Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-12 · Civilinė byla Nr. e2-35123-861/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
e2-35123-861/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28832-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
BUAB „Opsta“
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-35123-861/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28832-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.3.; 3.2.6.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Opsta“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kraipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2014-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Opsta“ ir S. B., pripažinti negaliojančiu 2014-07-15 BUAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį 7 980 Lt (2 311,16 Eur) sumai, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 2 311,16 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas 2014-07-15 sudarė žemės grunto pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovas šią sutartį ginčija kaip tariamą sandorį, nes žemės grunto kaina rinkoje yra kelis kartus mažesnė.

Ieškovas nurodė, kad sandoris sudarytas nesiekiant sukurti teisinių padarinių, tik dėl akių, siekiant gauti lėšas, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Teigė, kad ieškovas nėra gavęs sutartyje nurodyto žemės grunto.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Taigi, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad sandoris buvo realiai įvykdytas – kad atsakovas perdavė žemės gruntą ieškovui. Atsakovas yra fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, nėra duomenų, kad jis verčiasi ūkine-komercine veikla pardavinėdamas analogiškas prekes. Be to, sutartyje nurodyta žemės grunto kaina yra žymiai didesnė už rinkos kainą.

Teismas vertina, kad sandoris sudarytas siekiant nesąžiningai ir neteisėtai iš ieškovo gauti pinigines lėšas, todėl laikytinas tariamu sandoriu. Tuo remiantis teismas taiko restituciją ir priteisia ieškovui iš atsakovo 2 311,16 Eur sumą.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2 311,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 52 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2014-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Opsta“, į. k. 301621632, ir S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu 2014-07-15 BUAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį 7 980 Lt (2 311,16 EUR) sumai.

Priteisti ieškovui BUAB „Opsta“, į. k. 301621632, iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 311,16 EUR sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 311,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 52 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė