Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, bendraieškės S. N. ieškinį atsakovui V. G. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis) Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovei S. N. atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (fizinės ir psichinės sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata (tiek fizinė, tiek ir psichinė) yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010). Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos asmens konstitucinės vertybės nustatytos 28 straipsnyje, numatančiame, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laivėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogus laisva valia tvarko savo asmeninį gyvenimą, santykius su kitais asmenimis ir laisva valia naudojasi teismine gynyba. Tačiau jeigu kokios nors aplinkybės apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimybę realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą. Todėl yra tikslingas ir pateisinamas atitinkamų įgalinimų, skirtų padėti būtinais atvejais žmonėms realizuoti jų konstitucinių teisių gynybą, suteikimas įstatymu valstybės institucijoms ar jų pareigūnams. Aukščiau išdėstyta leidžia daryti išvadą, kad socialiai pažeidžiamų asmenų, pačių negalinčių ginti teisme teisėtų savo interesų, teisių apsauga ir jų gynimas yra viešasis interesas. Prokuroras, nustatęs tokio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl šio pažeidimo pašalinimo įstatymų nustatyta tvarka šio asmens interesais.

Bendraieškė S. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį ji informuota tinkamai, teismo šaukimu (184–185 b. l.). Ieškovė su ieškiniu teismui pateikė 2016-06-06 paaiškinimą, kuriame nurodo, kad šiuo metu gyvena pas uošvienę V. P., (duomenys neskelbtini). Žino, kad Akmenės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje reikalaujama iš atsakovo V. G. atlyginti jai padarytą neturtinę žalą 8 688, 80 Eur. Sutinka šioje civilinėje byloje būti ieškove, nori, kad toliau prokuroras gintų jos interesus, nes ji to nepajėgtų padaryti viena dėl patirtos prievartos, kuri jai sukėlė sunkias pasekmes sveikatai. Civilinės bylos nagrinėjime nenori dalyvauti dėl to, kad ir šiai dienai ji nesijaučia saugi, nejaučia, kad ir jos esamas vaikas ir būsimas vaikas būtų saugūs, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu V. G. siuntė grasinančio turinio laiškus, kad už viską teks atsiimti, todėl ji iki šios dienos bijo V. G.. Bylos nagrinėjime negalės dalyvauti ir dėl savo sveikatos, nes šiuo metu laukiasi, gimdyti jai nusimato šio mėnesio gale. Norėdama išvengti bet kokio kontakto su V. G. prašo, kad visi procesiniai dokumentai būtų teikiami per Šiaulių apygardos prokuratūrą, o ne siunčiami į namus (161 b. l.). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad bendraieškė S. N. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų M. A. M. (186 b. l.). 2016-06-06 bendraieškės paaiškinimą teismas vertina kaip prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, iš kurio matyti, kad ji ieškinį palaiko. Teismas, atsižvelgdamas į bendraieškės sveikatą, bylos pobūdį, tai, kad bylos nagrinėjime dalyvauja bendraieškė Šiaulių apygardos prokurorė, kuri gina ieškovės S. N. interesus, sprendžia, kad byla nagrinėjama bendraieškiai S. N. nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-332/2014, kuriuo V. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 str. 2 d., 149 str. 4 d., 149 str. 4 d., 149 str. 3 d., 146 str. 2 d., 150 str. 3 d., 149 str. 3 d., 264 str. 2 d., 233 str. 1 d., ir nuteisė: pagal BK 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės A. Z. išžaginimo laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams; pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės S. N. išžaginimo laisvės atėmimu 11 metų; pagal BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R. P. išžaginimo laisvės atėmimu 7 metams; pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 150 str. 3 d. dėl nepilnametės R. K. seksualinio prievartavimo laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams; pagal BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R. K. išžaginimo laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams; pagal BK 264 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 metams; pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 150 str. 3 d. dėl nepilnametės R. K. seksualinio prievartavimo, BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R. K. išžaginimo subendrino bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 7 metams 3 mėnesiams. Šią paskirtą bausmę, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrino su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės A. Z. išžaginimo, pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės S. N. išžaginimo, pagal BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R. P. išžaginimo, pagal BK 264 str. 2 d. iš dalies bausmes sudedant ir subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 14 metų. Šią paskirtą bausmę, remiantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., subendrino su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 307 str. 2 d., pagal BK 146 str. 2 d., pagal BK 233 str. 1 d. bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 14 metų. Šią šiuo nuosprendžiu paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 str. 2, 3, 9 dalimis, subendrino bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdais su Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų ir 23 MGL (2990 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Priteisė iš V. G. nukentėjusiajai V. P. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš V. G. nukentėjusiajai R. P. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš V. G. nukentėjusiajai R. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti (26–51 b. l.).

2016 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-483/2016 buvo nuspręsta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl V. G. nuteisimo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. G. pagal BK 264 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitą nuosprendžio dalį pakeisti: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R. K. išžaginimo), BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R. K. seksualinio prievartavimo), BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės A. Z. išžaginimo), BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės S. N. išžaginimo), BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R. P. išžaginimo), BK 307 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį subendrinti jų apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtomis neatliktomis bausmėmis bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 23 MGL (866,18 eurų) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai R. P. priteistą neturtinę žalą iki 3000 eurų. Sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai R. K. priteistą neturtinę žalą iki 3000 eurų. V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą (126–150 b. l.).

Atsakovas V. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasarą, ne anksčiau kaip liepos 19 dieną, apie 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiąją mažametę S. N., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – užlauždamas rankas, savo kūnu laikydamas prispaudęs prie lovos S. N., taip jai atimdamas galimybę priešintis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sužaloti bei pasinaudodamas S. N. bejėgiška būkle dėl jos amžiaus, lytiškai santykiavo su mažamete S. N. prieš jos valią.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad S. N. turėjo prievartinius lytinius santykius su V. G.. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis V. G. išžagino S. N. panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos amžiaus (mažametystės). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. N. nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu. S. N., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, turimas žinias, įvykio metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų reikšmės, todėl ji pavėluotai suprato tikruosius nuteistojo ketinimus (T. 2, b. l. 120). Nukentėjusioji S. N. dėl savo amžiaus, natūralaus nebrandumo, naivumo, patiklumo, žinių, gyvenimiškos patirties stokos, anksčiau lytinių santykių neturėjimo, nebuvo nei fiziškai, nei psichologiškai pasiruošusi seksualiniam bendravimui, juolab su nuteistuoju. Nukentėjusioji S. N. nedavė lytiniams santykiams sutikimo ir tie veiksmai neįvyko nukentėjusiosios iniciatyva. Nors įvykio metu S. N. pavėluotai suprato tikruosius nuteistojo ketinimus, nukentėjusioji bandė priešintis V. G., išreikšdama tą žodžiais, sakydama V. G., jog ją paleistų, kad ji nenori lytinių santykių, kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, tačiau negalėjo aktyviau ir adekvačiai tiems veiksmams priešintis dėl patirto psichinio smurto (V. G. grasinimų sužaloti), situacinės aplinkybės (buvo užrakinta viena su V. G. jo bute), išgąsčio, akivaizdaus fizinio nuteistojo V. G. pranašumo, nes nuteistasis buvo už ją žymiai vyresnis ir stipresnis, įvykio metu V. G. buvo 34 metai, o S. N. - (duomenys neskelbtini) metų. Be to, V. G. panaudojo fizinę prievartą, užlaužė nukentėjusiajai rankas, savo kūnu laikė nukentėjusiąją prispaudęs prie lovos, tokiu būdu palaužęs S. N. valią bei įveikęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su mažamete S. N. prieš jos valią.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2011 m. rugsėjo 15 d. – spalio 17 d. S. N. buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Ekspertinio tyrimo metu konstatuota, kad S. N. patirtos prievartos tema sukelia stiprias emocines reakcijas (pyktis, vengimas, baimė), šis įvykis ją vis dar veikia psichotraumuojančiai, o jos psichologinė būsena blogėja: nustatytas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodoma, jog S. N. savo elgesio sutrikimus siejo su jos patirta seksualine prievarta iš V. G.: ji pradėjusi bėgti iš namų, vartoti narkotikus. S. N. teigimu, po šio įvykio ji susirgo (duomenys neskelbtini), buvo gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Dėl blogos nuotaikos, žalojimųsi ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini) klinikose. Ekspertizės atlikimo metu S. N. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad: 1) S. N. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu; <...> 4) S. N. tuoj po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, atliktų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu nesikreipė į psichiatrus, nėra tuometinio objektyvaus jos psichikos būsenos įvertinimo. Iš S. N. gydymų išrašų sužinota: ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini) vaikų psichiatrijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje S. N. buvo gydyta (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) bei S. N. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje pakartotinai, (duomenys neskelbtini), jai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Matyti, kad minėtais laikotarpiais (jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio) buvo sutrikęs S. N. bendravimas su aplinkiniais, buvo sutrikusi jos emocinė būsena ir pusiausvyra (ji būdavo impulsyvi, pikta, agresyvi), buvo sutrikusi jos (duomenys neskelbtini) (nelankydavo mokyklos, bėgdavo iš namų). Šiuo metu klinikiniame vaizde taip pat vyrauja (duomenys neskelbtini), sudėtingose jai situacijose mergina ima elgtis neadaptyviai ir neadekvačiai (dažnai pasireiškia pyktis, priešiškas, opozicinis elgesys). Nustatyti S. N. sveikatos sutrikdymo mastą dėl byloje nagrinėjamų įvykių neužtenka objektyvių duomenų, nes ji iš karto po įvykio nesikreipė į psichiatrus, nebuvo pastovaus psichiatro stebėjimo dėl jos psichikos būsenos. Minėtų gydymų metu buvo stebimi ryškūs jos (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie greičiausiai galėjo būti patirtos nagrinėjamos seksualinės prievartos klinikinė išraiška (tačiau gydymų metu ji niekam nepasakojo apie patirtą seksualinę prievartą). Šiuo metu jai konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimams yra tiesiogiai susijęs su jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, kuri nagrinėjama šioje byloje; 5) šiuo metu S. N. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); 6) S. N. galėjo duoti teisingus parodymus apie byloje tiriamas reikšmingas aplinkybes, tačiau tiriamosios šį galėjimą (gebėjimą) be abejonės riboja įtariamojo baimė ir daromas įtariamojo V. G. poveikis (grasinimai). Šiuo metu S. N. gebėjimas duoti parodymus yra ribotas dėl jos sustiprėjusios baimės įtariamojo, baimės prisiminti, kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius, kadangi šie prisiminimai ją veikia akivaizdžiai psichotraumuojančiai (ką rodo akivaizdūs jos (duomenys neskelbtini) sutrikimai); <...> 8) įvertinus S. N. emocinę būseną bei jos gebėjimą duoti parodymus, tai jog byloje nagrinėjamas įvykis S. N. paveikė psicho traumuojančiai (akivaizdūs (duomenys neskelbtini) sutrikimai), toliau jai dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama. S. N. tikslingas pastovus ilgalaikis psichologinis konsultavimas, orientuotas į traumuojančios patirties įveiką (63–73 b. l.).

Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Prokuratūros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl S. N. interesų gynimo 2014 m. gegužės 20 d., t. y. tuo metu, kai S. N. dar buvo nepilnametė, buvo likusi be tėvų globos (rūpybos), nuo 2014 m. sausio 23 d. jai buvo nustatyta rūpyba. S. N. tapus pilnamete, Šiaulių apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, teismui pateikė ieškinį, kuriuo S. N. į bylą įstojo bendraieške. Šiaulių apygardos prokurorė nurodo, kad S. N. ir toliau išlieka socialiai pažeidžiamu asmeniu, nes po nusikalstamos veikos, atliktos jos atžvilgiu, buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini), taip pat sutriko jos bendravimas su aplinkiniais, taip pat buvo sutrikusi jos emocinė būsena ir pusiausvyra (ji būdavo impulsyvi, pikta, agresyvi), buvo sutrikusi jos (duomenys neskelbtini) (nelankydavo mokyklos, bėgdavo iš namų). Ekspertizės metu pažymėta, kad ir 2011 m. rugsėjo - spalio mėnesiais S. N. klinikiniame vaizde taip pat vyrauja (duomenys neskelbtini) sutrikimai, sudėtingose jai situacijose mergina ima elgtis neadaptyviai ir neadekvačiai (dažnai pasireiškia pyktis, priešiškas, opozicinis elgesys), akcentuota, kad jai tikslingas pastovus ilgalaikis psichologinis konsultavimasis, orientuotas į traumuojančios patirties įveiką. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės riboja S. N. galimybes savarankiškai ginti pažeistas teises ir interesus, todėl socialiai pažeidžiamo asmens teisių ir interesų neužtikrinimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Teismas pritaria prokurorės pozicijai ir sprendžia, kad šioje byloje viešasis interesas egzistuoja.

Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ( CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteistais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, neturtinė žala S. N. (nusikaltimo padarymo metu jai būnant mažametei) padaryta dėl prievartinio nusikaltimo (išžaginimo), kuriuo, be kita ko, pažeista absoliuti prigimtinė neturtinė vertybė – seksualinis neliečiamumas. Be to, įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu S. N. buvo mažametė, akivaizdu, kad ji patyrė dvasinę skriaudą, kas sąlygojo žymiai didesnį psichologinio diskomforto atsiradimą nei jos situacijoje buvusio suaugusio asmens, nes mažametis vaikas, kaip ir nepilnametis, daug jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į įvairias stresines situacijas. Mažamečio vaiko patirtų dvasinių išgyvenimų dažnai niekas negali atstoti, tai be abejonės turi ir turės įtakos tolesniam vaiko tiek dvasiniam, tiek fiziniam gyvenimui, jo gyvenimo patirčiai, požiūriui į gyvenimo supratimą, jo vertybes ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus tai, kad atsakovas V. G. tyčiniais, brutaliais, prievartiniais veiksmais sutrikdė S. N. (nusikaltimo padarymo metu ji buvo mažametė) fizinę ir psichinę sveikatą, į tai, kad šie nusikalstami veiksmai sukėlė sunkias sveikatos sutrikdymo pasekmes (S. N. po nusikaltimų padarymo nustatytas (duomenys neskelbtini), jos gydymų metu buvo stebimi ryškūs (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie buvo patirtos seksualinės prievartos klinikinė išraiška), ir būtent dėl atsakovo V. G. veiksmų buvo sukelti ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai, verčiantys S. N. jaustis nesaugiai, būti nuolatinėje netikrumo ir pažeminimo būsenoje, jausti pastovų išgąstį iki šiol, teismas sprendžia, kad S. N. iš atsakovo V. G. priteistina 8 688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors atsakovas šiuo metu Vilniaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę ir niekur nedirba, teismo vertinimu neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teismų praktikoje šios palūkanos vadinamos procesinėmis, o jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Todėl bendraieškių reikalavimas priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo V. G. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 261 Eur žyminis mokestis, 6,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 688,60 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 261 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 6,30 Eur (šešis eurus 30 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.