Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

nedalyvaujant atsakovui A. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

17. Nustatyta, kad ieškovės G. G. ir atsakovo A. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters R. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neįgijo. Sutuoktiniai gyvena atskirai daugiau nei metus laiko, nebeveda bendro ūkio. Šalių santuoka yra tik formali, tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas. Esant nustatytoms bylos aplinkybėms ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

18. Ieškovė prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

19. Iš ieškovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, pateiktų foto nuotraukų nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas vartojo prieš ieškovę psichologinį ir fizinį smurtą, nerėmė šeimos materialiai, nebuvo lojalus sutuoktinei, laiką leido atskirai nuo šeimos, atimdavo iš ieškovės šeimos pragyvenimui skirtas lėšas, girtavo, gąsdino ir baugino ieškovę ir nepilnametę dukterį. Atsakovo smurto pasekmės užfiksuotos ir ieškovės katu su ieškiniu pateiktose foto nuotraukose, iš kurių matyti sužalotas ieškovės veidas. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą. Pripažintina, kad tokiu savo elgesiu atsakovas A. G. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, būti lojaliam, remti kitą sutuoktinį materialiai ir moraliai, santuokos metu jo elgesys buvo nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovo elgesį sistemingai naudojant fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu teismas pripažįsta žiauriu ir, atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo A. G. kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė G. G. prašo suteikti jai iki santuokos turėtą pavardę. Prašymas tenkinamas, nutraukus santuoką, ieškovei suteikiama iki santuokos turėta pavardė – „M.“, o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – „G.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

21. Ieškovė nurodo, jog turi negalią, tačiau yra darbingo amžiaus, ieško darbo ir ketina dirbti, todėl yra ir bus pajėgi save materialiai išlaikyti, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas taip pat nepriteistinas, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, nors turi negalią, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas negali dirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo klausimas nespręstinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

22. Šalys iki santuokos sudarymo susilaukė dukters R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė duktė faktiškai gyvena su ieškove jos tėvams priklausančioje gyvenamojoje vietoje. Ieškovė sudaro tinkamas ir saugias sąlygas vaikui gyventi, vystytis, lavintis ir ilsėtis. Duomenų, apie tai, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku bei apie ieškovės netinkamą motinos valdžios vykdymą, byloje nėra.

24. Atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos. Šalių duktė nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri rūpinasi ja, ieškovę ir dukterį sieja artimas emocinis ryšys, tuo tarpu su tėvu mergaitė pastovių santykių nepalaiko, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas netinkamai elgiasi su dukra, yra smurtavęs prieš ją, kalba apie narkotikus, lytinius santykius, grasina motinai vaiko akivaizdoje. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir surinktus byloje įrodymus. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl nepilnametės R. G. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina G. G..

25. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 390 Eur suma. Šalių duktė yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini). R. G. yra sveika, neturi specialių poreikių. Pripažintina, kad įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui, todėl ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga 390 Eur suma per mėnesį laikytina minimaliai užtikrinanti gyvybiškai svarbius vaiko poreikius.

28. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas turi tokią pat negalią kaip ir ji, todėl gali dirbti ir gauti pajamas, tačiau to nedaro dėl netinkamo gyvenimo būdo. Ieškovė ketina dirbti, turi darbininkės prie automatinių staklių darbo patirties. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovas turi galimybes užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir privalo dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas jam išlaikyti. Įvertinus nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių tenkinimui reikalingą sumą, taip pat atsižvelgus į tai, kad šalių nepilnametis vaikas auga, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, o atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, vaiką faktiškai išlaiko ieškovė ir jos artimieji, pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Savaime aplinkybė, kad vaikas gyvena su motina, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Įvertinus aplinkybę, kad vaiko tėvų pajamos yra mažos, į vaiko poreikių tenkinimui skirtinas lėšas įskaitytina 73,50 Eur valstybės mokama vaiko išmoka, todėl faktiškai paskirstytina tarp šalių vaiko išlaikymui reikalinga lėšų suma – 317 Eur, kurioje atsakovo prievolės išlaikyti vaiką ½ dalis sudaro 158,25 Eur. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas R. G. po 158,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-01-19) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji galimai dėl nežinojimo ir tinkamos pagalbos neturėjimo yra neišnaudojusi galimybės gauti didesnes išmokas iš valstybės bei savivaldybės biudžetų kaip nepasiturinčiai šeimai, naudotis valstybės taikomomis lengvatomis, suteikiamomis vaikui lankant pasirinktus sporto būrelius, visiškai ar iš dalies finansuojamus NVŠ krepšelio lėšomis. Ieškovei pasinaudojus visomis valstybės teikiamomis lengvatomis, ji galės geriau užtikrinti vaiko teises ir interesus.

30. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

31. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas neteikia pastovaus ir pakankamo išlaikymo vaikui nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t.y. nuo 2021-05-01. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1600 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog minėtu laikotarpiu jis teikė išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021-05-01 iki 2021-12-31, skaičiuojant po 200 Eur, tačiau teismas priteisia iš atsakovo po 158,25 Eur, nes į vaiko išlaikymui skirtas lėšas įtraukiama vaikui mokama valstybės išmoka, bei į tai, kad vaiko išmoka iki 2022-01-01 buvo 70 Eur dydžio, ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 1280 Eur (390-70/2, 160×8) dydžio išlaikymo įsiskolinimas R. G., gim. 2011-11-19 (CK 3.200 straipsnis).

32. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavedamas ieškovei G. G. (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

33. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

34. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos. Byloje buvo pateikti duomenys apie galimai pažeidžiantį vaiko interesus atsakovo elgesį kalbant jam su vaiku vaiko amžiaus neatitinkančiomis temomis, bauginant vaiką motinos mirtimi, o taip pat esant duomenų, kad atsakovas yra vartojęs prieš dukterį smurtą ir jai grasinęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina minimali ieškovės reikalaujama atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. G. tvarka (CK 3.59 straipsnis), pagal kurią atsakovas, norėdamas susitikti su dukra, apie susitikimo laiką, vietą ir trukmę privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo pranešti ieškovei, kuri atsižvelgdama į vaiko dienotvarkę, informuos atsakovą kada jis gali paimti dukrą iš gyvenamosios vietos ir kada turi parvežti ją atgal bei numatant, kad bendravimas vyks atsižvelgiant į dukters norą bendrauti su tėvu.

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

35. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, todėl teismas šalių turto padalijimo klausimo nesprendžia.

36. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

37. Nustatyta, kad santuokos metu, (duomenys neskelbtini), ieškovė sudarė paskolos kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėl 2625 Eur kredito suteikimo, moka kredito įmokas reikalavimo teisę perėmusiam kreditoriui (duomenys neskelbtini) po 60,29 Eur per mėnesį, įmokų mokėjimo pabaiga – 2025-12-28. Ieškovė prašo prievolę pripažinti jos asmenine, nes paskolą ėmė savo pragyvenimui užtikrinti, nurodė, kad moka laiku įmokas kreditoriui. Trečiasis asmuo prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo nepareiškė. Darytina išvada, kad byloje ginčo dėl asmeninės ieškovės atsakomybės kreditoriui nėra. Todėl pripažintina, kad prievolė kreditoriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2625 Eur kredito suteikimo, yra asmeninė ieškovės G. G. prievolė (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (b.l. 1), 161 Eur (89+72) Eur mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista teikiant jai 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir įstatymu dalyje dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą ir įsiskolinimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 406,40 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Ieškinys tenkinamas iš dalies (dalyje dėl išlaikymo priteisimo, kurioje apskaičiuotas žyminis mokestis pagal faktiškai priteisiamą sumą), todėl iš atsakovo priteisiamos žyminio mokesčio išlaidos, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (94 procentai), atitinkamai 382,02 Eur ir 20,99 Eur į valstybės biudžeto pajamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo suteikti G. G. iki santuokos turėtą pavardę „M.“, A. G. palikti prigimtinę pavardę „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po 158,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 25 centus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 19d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 1280 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Paskirti ieškovę G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas A. G., norėdamas susitikti su dukra R. G., apie susitikimo laiką, vietą ir trukmę privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo pranešti ieškovei G. G., kuri atsižvelgdama į vaiko dienotvarkę, informuoja atsakovą A. G., kada jis gali paimti dukrą R. G. iš gyvenamosios vietos ir kada turi parvežti ją atgal. Tėvo A. G. bendravimas su dukra vyksta atsižvelgiant į dukters R. G. norą bendrauti su tėvu.

Pripažinti kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini)) asmenine ieškovės prievole.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas:

- 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660;

- 20,99 Eur (dvidešimt eurų 99 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662;

- 382,02 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt su eurus 2 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.