuto stiprų dešinės rankos skausmą. Nukritęs pajuto ne mažiau kaip du smūgius į krūtinės sritį, bandė išsilaisvinti, šaukėsi pagalbos. Po kurio laiko atbėgo Ž. K. ir asmenį, kuris jį užpuolė, nutraukė nuo jo. Po to kai Ž. K. jį išlaisvino, jis atpažino, kad jį buvo užpuolęs G. M.. Ieškinį palaiko, sutinka, kad kaltinamasis jam sumokėtų 2 000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 147).
Savo parodymus patvirtino ir akistatos su G. M. metu (t. 2, b. l. 31–33).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad T. K. atpažino G. M. kaip jį sumušusį asmenį (t. 1, b. l. 89–91).
Liudytojo Ž. K. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 23 val. buvo namuose pas L. P.. Namuose taip pat buvo jo draugė A. P., jos seserys E. L. su vyru P. L., kita sesuo V. K. su vyru T. K.. Jie kartu vaišinosi, gėrė alkoholį. Kažkuriuo metu jie su T. K. ir P. L. išėjo į kiemą parūkyti. Jiems būnant ant laiptų, į sodybos kiemą atėjo S. D. su dar vienu vyru, kurio jis nepažinojo, vėlai sužinojo, kad tai G. M.. S. D. užėjo į kambarį, o tas kitas vyras liko stovėti kieme. Girdėjo kaip S. D. prašė L. P., kad juos įsileistų į namus išgerti. G. M. taip pat bandė užeit į namus, lipo laiptais. T. K. supyko ir pasakė G. M., kad čia ne lindynė ir jis neitų. Netrukus išėjo ir S. D.. Jis su S. D. buvo ant laiptų, o T. K. nuėjo kiek toliau atlikti gamtinių reikalų. Kur tuo metu buvo G. M., jis nepastebėjo, tačiau netrukus pamatė, kad G. M., iš už nugaros rankomis apglėbęs T. K. kaklą ir jį alkūnėmis smaugia. T. K. bandė išsilaisvinti, tačiau jam nepavyko. Jis pradėjo eiti link jų, priėjęs pamatė, kad T. K. jau guli parkritęs ant žemės, jis G. M. atitraukė nuo T. K. ir sudavė jam smūgius (t. 2, b. l. 182).
Savo parodymus patvirtino ir akistatos metu su G. M. (t. 2, b. l. 24–26).
Liudytojas S. D. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. vakare, kartu su G. M. buvo pas kaimyną, ten išgėrė degtinės. Jie su G. M., eidami iš kaimyno, sugalvojo, kad reikia užeiti pas L. P. ir ten dar išgerti. Abu su G. M. užėjo į L. P. kiemą, jis įėjo į vidų, o G. M. liko jo laukti kieme. Kadangi L. P. šeima nesutiko leisti jiems pas ją išgerti, jis išėjo į kiemą. Išėjęs pamatė, kad Ž. K. muša G. M.. Jis bandė atitraukti Ž. K. nuo G. M., G. M. nusivedė atokiau. Kadangi G. M. buvo kruvinas, jis grįžo į namus ir pas L. P. paprašė servetėlės kraujui nuvalyti. G. M. apie įvykį pranešė policijai (t. 2, b. l.182).
Liudytoja V. K. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val. su savo vyru T. K. atvyko pas jos mamą L. P.. Pas maną buvo Ž. K., seserys A. P. ir E. L. bei P. L.. Visi jie bendravo, vaišinosi alkoholiu. Kažkuriuo metu į kambarį atėjo S. D., kuris paklausė, ar gali jis ateiti į svečius su G. M.. Šeimos nariai nusprendė jog pašalinių asmenų nereikia ir nesutiko. S. D. išėjo. Po kurio laiko jis sugrįžo ir paprašė servetėlės. Ji suprato kad kažkas atsitiko ir išėjo į kiemą. Eidama namo koridoriuje sutiko vyrą T. K., jis buvo išbalęs, paklausus kas atsitiko, jis pasakė, kad Ž. K. užpuolė ir sumušė G. M.. Kadangi vyrui skaudėjo ranką jie išvyko į namus ir kreipėsi į medikus, buvo nustatytas peties lūžis (t. 2, b. l. 183).
Liudytoja L. P. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su dukra A. P., atvyko jos dukra E. L. su vyru P. L., kita dukra V. K. su vyru T. K., buvo ir Ž. K.. Jie visi vakarojo, gėrė alkoholį. Apie 23 val. į namus užėjo S. D., paklausė, ar gali jis su G. M. užeiti ir išgerti butelį, tačiau ji nesutiko. S. D. išėjo. Praėjus kelioms minutėms, į namus grįžo S. D. ir pradėjo prašyti tualetinio popieriaus, ji paklausė, kam jam jo reikia, bet jis nieko nesakė. Ji pamanė, kad kažkas atsitiko, išėjo į lauką, ten pamatė G. M., kurio veidas buvo kruvinas. Ji paklausė, kas čia atsitiko, S. atsakė, kad Ž. K. G. M. sumušė. Ž. K. jai paaiškino, kad G. M. užpuolė T. K., tai jis jį gelbėjo. T. K. pasakė, kad jam išnarino ranką. V. K. su T. K. išvyko į namus. Po to iš jų sužinojo, kad T. K. nustatė raktikaulio lūžį (t. 2, b. l. 183).
Liudytoja A. P. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. į jų namus atvyko jos draugas Ž. K., jos sesė E. L. su vyru P. L. ir kita sesė V. K. su vyru T. K.. Jos mama L. P., Ž. K. ir T. K. buvo šiek tiek išgėrę alkoholio, kiti ir ji buvo blaivūs. Maždaug apie 23 val. į namus užėjo S. D., kuris norėjo, kad jį kartu su G. M. įleistų į vidų kartu su jais pasėdėti ir išgerti, tačiau mama nesutiko. S. D. išėjo. Į kiemą parūkyti išėjo ir Ž. K. su T. K.. Po kurio laiko S. D. sugrįžo ir pradėjo prašyti tualetinio popieriaus, kam jo reikia nesakė. Tada ir ji išėjo į kiemą, Ž. K. papasakojo, kad G. M. bandė smaugti T. K., todėl jis jį gynė. Buvo matyti, kad G. M. veidas kruvinas (t. 2, b. l. 183).
Liudytojas P. L. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. jis buvo pas L. P., kur buvo ir jo žmona E. L., jos sesuo A. P., kita sesuo V. K. su vyru T. K. ir A. P. draugas Ž. K.. Maždaug 22 val., o gal ir vėliau, į L. P. namus atėjo S. D. su G. M.. Tuo metu kai jie atėjo jis, T. K. ir Ž. K. stovėjo ant laiptų ir rūkė. S. D. pasakė, kad nori prisijungti prie mūsų ir nuėjo į vidų. G. M. liko kieme, matėsi, kad jis yra neblaivus. Kiek suprato, jam L. P. neleido likti, jis išėjo iš namo ir pasakė G. M., kad ji nesutinka. G. M. norėjo lipti laiptais į vidų ir pats prašyti, kad juos įleistų, jis ėjo artyn, tada T. K. jam pasakė, kad čia ne baras ir kad eitų gerti kažkur kitur. G. M. su S. D. nueidinėjo nuo sodybos kiemo, jis grįžo į namus. Maždaug po 5 minučių į kambarį sugrįžo S. D., kuris prašė tualetinio popieriaus. Tualetinio popieriaus jis buvo atėjęs prašyti du kartu, todėl po antro karto jis išėjo į kiemą pažiūrėti kas atsitiko. T. K. stovėjo ant laiptų susiėmęs už rankos, buvo visas išblyškęs. Ž. K. taip pat buvo kieme. G. M. buvo šiek tiek toliau nuo namo, prie kieme stovėjusio mikroautobuso, S. D. buvo prie jo ir jam valė kraują. Ž. K. jam papasakojo, kad kuomet jis nuėjo į kambarį, o T. K. ėjo į tualetą, G. M. užpuolė ir pradėjo smaugti T. K., todėl jis gynė T. K. (t. 2, b. l. 183).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemas; nuo laiptų einant šiaurės kryptimi, kairėje pusėje, stovis mikroautobusas ,,Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos; 7 metrai nuo mūrinių laiptų su turėklais, žolėje, rasta raudonos spalvos, į kraują panaši dėmė 11x12 cm dydžio (t. 1, b. l. 27–29).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2019 m. balandžio 13 d. 01.55 val. G. M. nustatytas 1,62 promilės girtumas (t. 1, b. l. 36–38).
Specialisto išvada patvirtina, kad T. K. konstatuota dešinio raktikaulio petinio galo lūžimas, kuris galėjo būti padarytas vienu poveikiu; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis kaltės neneigia, nurodo dalį įvykių aplinkybių, kurias pamena. Atsižvelgus į tai, kad 2019 m. balandžio 13 d. 01.55 val. t. y. po įvykio praėjus maždaug trims valandoms, G. M. nustatytas 1,62 promilių girtumas, šie jo parodymai neprieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Sugretinus jo nurodomas aplinkybes su liudytojų T. K., Ž. K., S. D. parodymais matyti, kad S. D. ir G. M. nerealizavus siekio patekti į L. P. namus pavakaroti, tarp sodybos kieme buvusių vyrų kilo konfliktas, kurio metu G. M. pradėjo smaugti T. K., jį pargriovė ant žemės ir sudavė smūgius į šoną. Konfliktą nutraukė pribėgęs Ž. K.. Specialisto išvada patvirtina, kad T. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulo lūžio ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad po grumtynių T. K. buvo išbalęs, skundėsi skausmu petyje ir išvyko į namus patvirtino ir liudytoja V. K., L. P., A. P. ir P. L.. Liudytojų duodamus parodymus apie grumtynių vietą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad prie kieme stovėjusio mikroautobuso rasta dėmė, panaši į kraują. Būtent šioje vietoje vyko grumtynės, kurių metu Ž. K. sužalojo G. M., jo burna kraujavo. Visi šie įrodymai visete patvirtina, kad G. M. tyčia smaugė T. K., jį pargriovė ir sudavė du smūgius, o nukentėjusiajam nugriuvus ant dešiniojo šono, lūžo dešinio raktikaulio petinis galas, dėl to jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjęs T. K. sirgo ilgai – daugiau nei dešimt dienų, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Įvertinus tai, G. M. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
II. Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 2, b. l. 41–45), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 53–54), vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 167-168), buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip geras ir stropus darbuotojas (t. 2, b. l. 67). G. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. M., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad G. M. už nusikaltimą žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Šią bausmę jis atliko, tačiau ir vėl padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, tik šį kartą jau pavojingesnę, nes T. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė, G. M. linkęs smurtauti, jam skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepadarė poveikio jo elgesio pokyčiams ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Įvertinus tai, pripažintina, kad švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas nebus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas (BK 49 straipsnis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad G. M. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jo veiksmais pasikėsinta į svarbiausią vertybę – asmens sveikatą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jo smurtas buvo spontaniškas, nebuvo intensyvus, jis charakterizuojamas kaip stropus ir geras darbuotojas, per pastaruosius penkerius metus vos vieną kartą baustas administracine tvarka, šios nuobaudos galiojimas išnykęs. Nukentėjęs T. K. neprašo griežtos bausmės, teisminio nagrinėjimo metu su kaltinamuoju buvo susitarę dėl mažesnės – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nors kaltinamajam karantino metu praradus darbą, šis susitarimas nebuvo realizuotas, tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis atkūrė socialinę taiką su nukentėjusiuoju. G. M. vykdo individualią veiklą, turi du nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 38). Atsižvelgus į tai, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, tik šiek tiek didesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio pakeitimai, leidžiantys atidėti arešto bausmės vykdymą. Atsižvelgus į tai, kad šis įstatymas palengvina G. M. teisinę padėtį, jis taikytinas ir jam.
Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Tai, kad kaltinamasis dirba, yra sukūręs socialinius ryšius, charakterizuojamas kaip puikus darbuotojas, siekė socialinės taikos su nukentėjusiuoju, spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant intensyvia priežiūra.
III. Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 118,16 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 52–53), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 54). Turtinė žala susidarė dėl T. K. gydymo išlaidų. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 118,16 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų G. M. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš G. M. priteistina 118,16 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjęs T. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 95).
Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam T. K. padarytas nesunkus sužalojimas, jis patyrė fizinį skausmą, kurį juto ir po įvykio, kurį laiką buvo nedarbingas, dėl lūžio turėjo nepatogumų. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėję patyrė fizinį skausmą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau smurtas nebuvo intensyvus, nesunkų sveikatos sutrikdymą iš esmės apsprendė nukentėjusiojo nukritimas, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo reikalingos operacijos, patiriami nepatogumai dėl sužalojimo nebuvo ilgalaikiai. Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-420/2010,2014 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 2K-68/2014, 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 2K-139-895/2017), nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.
IV. Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 34–36), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 50 (penkiasdešimties) parų areštu.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant G. M. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 2 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje Kauno m. Sukilėlių pr. 78–18.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš G. M. 118,16 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 16 centų) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.
Priteisti iš G. M. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) T. K. neturtinės žalos ją pervedant į jo sąskaitą Luminor bank AS LT30 4010 0408 0002 3929.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.