Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo, nuteistojo A. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus, nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. J., A. J., R. K., A. M., D. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš kaltinimo A. M. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pašalintos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis.

Ž. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023m. birželio 1 d.), 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigas, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. liepos 14 d., t. y. 36 dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigas, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. birželio 5 d., t. y. 17 dienų.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui A. J.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigas, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 2 d., t. y. 31 diena.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigas, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m gegužės 22 d., t. y. dvi dienos.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 5 000 Eur užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui A. M.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigas, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 19 d., t. y. dvi dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjai G. Z.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš Ž. J., A. J., R. K., A. M., D. S. solidariai priteista 577,14 Eur.

R. P. naudai iš Ž. J., A. J., R. K., D. S., A. M. priteista po 200 Eur nukentėjusiojo turėtoms proceso išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą apmokėti.

Į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą A. M. sumokėtus pinigus – 577,14 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti A. M..

Ž. J. ir R. K. apeliaciniai skundai Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Nukentėjusiojo R. P. atstovas advokatas Kristupas Ašmys pateikė apeliacinį skundą, tačiau R. P. apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pateikė raštą dėl skundo atšaukimo (14 t., b. l. 12), teismo posėdyje patvirtino, kad skundo atsisako. Teisėjų kolegijos protokoline nutartimi nukentėjusiojo skundas paliktas nenagrinėtas ir procesas dėl šio apeliacinio skundo nutrauktas. Nuteistojo R. K. gynėjas buvo pateikęs atsiliepimą į nukentėjusiojo R. P. apeliacinį skundą, tačiau jį palikus nenagrinėtą ir procesą dėl jo nutraukus nepasisakoma ir dėl atsiliepimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo. Taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Analizuojamu atveju nustatyta, kad šios nuostatos taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje.

7. Apeliaciniame nuteistojo D. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skunde prašoma pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

8. Apeliaciniame nuteistojo A. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skunde prašoma atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymo ir nutraukti šioje dalyje bylą, o dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnyje 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų priimti išteisinamąjį nuosprendį.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 38 straipsnyje numatytam pagrindui, o nesant teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą - nuosprendį pakeisti: pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje padarymą, sumažinti laisvės atėmimo bausmę bei BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų. Iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies pašalinti A. J. nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš depozitinės sąskaitos nuteistajam A. M. gražinti pinigai - 577,14 Eur ir šią pinigų sumą nukreipti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, priteisto solidariai iš visų nuteistųjų, padengimui.

10. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, siekdama atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, ir išsiaiškinti nukentėjusiojo R. P. poziciją dėl nukentėjusiojo ir nuteistųjų susitaikymo, atliko dalinį įrodymų tyrimą. Papildomai išklausė nuteistuosius D. S., A. M., A. J., R. K., Ž. J. ir apklausė nukentėjusįjį R. P. Taip pat nuteistiesiems apeliaciniuose skunduose prašant juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju prie bylos prijungti papildomi nuteistuosius charakterizuojantys duomenys. Prie bylos prijungtos ir nuteistojo A. M. pateiktos produktų specifikacijos (14 t., b. l. 13-14).

10.1. Nuteistasis D. S. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pinai prisipažįsta, susitaikė su nukentėjusiuoju, labai gailisi. Pripažįsta, kad įvyko muštynės, jis skyrė muštynes, o kai prasidėjo chaosas prirėmė nukentėjusįjį prie žemės ir laikė prispaudęs. Smūgių nenaudojo. Ginklo neturėjo. Viskas gavosi spontaniškai. R. P. sūnus buvo skolingas A. M., todėl norėjo pasikalbėti su R. P. tėvu. Sužinojo, kad jis (duomenys neskelbtini), žinojo jo tikslų adresą, nebuvo plano jį stebėti, važiavo tik pakalbėti. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini), jis ėjo pas R. P. į namus, skambino į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Kai R. P. išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini), galvojo, kad jis sustos kavinėje ar kažkur, ir bus galimybė pasikalbėti. Kelte būtų pakalbėję, bet buvo labai maži tarpai ir išlipti negalėjo. Autostradoje R. P. pradėjo stipriai greitinti ir spontaniškai gavosi toks dalykas. Automobilį sustabdė A. J. rodydamas, kad nusuktų į šalikelę. Kai prasidėjo muštynės, jis su A. M. iš priekio privažiavo, išlipo iš automobilio, pribėgo ir pradėjo juos skirti. Prispaudė R. P. prie žemės ir laikė, ir viskas. Kai laikė R. P., jis pasakė, kad pasiimtų daiktus, kaip užstatą, nematė kas tuos daiktus paėmė. Prieš važiuojant nebuvo tikslo užvaldyti daiktus. Nematė jokios lipnios juostos. Pinigus nukentėjusiajam sumokėjo visi susidėję, nes supranta, kad jie kalti, atlygino geranoriškai. Nukentėjęs sutiko su tokia žala.

10.2. Nuteistasis A. M. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad R. P. iš jo pavogė prekių už 45 000 Eur ir pabėgo. Tada jis susitiko su jo tėvu R. P., norėjo apie tai pasikalbėti ir jis pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini), kad jeigu nori pasikalbėti atvažiuotų. Žinojo kur jis gyvena ir pirties adresą žinojo, nes buvo ankščiau kvietęs. Nebuvo reikalo sekti R. P. ir niekas jo nesekė, jie žinojo kur važiuoja. Tada jis pasikalbėjo su A. J., kad toks įvykis įvyko, nusprendė važiuoti kartu, kad palaikytų kompaniją, bet gavosi, kad prisijungė daugiau žmonių, kurių nepažinojo, bet neprieštaravo, nes kuo daugiau, tuo saugiau. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), D. S. ėjo kelis kartus į butą, bet nerado, skambino, bet nepavyko susisiekti. Nusprendė važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini), bet pavėlavo į keltą, todėl grįžo atgal, pasiėmė nakvynę. Nukentėjusiojo duomenų nerinko, nei fotografavo, nei kitaip. Sekančią dieną bandė nuvažiuoti pasikalbėti, bet buvo daug žmonių ir suprato, kad gali kilti konfliktas. Po kurio laiko važiavo link (duomenys neskelbtini) ir važiuojat pamatė R. P. važiuojantį, sutapimas. Kartu važiavo į keltą, skambino jam, bet jis neatsiliepė. Kelte nepasikalbėjo, nes buvo maži labai tarpai ir negalėjo išlipti iš automobilio. Važiavo kartu automagistrale, vėliau pamatė, kad stovi „Škoda“, kuria važiavo A. J., jie sustojo už kelių šimtų metrų pamatė, kad prasidėjo muštynės. Nieko neplanavo. Pavažiavo iš priekio ir D. S. išėjo skirti, o jis liko automobilyje. Nesutinka dėl plėšimo, nes visi tvirtina, kad daiktus paėmė R. K., kuris juos grąžino policijai nepažeistus. Iš pradžių jis buvo automobilyje ir visi tai patvirtina, o kai muštynės ėjo į pabaigą, išlipo, matė bėgantį R. P., sakė jam sėstis į automobilį ir važiuoti į ligoninę, nes jis buvo kruvinas, ieškojo automobilyje vaistinėlės, tačiau R. P. nubėgo į laukus. Smurto prieš R. P. nenaudojo, ginklo neturėjo, daiktų iš jo neėmė, neprašė, kad kažkas paimtų, smurtautų. Viskas tuo ir pasibaigė. Kas smurtavo ir daiktus paėmė, nematė. Daiktai buvo „Škoda“ automobilyje, o jis važiavo su „Volkswagen Passat“ automobiliu. Nematė ar buvo nukentėjusiojo kojos surištos, ar kad kas nors jas rištų. Jo nuomone, jis nepadarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Daiktų niekas negrobė, jie buvo perduoti kaip užstatas. Dėl savavaldžiavimo pripažįsta. Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies, tai jo įmonė gamina papildus, vienam iš papildų ūkininkai augina kanapes, jos yra perdirbamos ir sukuriamas ekologiškas produktas. Jis periodiškai tikrina ūkininkų auginamas žaliavas, ta medžiaga ir buvo rasta, tai žalios sėklos iš laukų, kurias norėjo patikrinti ar jos kokybiškos. Turi ir sertifikatus. Nei platinti, nei vartoti minčių neturėjo. Su nukentėjusiuoju susitaikė, pasirašė taikos sutartį, atlygino žalą.

10.3. Nuteistasis A. J. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė tiesą, gal iš išgąsčio kažką ne taip pasakė. A. M. buvo sakęs, kad R. P. sūnus skolingas apie 50 000 Eur, su sūnumi jis negalėjo susisiekti. Mintis buvo tik pakalbėti. (duomenys neskelbtini) atvyko į pirtį, kolegos buvo išvykę valgyti nusipirkti į kavinę, o jis su Ž. J. liko pirtyje. Jie nežinojo kokios problemos, nes turėjo būti A. M. pokalbis. Visi nuteistieji yra jo draugai, o artimiausias A. M., jis pasiūlė nuvažiuoti, pasikalbėti. (duomenys neskelbtini) niekur nėjo, jokių duomenų nerinko. Ėjo į jo namus pasikalbėti, be jokių sekimų. Pripažįsta, kad su „Škoda“ susistabdė, nes vairavo „Škoda“. Ties (duomenys neskelbtini) susistabdė, signalizavo, rodė su ranka ir R. P. sustojo, jis sustojo už jo automobilio, o iš automobilio išlipo R. K., Ž. J. ir jis. R. P. priėjo paklausti kas atsitiko, R. K. parodė pažymėjimą kažkokį, įvyko žodinis pokalbis ir muštynės. Jis stovėjo prie „Škoda“, kažkur sustojo D. S. su A. M., D. S. nubėgo skirti muštynių. Mušėsi Ž. J., R. K. ir R. P., visi grūmėsi, bet aiškia nematė, nes stovėjo kitoje pusėje automobilio. Buvo kartą priėjęs prie jų ir spyrė nukentėjusiajam, todėl to gailisi. Kur įspyrė, nepamena. Mašinos durelėmis sudavė, po to R. P. pabėgo į pievą ir viskas baigėsi. Tyčia durelėmis netrenkė. Nukentėjusiojo kojos nebuvo surištos, gal buvo kažkas prie bato prilipę, bet jos nebuvo rišamos. Jis nematė, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus, pats neėmė. Blogai vertina savo veiksmus, tokių dalykų negali būti, gailisi. Prisidėjo prie žalos atlyginimo, sudaryta taikos sutartis, atsiprašė nukentėjusiojo ir dar kartą atsiprašo.

10.4. Nuteistasis R. K. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad dėl plėšimo nepripažįsta, o dėl visų kitų pripažįsta. Važiavo kartu į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti ir pastovėti šalia, jeigu pultų A. M. (duomenys neskelbtini) buvo pirtyje, bandė eiti pas R. P. namus, bet jo nerado. Norėjo išvažiuoti, bet nespėjo į keltą ir liko nakvoti, o kitą dieną kai norėjo pakalbėti su nukentėjusiuoju, pas jį buvo atvažiavę kažkokie žmonės, nenorėjo, kad kiltų konfliktų, galvojo sustoti kavinėje ir su juo ten pasikalbėti, bet gavosi autostradoje sustojimas. Jis važiavo „Škoda“ automobiliu. Kai sustojo nukentėjęs, išlipo iš automobilio, sakė, kad kalbės apie skolą ir prasidėjo muštynės. Dėl pažymėjimo parodymo, tai parodė jam savo asmens kortelę, kad nebūtų jokių problemų ir sakė eiti pasikalbėti. Pagrinde jis (R. K.) ir grūmėsi su nukentėjusiuoju, turėjo pistoletus, bet jie nekelia didelės žalos žmogui. Grumtynių metu teko šaudyti šalia jo kojų ir galvos, buvo pataikyta į galvą vienas šūvis. Nebandė įsodinti nukentėjusiojo per prievartą į automobilį. Viskas vyko labai greitai, jokių surišimų nebuvo. Su nukentėjusiuoju bendravo taikos pasirašymo metu, prisidėjo prie žalos atlyginimo, atsiprašė ir dar kartą atsiprašo. Daiktų neėmė, kas daiktus paėmė nematė, daiktus pamatė automobilyje, kai savo tašę ėmė iš bagažinės.

10.5. Nuteistasis Ž. J. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jo parašė kartu vykti į (duomenys neskelbtini). R. K. atvažiavo jo pasiimti. Žinojo, kad bus kalba apie skolą, bet detalių nežinojo. Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) ieškojo, tai buvo aktualu A. M., jis (Ž. J.) buvo su D. S. nuėjęs iki nukentėjusiojo buto, niekas durų neatidarė. Dėl pirties, tai kažkas ją užsakė, tik po to sužinojo, kad pirtyje matė nukentėjusįjį, jis nesuprato, kad tai jis. Sekantį kartą jį matė, kai ruošėsi išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), bet liko (duomenys neskelbtini), nes pavėlavo į keltą. Kitą dieną prie namų pamatė nukentėjusįjį su savo pažįstamais ir jis iš (duomenys neskelbtini) pajudėjo, o jie iš paskos. Nežinojo kur jis sustos. Papuolė į tą patį keltą, bet durų negalėjo atidaryti. Vėliau važiavo autostrada, sėdėjo gale automobilyje „Škoda“, kaip įvyko sustojimas detalių nepamena. Po sustojimo, kuris pirmas išlipo nepamena, bet su R. K. panašiai išlipo. Pats pirmas smūgį gavo jis nuo R. P., tada trenkė atgal ir R. K. prisijungė. Ar dar kas nors naudojo smurtą nepamena, jis negalėjo tęsti muštynių, nes lūžo kairė ranka. Lūžo, nes trenkė, bet ji jau buvo lūžusi, tai lūžo per tą pačią vietą. Buvo panaudotas pistoletas, šaudė su pistoletu, keletą šūvių pataikė į kojas. Šaudė R. K. pistoletu. R. K. irgi šaudė, nes buvo du pistoletai. D. M. šaukėsi pagalbos. Kas daiktus paėmė, nežino, jam ranka buvo lūžusi, didelis skausmas. Su daiktais įvyko kažkoks nesusipratimas, bet girdėjo, kad nukentėjęs sakė kaip užstatą pasiimti. D. M. dar pasakė jam, kad nereikalingi tavo daiktai. Jam (Ž. J.) daiktai mažiausiai reikalingi buvo. Nematė, kad nukentėjęs būtų rišamas. Dalyvavo susitaikyme, atlygino žalą po lygai, atsiprašė nukentėjusiojo.

10.7. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašai apie fizinius asmenis ir Administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmenims registruotus administracinius nusižengimus (14 t., b. l. 40-85) charakterizuoja nuteistuosius.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės:

11. Ž. J., D. S., A. M., A. J. ir R. K., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, vykdydami bendrą susitarimą padėti A. M. atsiimti iš R. P. tariamą 45 000 Eur skolą, bendrais veiksmais parengė planą kaip surengti susitikimą su R. P. tėvu R. P., bei kaip panaudojus psichinę prievartą įtakoti jį įtikinti sūnų R. P. grąžinti A. M. tariamą 45 000 Eur skolą.

Tuo tikslu kaltinamieji 2020 m. gegužės 17 d., apie 8.50 val. susitiko degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), į kurią Ž. J. atvyko kartu su R. K., pastarojo vairuojamu automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. atvyko savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. atvyko kartu su A. J., pastarojo vairuojamu automobiliu „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to Ž. J. kartu su R. K. ir D. S., pastarojo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. K., o A. M. kartu su A. J. automobiliu „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. J., turėdami tikslą susitikti su R. P. be pašalinių asmenų, ir įtakoti jį, kad šis įtikintų sūnų R. P. grąžinti tariamą 45 000 Eur skolą A. M., išvyko į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, kur tuo metu gyveno R. P., kur 2020 m. gegužės 17-18 dienomis, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, visi kaltinamieji kartu periodiškai važinėdami (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje stebėjo R. P., jo automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. vykimo maršrutus ir jo gyvenamą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bei šios gyvenamosios vietos pagalbines patalpas. Tačiau, R. P. vienam nebūnant prie savo namų, o 2020 m. gegužės 18 d., apie 10.20 val., R. P. savo automobiliu „Jaguar“, valst. (duomenys neskelbtini) išvykus iš namų (duomenys neskelbtini), Ž. J. kartu su R. K. ir A. J., automobiliu „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. J., bei A. M. kartu su D. S., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. S., vyko paskui R. P. vairuojamą automobilį. Po ko, persikėlus per (duomenys neskelbtini) perkėlą ir išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini), Ž. J., R. K. ir A. J., pastarojo vairuojamu automobiliu „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o D. S. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kartu vykusiu A. M. toliau važiavo paskui R. P. vairuojamą automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur apie 13.10 val., ties (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, vykdant bendrą susitarimą priverstinai sustabdyti R. P. vairuojamą automobilį, A. J. vairuojamas automobilis „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priartėjęs prie R. P. vairuojamo automobilio „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies ir ją paliesdamas imitavo automobilių kontaktą, taip priversdamas šalikelėje sustoti R. P. vairuojamą automobilį. Po to A. J. savo vairuojamą automobilį „Škodą Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo Ž. J. ir R. K., sustabdė ties R. P. automobilio galu ir visi išlipo. Tuo pat metu D. S. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo ir A. M., sustojo priešais R. P. automobilį „Jaguar“, valst. (duomenys neskelbtini) taip blokuodamas R. P. išvažiavimą. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, Ž. J. kartu su R. K., priėjo prie R. P. ir R. K. neteisėtai pasisavinus valstybės tarnautojo vardą ir pristačius policijos pareigūnu bei paėmus R. P. už parankės, o Ž. J. einant šalimais, vedė jį link „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, turėdami tikslą apgaule R. P. pasodinti į automobilį, ir šiais savo veiksmais apribojus jam laisvę, panaudoti psichinę prievartą ir priversti jį pasikalbėti apie sūnaus R. P. tariamos skolos grąžinimą, tačiau R. P. supratus, kad jie nėra policijos pareigūnai ir pasipriešinus jų neteisėtiems veiksmams, kuriais buvo siekiama apriboti jo laisvę, bei atstūmus Ž. J., pastarasis sudavė smūgį kumščiu R. P. į veido sritį, po ko Ž. J. ir R. K. R. P. parvertė ant žemės, Ž. J., bendrais veiksmais su R. K., siekdami palaužti pasipriešinimą, sudavė R. P. dar ne mažiau kaip du smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, o pribėgęs D. S. pradėjo R. P. smaugti apglėbęs kaklą ranka iš nugaros, taip ketindamas prispausti jį prie žemės. R. P. aktyviai priešinantis bei siekiant išsilaisvinti, R. K., siekdamas įbauginti nukentėjusįjį bei palaužti jo aktyvų pasipriešinimą, panaudojo „Compact - G“ modelio, 9 mm kalibro revolverį „ME 38“, šaudamas R. P. vieną kartą į galvos sritį, tuo padarydamas žaizdą pakaušyje, o tuo pačiu metu Ž. J. panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, kuriuo tris kartus šovė į R. P. kojų sritį, padarydamas nukentėjusiajam žaizdas dešiniajame sėdmenyje ir abiejuose kojose. Po to A. J., siekdamas nutraukti R. P. aktyvų pasipriešinimą, pribėgęs ne mažiau kaip du kartus spyrė su koja gulinčiam R. P. į šoną, Ž. J. kartu su D. S. bei R. K. stūmė R. P. į automobilį „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą R. P. pasodinti minėto automobilio galinėje dalyje, tačiau R. P. toliau priešinantis ir bandant išsilaisvinti - pabėgti per kitos pusės automobilio „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles, A. J. automobilio durelėmis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį R. P. į galvos sritį, tačiau R. P. ištrūkus iš automobilio „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės ir bandant bėgti, D. S. kartu su R. K. ir A. J. sugavo R. P. ir pakartotinai bandė jį prievarta, panaudodami fizinę jėgą, pasodinti jau į nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau to padaryti nepavyko, nes R. P. aktyviai priešindamasis iš jų ištrūko ir pabėgo. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. K. ir A. M. paėmė R. P. priklausiusius daiktus: švarke buvusius 3 000 Eur, piniginę „(duomenys neskelbtini)“, 200 Eur vertės, joje buvusius 1 800 Eur, „SEB“ banko mokėjimo kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę, „Swedbank“ kortelę, vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, prekybos centrų ir degalinių nuolaidų korteles, taip pat R. P. laikrodį „Longines“, 9 000 Eur vertės, iš automobilio „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė juodos spalvos striukę John Richmond, 900 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung 9“, 1 000 Eur vertės, telefono dėkle buvusius 50 Eur, automobilio parkavimo pultą su raktu, 30 Eur vertės, kuprinę „Braun Bufer“, 850 Eur vertės bei joje buvusius banko „Swedbank“ kodų generatorių, du banko „SEB“ kodų generatorius, asmeninius užrašus ir dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, asmeninius beverčius, suvenyrinius drabužius, kosmetinę „Logerfild“, 100 Eur vertės, bei joje buvusius higienos reikmenis, bendros 50 Eur vertės, kvepalus „Gluten“, 150 Eur vertės, dezodorantą „Chanel“, 30 Eur vertės, telefoną „Samsung“, 800 Eur vertės.

Tokiu būdu Ž. J., D. S., A. M., A. J. ir R. K., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą ir šaunamuosius ginklus ir ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių pasekoje padarė R. P. sužalojimus: krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį dešiniojo XI šonkaulio lūžiu bei oro susikaupimu krūtinės ląstos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose ir dešinėje pleuros ertmėje, žaizdas pakaušyje, dešiniajame sėdmenyje ir abiejose kojose bei poodines kraujosruvas kakle ir krūtinės kairėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsindami neteisėtai atimti R. P. laisvę ir nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos pasikėsino savavališkai įvykdyti tariamą A. M. teisę atsiimti iš R. P. sūnaus R. P. – 45 000 Eur skolą, ir tuo padarė didelės žalos R. P. teisėms ar teisėtiems interesams, bei R. K. ir A. M. bendrais veiksmais, užvaldė R. P. priklausantį 17 960 eurų vertės turtą, kaip užstatą už tariamą R. P. sūnaus negrąžintą 45 000 Eur skolą.

12. Apeliaciniuose nuteistųjų D. S. ir A. M. gynėjų ir nuteistojo A. J. skunduose esminės faktinės šios nusikalstamos veikos aplinkybės nėra ginčijamos. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. M. pasirinko ne teisiniu keliu susigrąžinti jo nurodomą (tariamą) skolą iš R. P., o siekiant sudaryti bauginantį įspūdį vyko pasikalbėti su jo tėvu, į (duomenys neskelbtini) vyko penkiese, dviem automobiliais, vienas iš nuteistųjų turėjo du šaunamuosius ginklus. (duomenys neskelbtini) pasikalbėti nepavyko, nes R. P. buvo ne vienas. Nukentėjusiajam išvykus iš (duomenys neskelbtini), kaltinamieji važiavo jam iš paskos, o vėliau sustabdė jį autostradoje, imitavę eismo įvykį, vienas iš nuteistųjų prisistatė pareigūnu. Buvo panaudoti ginklai, smurtiniai veiksmai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistieji buvo pasiruošę panaudoti psichinę prievartą R. P. atžvilgiu ir suprato, kad jų toks elgesys yra neteisėtas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nuteistųjų veiksmai buvo koordinuoti, jie iš anksto ruošėsi panaudoti psichinę prievartą. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo išankstinio susitarimo panaudoti fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kita vertus, pagrįstai ir teisingai nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje taip pat ir dėl smurto panaudojimo įvykio vietoje ir bendrininkai atsako už šią veiką, nepriklausomai, kuris kokius veiksmus atliko.

13. Vertinant inkriminuotą aplinkybę dėl nukentėjusiojo R. P. kojų surišimo lipnia juosta matyti, kad ši aplinkybė taip pat nėra įrodyta. Nors nukentėjusysis nuo pat pranešimo policijai nurodė, kad jam buvo rišamos kojos, tuo tarpu A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad grumtynių metu A. M. turėjo lipnios justos ir bandė apvynioti nukentėjusiajam kojas, tačiau jam nepavyko, nes R. P. vis išsisukdavo. R. P. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kojos nebuvo surištos, nes jis nubėgo į kitą kelio pusę, kitaip nebūtų galėjęs to padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiojo kojos buvo surištos ir vėliau lipnią juostą R. P. nutraukė. Todėl ši aplinkybė šalintina iš įrodytomis pripažintų aplinkybių.

14. Nors visi nuteistieji nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 294 straipsnio 2 dalį, t. y. už pasikėsinimą savavaldžiauti, tačiau pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes būtų galima svarstyti, kad savavaldžiavimas šioje byloje yra baigtas nusikaltimas. Kaip minėta ankščiau, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistųjų padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl plačiau įrodymai šiuo klausimu neanalizuojami ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

15. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. ir A. M. buvo nuteisti ne tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pasinaudodami prieš nukentėjusįjį R. P. pasikėsinimo savavaldžiauti bei neteisėtai atimti laisvę metu naudojamu fiziniu smurtu, panaudotais šaunamaisiais ginklais, to pasėkoje sukeltu išgąsčiu ir atimta galimybe pasipriešinti, privertimu bėgti, pagrobė R. P. priklausiusius daiktus, t. y. 17 960 eurų vertės turtą.

16. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

17. BK 294 straipsnyje, numatyta nusikalstama veika savavaldžiavimas. Šio straipsnio 1 dalis numato atsakomybę, tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. 2 dalyje tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra specifinė BK specialiosios dalies sistemoje. Nusikalstamos veikos, kurios paprastai kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius, kai jos padarytos neteisėtomis priemonėmis įgyvendinant tam tikras subjektines teises, vertinamos kaip savavaldžiavimas. Faktas, kad pavojinga veika padaryta įgyvendinant tam tikrą teisę, keičia veikos turinį, ir veika, kuri paprastai traktuojama kaip turto sunaikinimas arba sugadinimas, turto prievartavimas, vagystė, neteisėtas laisvės atėmimas ir kt., įgauna kito nusikaltimo – savavaldžiavimo statusą. Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai – žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai, kt.

18. Analizuojamu atveju, nuteistiesiems R. K. ir A. M. inkriminuoto plėšimo veiksmai – nukentėjusiojo daiktų paėmimas pasikėsinimo savavaldžiauti metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenka į savavaldžiavimo sudėtį, todėl BK 180 straipsnio 1 dalies atskiras kvalifikavimas nuteistiesiems R. K. ir A. M. yra perteklinis. Vertinant nukentėjusiojo turto paėmimo aplinkybes, papildomai apeliacinės instancijos teisme apklaustų nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymus daroma išvada, kad tyčios apiplėšti R. P. nebuvo, A. M. ir R. K. nesiekė pasisavinti nukentėjusiojo turto. Nukentėjusiojo turtas buvo paimtas pasikėsinant savavaldžiauti, kaip užstatas už tariamą R. P. sūnaus negrąžintą skolą. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusiojo daiktai buvo paimti. Iš D. S., Ž. J. ir paties R. K., 2020 m. birželio 1 d. apklausto įtariamuoju, parodymų matyti, kad nukentėjusiojo kuprinę su daiktais paėmė R. K., pats R. K. ir grąžino šiuos daiktus, pristatęs juos į policijos komisariatą. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad A. M. buvo prie jo automobilio, kažko ieškojo bagažinėje ir salone, nuo žemės paėmė atsisegusį laikrodį. Nuteistasis A. J. patvirtino, kad A. M. jam sakė, kad paimtą R. P. telefoną jis sudaužė ir išmetė pro langą iš važiuojančio automobilio. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir nuteistasis Ž. J., nurodęs, jog kažkuris (R. K., D. S. arba A. M.) sudaužė ir išmetė pro langą nukentėjusiojo telefoną.

19. Įvertinus aptartas aplinkybes, veiksmai, susiję su nukentėjusiojo daiktų paėmimu, kaip užstatu, kvalifikuotini tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, A. M. išteisinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 320 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta ankščiau, jei apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė, nuosprendis gali būti švelninamas ir nuteistiesiems, kurie skundų nėra padavę. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis naikintinas šioje dalyje ir apeliacinio skundo nepadavusiam nuteistajam R. K. (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu pasikėsinimo savavaldžiauti aplinkybės patikslinamos, nurodant, kad turtas nebuvo pagrobtas, o paimtas, kaip užstatas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje

21. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimas objektyviai pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, neteisėtais veiksmais kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą daromos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai, kad BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereiškia, kad, sprendžiant dėl konkrečios veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį, nereikalaujama įvertinti panaudotų konkrečių neteisėto informacijos rinkimo priemonių, nustatyti, kaip ir į kokią privataus asmens gyvenimo sritį jomis buvo įsiterpta. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas visų pirma sietinas su informacijos gavimo būdo ir pažeisto asmens privatumo įvertinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020). Pažymėta, kad privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur, be to asmens sutikimo, kitiems negalima kištis: tai vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas, privatūs pokalbiai, kilmė, privati kompiuteryje saugoma informacija. Taip pat šioms sritims priskiriama tam tikra privatumo realizavimo erdvė: žmogaus būstas, jo žemės valda, privačios veiklos patalpa (dailininko dirbtuvė, advokato biuras ir kt.). Privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie yra viešai prieinami, skelbiami žmogui sutinkant: gimimo data, lytis, išsilavinimas, specialybė, profesija, šeiminė padėtis, turimas nekilnojamasis turtas, dalyvavimas įvairių organizacijų veikloje, laisvalaikis ir pan. Informacijos rinkimo būdų BK 167 straipsnis taip pat nedetalizuoja. Tai visi įmanomi tam skirti veikimo metodai: asmens sekimas, jo paties ar jo būsto bei privačios valdos stebėjimas, pokalbių klausymasis, susirašinėjimo, kitų privačių dokumentų kopijavimas, šaltinių, kuriuose yra informacijos apie žmogų (sveikatą, įpročius ir pan.), rinkimas, studijavimas, sisteminimas, asmens pažįstamų, jo giminaičių, bendradarbių apklausa, gaunamų žinių fiksavimas ir kt.

22. Byloje nėra ginčo, kad nuteistieji vyko į (duomenys neskelbtini), nuvyko prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, ėjo prie namo, stebėjo jo gyvenamąją vietą, buvimo vietą, važiavo į pagalbines patalpas, važiavo paskui nukentėjusiojo automobilį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta, kad nuteistieji tokiais veiksmais rinko informaciją apie privatų nukentėjusiojo gyvenimą. Nukentėjusysis R. P. ir nuteistasis A. M. patvirtino, kad pastarajam buvo žinoma R. P. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, kad jam buvo žinomas namas ir maždaug kuris įėjimas, žinojo, kad pirmam aukšte. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad žinojo kur nukentėjusysis gyvena ir pirties adresą. Nuteistieji stebėjo nukentėjusiojo namus, patalpas ir vėliau važiavo paskui nukentėjusiojo automobilį, siekdami susitikti ir pasikalbėti su R. P., kai jis bus vienas (tam, kad jį įtikintų sūnų grąžinti tariamą skolą). Nuteistieji patvirtina, kad du iš jų (duomenys neskelbtini) ėjo į nukentėjusiojo namus, skambino į duris, nieko nebuvo, vėliau matė nukentėjusįjį ne vieną, todėl nėjo kalbėtis, kai buvo pirtyje, joje buvo likę tik du nuteistieji, ir nebuvo A. M., be kurio nenorėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju ir jo įtakoti. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji jokių privačių duomenų apie nukentėjusįjį nerinko ir į jo privatų asmeninį gyvenimą nesikišo.

23. Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, kad nenustatyta BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas. Todėl nuteistieji A. J., A. M. ir D. S. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kaip minėta ankščiau, jei apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė, nuosprendis gali būti švelninamas ir nuteistiesiems, kurie skundų nėra padavę. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas ir apeliacinio skundo nepadavusiems nuteistiesiems R. K. ir Ž. J. (BPK 320 straipsnio 5 dalis). O taip pat iš nustatytų Ž. J., D. S., A. M., A. J. ir R. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 294 straipsnio 2 dalyje, faktinių aplinkybių šalintina aplinkybė, kad jie neteisėtai rinko informaciją apie privatų R. P. gyvenimą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

24. A. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, jo naudojamame automobilyje laikė nedidelį kiekį - 1,813 g narkotinės medžiagos – kanapių. Apeliaciniame skunde prašoma išteisinti A. M., jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

25. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Taigi, kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės. Kaltininkas gali ir nežinoti tikslių šių medžiagų pavadinimų. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei (ar) negali suvokti, kad disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamojon atsakomybėn pagal komentuojamą straipsnį jis negali būti traukiamas. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal komentuojamą straipsnį, svarbu nustatyti, kad kaltininko veiksmai neturėjo dispozicijoje nurodyto tikslo parduoti ar kitaip platinti. Vadinasi, komentuojamas straipsnis apima tik tas veikas, kada kaltininkas narkotines ar psichotropines medžiagas gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia, siekdamas patenkinti savo poreikius. Aplinkybę, kad kaltininkas neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, gali liudyti tai, jog jis pats vartoja šias medžiagas, palaiko nuolatinius ryšius su narkotinių medžiagų platintojais ir pan.

26. A. M. apie narkotinių medžiagų laikymą pareiškus jam įtarimą parodymų nedavė (8 t., b. l. 102). Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tos kanapės yra ūkininko pavyzdžiai, kai nuimamas derlius jis yra perdirbamas ir visos medžiagos panaikinamos, jos nebuvo laikomos vartojimui, iš jų yra daromi produktai (11 t., b. l. 173-189). Apeliacinės instancijos teisme A. M. nurodė, kad gamina papildus, ūkininkai augina kanapes, jos yra perdirbamos ir, pašalinus veikiąsias medžiagas, sukuriamas ekologiškas produktas. Jis periodiškai tikrina ūkininkų auginamas žaliavas, ta medžiaga ir buvo rasta pas jį, tai žalios sėklos iš laukų, skirtos tyrimams atlikti, kad jos kokybiškos. Turi gaminamų produktų sertifikatus. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. produkto specifikacijos, kuriose nurodoma kanapių baltymų ir kanapių sėklų specifikacijos (produktų sudėtis) (12 t., b. l. 97-100, 14 t., 13-14). Iš A. M. paaiškinimų ir pateiktų specifikacijų matyti, kad jis užsiima sportui skirtų papildų gamyba ir prekyba, o šių produktų gamyboje naudojamos susmulkintos kanapių sėklos.

27. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 1 d. Specialisto išvadoje nustatyta, kad metalinėje dėžutėje žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (paimta iš A. M. automobilio) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,813 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 0,33% (2 t., b. l. 176-178).

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ I sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas. Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pluoštinės kanapės, tai kanapinių (lot. Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (lot. Cannabis sativa L.) rūšies veislių, išvardytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 17 straipsnyje nurodytame Bendrajame žemės ūkio augalų veislių kataloge ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Sėklų schemų tarptautinei prekybai skirtų veislių sėklų sertifikavimo ar kontrolės bendrųjų taisyklių ir reglamentų 3.5 papunktyje nurodytų EBPO veislių, tinkamų sertifikuoti, sąraše, augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento. Taigi, nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje galima disponuoti kanapėmis ir jų dalimis, jeigu juose tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento, iki šio įstatymo pakeitimo buvo leidžiama norma – ne daugiau kaip 0,2 procentai tetrahidrokanabinolio. Šioje byloje nustatyta, kad A. M. laikytoje medžiagoje nustatytas tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,33 procento, kas neženkliai viršija įstatymu nustatytas normas. Rastų kanapių kiekis tik 1,813 g, kai pagal minėtas rekomendacijas 5 g neviršijantis kiekis dar laikomas nedideliu.

29. Įvertinus šias aplinkybes, A. M. parodymus ir jo pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl A. M. tiesioginės tyčios, kadangi jis nors ir suvokė kokio pobūdžio tai yra medžiagos, t. y. kanapės (antžeminės dalys), tačiau galėjo sąžiningai klysti dėl tetrahidrokanabinolio kiekio jose. Be to byloje nenustatyta, kad jis minėtą narkotinę medžiagą laikė siekdamas patenkinti savo poreikius (vartoti) ir taip svaigintis. Apibendrinant konstatuojama, kad nenustatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia, todėl A. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl R. K. inkriminuotos nusikalstomos veikos, numatytos BK 289 straipsnyje.

30. Iš skundžiamo nuosprendžio įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, kad R. K. padarė ir BK 289 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje konstatuojama, kad kaltinamasis R. K. realizuodamas sumanymą priversti nukentėjusįjį pasikalbėti, priverstinai pastarąjį sustabdžius autostradoje, panaudojo apgaulę ir prisistatė pareigūnu, t. y. asmeniu, turinčiu specialius įgalinimus duoti privalomus vykdyti nurodymus, ir iš karto ėmė elgtis kaip pareigūnas – pakvietė eiti link automobilio, suėmė už parankės kad asmenį vesti. Visa tai buvo daroma turint tikslą realizuoti nusikalstamą sumanymą dėl tariamos A. M. teisės atgauti skolą realizavimo, kad apribotų nukentėjusiojo judėjimo laisvę ir priverstų pasikalbėti su A. M. R. K., būdamas suaugęs, pakaltinamas ir anksčiau iš tiesų buvęs policijos pareigūnų, neabejotinai suvokė tokio savo elgesio neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl R. K. veiksmai taip pat pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 289 straipsnį.

31. Tačiau pažymėtina, kad nei skiriant bausmę, nei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie šią nusikalstamą veiką nepasisakoma, R. K. nepripažįstamas kaltu ją padaręs ir bausmė už šią nusikalstamą veiką jam nepaskirta.

32. Apeliacinės instancijos teismas jau minėjo, jog pabloginti nuteistojo padėtį galima tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Prokuroras šioje byloje apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kaltinamojo R. K. pripažinimo kaltu pagal BK 289 straipsnį ir bausmės jam skyrimo nepasisako.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

33. Apeliaciniuose skunduose D. S. ir A. J. prašo pripažinti jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. J. ir D. S. viso proceso metu nebuvo nuoširdūs, nepripažino esminių faktinių jiems inkriminuojamų aplinkybių, savo parodymus proceso eigoje keitė ir koregavo atsižvelgiant įkitus surenkamus įrodymus, nuolat menkino savo indėlį į nusikalstamos veikos padarymą, vartotą fizinę prievartą teisino tuo, kad nukentėjusysis jiems priešinosi. Jie apgailestavo ne dėl savo neteisėtais poelgiais padarytos žalos nukentėjusiajam ir ne dėl nukentėjusiajam sukeltų neigiamų pasekmių, o dėl neigiamo žiniasklaidos straipsnių įtakos, paties baudžiamojo proceso jiems patiems keliamų neigiamų pasekmių, faktiškai save laikė nukentėjusiais. Todėl nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

35. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog prisipažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme – tai situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

36. D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme visas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (sakydamas paskutinį žodį) gailėjosi dėl to, kas atsitiko (12 t., b. l. 114-126). Apklausus nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje, D. S. parodė, jog pilnai prisipažįsta, susitaikė su nukentėjusiuoju, labai gailisi. Taigi, konstatuotina, jog D. S. viso proceso metu davė iš esmės teisingus parodymus apie jam inkriminuotą veiką, savo parodymais patvirtino BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino nustatytus faktus. Nuteistojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškėsi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu, gailėjimusi dėl jų, žalos nukentėjusiajam atlyginimu ir susitaikymu.

37. A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat pripažino, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios gailėjosi, pirmosios instancijos teisme (sakydamas paskutinį žodį) taip pat galėjosi (12 t., b. l. 114-126). 2020 m. gegužės 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad A. J. parodė vietą, kur vyko muštynės, kokia kryptimi jie važiavo po incidento, kur buvo paslėpti ginklai, kur važiavo toliau (7 t., b. l. 134-150). Apklausus nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jis nurodė, kad blogai vertina savo veiksmus, tokių dalykų negali būti, gailisi, prisidėjo prie žalos atlyginimo, sudaryta taikos sutartis, atsiprašė nukentėjusiojo ir dar kartą atsiprašo. Taigi, konstatuotina, jog A. J. viso proceso metu davė parodymus apie jam inkriminuotą veiką, savo parodymais patvirtino BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino nustatytus faktus. Nuteistojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškėsi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu, gailėjimusi dėl jų, žalos nukentėjusiajam atlyginimu ir susitaikymu.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, šioje dalyje tenkina nuteistojo D. S. gynėjo ir A. J. apeliacinius skundus ir ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, susijusią su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (nepripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės) (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – nuteistųjų D. S. ir A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

39. Nuteistųjų D. S., A. M. gynėjų ir A. J. apeliaciniuose skunduose prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas galimybės atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nesvarstė.

40. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

41. D. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, veika patenka į BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padarius gali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutas. D. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas nukentėjusiojo ir nuteistųjų susitaikymą patvirtinantis susitarimas, iš kurio matyti, kad nuteistieji sumokėjo 10 000 Eur nukentėjusiajam kaip žalos atlyginimą (11 t., b. l. 72). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, jog žala jam atlyginta, jis susitaikė ir atleidžia nuteistajam, didžiausią iniciatyvą susitaikyti parodė būtent D. S. Duomenų, kad po šioje byloje D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis būtų padaręs naujų nusikaltimų, nėra, nuo veikos padarymo praėjo beveik keturi metai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis neteistas (teistumai išnykę) (14 t., b. l. 40), dirba. Nors yra baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sumokėtos (14 t., b. l. 41-45). Nustatytos dvi D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad D. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą D. S. atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

42. A. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Ši veika patenka į BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padarius gali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutas. A. M. pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas nukentėjusiojo ir nuteistųjų susitaikymą patvirtinantis susitarimas, iš kurio matyti, kad nuteistieji sumokėjo 10 000 Eur nukentėjusiajam kaip žalos atlyginimą (11 t., b. l. 72). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, jog žala jam atlyginta, jis susitaikė ir atleidžia nuteistajam. Duomenų, kad po šioje byloje A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis būtų padaręs naujų nusikaltimų, nėra (14 t., b. l. 78), nuo veikos padarymo praėjo beveik keturi metai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis neteistas (14 t., b. l. 78), dirba, užima vadovaujamas pareigas. Nors jis yra baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei už tai, kad būdamas įmonės vadovu nepateikė finansinių ataskaitų, pateikė deklaraciją su klaidomis, nepatikslino pasikeitusių duomenų ir pan., tačiau visas jam skirtas baudas yra sumokėjęs. Nustatyta viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad A. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

43. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji D. S. ir A. M. yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes ir būdą (smurtinio pobūdžio veika, viešoje vietoje), kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), nustatant 3 mėnesių sumokėjimo terminą.

44. A. J. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nėra nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga. Iš tiesų A. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau nėra pagrindo manyti, kad A. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. J. laikomas neteistu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (14 t., b. l. 65-66)). Tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus patvirtina, kad A. J. sistemingai baudžiamas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą nubaustas 2024 m. kovo 28 d. nutarimu, daugumos paskirtų baudų nėra sumokėjęs (14 t., b. l. 67-77). Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

45. Nors nuteistasis R. K. bei Ž. J. taip pat susitaikė su nukentėjusiuoju ir bendrai atlygino jam žalą, tačiau apeliacinių skundų dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio neteikė. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti jų padėtį taikant BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, nes nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašų apie fizinį asmenį matyti, kad R. K. iki analizuojamos veikos padarymo buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 metams (14 t., b. l. 46-47). Iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo Ž. J. taip pat buvo teistas, šie teistumai išnykę, tačiau 2023 m. birželio 6 d. jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pinigine bauda pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (14 t., b. l. 55-57). Administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus patvirtina, kad tiek R. K., tiek Ž. J. sistemingai baudžiami administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu abiejų teistumai buvo išnykę, tačiau aptarti duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad jie nedarys naujų nusikaltimų. Įvertintina ir tai, kad R. K. ir Ž. J. pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteisti ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų disponavimą. Aptarti duomenys, nesuteikia pagrindo taikyti jiems BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Dėl bausmės individualizavimo A. J.

46. A. J. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, nustatyti trumpesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir panaikinti skirtą įpareigojimą – nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. už šią nusikalstamą veiką paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Galutinės subendrintos bausmės vykdymas jo atžvilgiu atidėtas 2 metų laikotarpiui, nustatant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

47. Už BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

48. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

49. A. J. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), yra baustas administracine tvarka, daugumos paskirtų baudų nėra sumokėjęs (14 t., b. l. 67-77), yra dirbantis, padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies punktas), ir vieną jo sunkinančią aplinkybę – veiką padarę bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, todėl yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. mažesnę nei sankcijos vidurkis. Skirdamas švelnesnę bausmę apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik keturi metai, duomenų, kad A. J. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, nėra.

50. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, o ją atidedant, kaip tai numato BK 75 straipsnio 2 dalis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu turi būti nustatytas trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas. A. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galėjosi, savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam, jo atsiprašė, bausmės vykdymo atidėjimas jam taikomas pirmą kartą, todėl nustatytinas 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtu įpareigojimu nustatytu laiku būti namuose, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šis įpareigojimas yra tikslingas ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios baudžiamojo poveikio priemonių ar pareigų paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įstatymas numato galimybę skirti asmeniui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, tokio pobūdžio įpareigojimą (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Dėl bausmių R. K. ir Ž. J.

51. R. K. išteisinus pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, jis lieka nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį. Įvertinus tai, kad bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu, bausmei, paskirtai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, apimant kitas bausmes, pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė išlieka ta pati. Taip pat išlieka bausmės vykdymo atidėjimas, nustatytam terminui ir jam paskirti įpareigojimai.

52. Ž. J. išteisinus pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, jis lieka nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį. Įvertinus tai, kad bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu, bausmei, paskirtai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, apimant kitas bausmes, pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat išlieka ta pati. Taip pat išlieka bausmės vykdymo atidėjimas, nustatytam terminui ir jam paskirti įpareigojimai.

Dėl nuteistajam A. M. grąžintų pinigų

53. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 577,14 Eur sumai. A. M. buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris vėliau buvo tęsiamas tik dėl minėto Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio. A. M. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 577,14 Eur (12 t., b. l. 73), todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. M. piniginėms lėšoms buvo panaikintas (12 t., b. l. 87-91). Teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė 577,14 Eur grąžinti A. M. A. J. apeliaciniame skunde prašo šiuos pinigus nukreipti civilinio ieškinio padengimui, kiti nuteistieji su tuo sutiko. Iš tiesų, laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas civilinio ieškinio užtikrinimui, šis procesinė prievartos priemonė buvo panaikinta vien dėl to, kad į teismo depozitinę sąskaitą buvo įmokėti civilinį ieškinį dengianti pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas sprendimo grąžinti šiuos pinigus A. M. tinkamai nemotyvavo. Įvertinus įmokėtų pinigų paskirtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai turi būti nukreipti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio užtikrinimui. Juo labiau, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys yra tenkintas ir ši suma priteista solidariai iš visų, todėl A. M. turės galimybę reikalauti iš kitų nuteistųjų jų dalies atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

55. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, E. L. teikiant teisinę pagalbą nuteistajam Ž. J., kurias sudaro 431,25 Eur. Nagrinėjamu atveju nuteistajam Ž. J. gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva (13 t., b. l. 300), siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ši byla buvo nagrinėjama pagal kitų trijų nuteistųjų apeliacinius skundus, Ž. J. apeliacinio skundo neteikė. Advokatas E. L. po paskyrimo ginti Ž. J. atvyko į vieną teismo posėdį ir dar prašymų stadijoje nustačius, kad Ž. J. sudaręs susitarimą su advokatu Mindaugu Barkausku, buvo atleistas nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo. Todėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos iš Ž. J. nepriteistinos.

56. Taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Gintarui Andrijauskui teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. J., kurias sudaro 506,25 Eur. Vėliau buvo teikiamos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir nurodoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 858,07 Eur. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. J. gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva (13 t., b. l. 164), siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal A. J. ir kitų dviejų nuteistųjų apeliacinius skundus. A. J. yra dirbantis ir darbingo amžiaus, duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį byloje nėra, tačiau jo skundas tenkinamas iš dalies, be to paskaičiuotos išlaidos yra neproporcingai didelės, todėl teisinga ir proporcinga priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalie 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

D. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo ir A. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus tenkinti, A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendį:

D. S., A. M., A. J., R. K. ir Ž. J. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. M. ir R. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pripažinti D. S. ir A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. P. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. P. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems D. S. ir A. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

A. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

A. J. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki 1 (vienerių) metų, paliekant Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. J. paskirtų bausmių subendrinimo.

Iš nustatytų Ž. J., D. S., A. M., A. J. ir R. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes: kaltinamieji iš anksto susitarė panaudoti fizinę prievartą; neteisėtai rinko informaciją apie privatų R. P. gyvenimą; A. M. lipnia juosta surišo R. P. kojas ir R. P. pavyko nutraukti lipnias juostas, rišančias kojas.

Patikslinti R. K. ir A. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, faktines aplinkybes, nurodant, kad R. K. ir A. M. užvaldė R. P. priklausantį turtą, kaip užstatą už tariamą R. P. sūnaus negrąžintą 45 000 Eur skolą.

Į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą A. M. sumokėtus pinigus – 577,14 Eur, nukreipti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio užtikrinimui.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo Ž. J. nepriteisti.

Priteisti iš nuteistojo A. J. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.