Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei E. A. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę per 45 dienas pašalinti neteisėtai ieškovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą tvorą (visas tvoros konstrukcijas), sutvarkyti (išlyginti ir pan.) žemės plotą, kuriame buvo ši tvora bei atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo sklypo dalį, pašalinti iš jos visus atsakovei priklausančius daiktus, objektus ir augalus; 2) nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius šio teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turės teisę pašalinti neteisėtai ieškovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą tvorą (visas tvoros konstrukcijas), sutvarkyti (išlyginti ir pan.) žemės plotą, kuriame buvo ši tvora bei atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo sklypo dalį, pašalinti iš jos visus atsakovei priklausančius daiktus, objektus ir augalus atsakovės lėšomis bei išieškoti iš atsakovės tam reikiamas lėšas; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. A. priklauso kaimyninis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo sklypas šiaurės rytų dalimi ribojasi su atsakovės sklypo pietvakarine dalimi. Atsakovė ieškovui priklausančiame žemės sklype įrengė tvorą, kuria atitvėrė šalims priklausančius žemės sklypus ir šiuo metu naudoja ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį savo reikmėms. Ieškovas nurodo, kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – Inspekcija), kad ji imtųsi priemonių dėl neteisėtai atsakovės pastatytos tvoros pašalinimo, tačiau ieškovui buvo nurodyta, kad šiuos klausimus sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT). NŽT 2021 m. rugsėjo 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-360-(14.48.78) (toliau – Aktas) nustatė, kad „šiaurės rytinėje sklypo dalyje esanti tvora (kaimynų) patenka į sklypą“. Ieškovas Akte nustatytus pažeidimus („šiaurės vakarinėje dalyje gyvatvorė ir tinkle tvora patenka į laisvą žemės plotą“) nedelsiant pašalino. NŽT 2022 m. spalio 19 d. rašte nurodė, kad atsakovės atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena. Ieškovas 2023 m. gegužės 17 d. atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Iš kadastro byloje esančio žemės sklypo brėžinio matyti, kad atsakovės tvora yra ieškovo žemės sklype ir užima 3,06 m. ieškovo teritorijos. Ieškovas siuntė atsakovei reikalavimą pašalinti pastatytą tvorą, tačiau pažeidimas pašalintas nebuvo. Ieškovas teikia negatorinį ieškinį su prašymu įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovo nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus bei atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį: pašalinti neteisėtai įrengtą tvorą, sutvarkyti žemės plotą, kuriame buvo ši tvora bei atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės sklypo dalį. Per nustatytą terminą atsakovei nepašalinus pažeidimų, prašo leisti ieškovui pačiam atlikti šiuos veiksmus atsakovės lėšomis.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp jos ir ieškovo nekilo ginčas, kad tarp jų sklypų yra tvora. Tvora buvo statoma prieš 20 metų, atvirai, neslepiant statybos darbų ir pretenzijų dėl tvoros statybos iš ieškovo nebuvo gauta. Pradedant tvoros statybos darbus atsakovė tarėsi su ieškovu ir gavo jo žodinį sutikimą. Vėliau ieškovas sutikdamas ir patvirtindamas sklypo ribas, pats pasodino tujas.

4. Teisme gautas atsakovės E. A. pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame ji prašė ieškinį tenkinti bei išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Prašyme nurodė, kad tvora buvo pastatyta prieš 20 metų ir ginčo tarp šalių nebuvo. Ieškovui pateikus atsakovei reikalavimus nugriauti tvorą, ji tuojau pat kreipėsi į UAB „Geodezinių matavimų projektai“ dėl jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų. Atlikus ir įregistravus kadastrinius matavimus tapo aiški sklypų riba, todėl ieškinį atsakovė pripažįsta.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas G. P. nurodė, kad nori sutvarkyti savo sodo sklypą pagal atliktus kadastrinius matavimus. Jau tris metus bandė tartis su atsakove, tačiau sklypas vis dar užimtas, nesutvarkytas.

6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo nebėra, kadangi atsakovė ieškinį pripažįsta, tačiau ji prašo mažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindo mažinti šias išlaidas nėra, išlaidos atitinka rekomendacijų dydžius. NŽT jau 2022 metų spalio mėnesį konstatavo atsakovės padarytus pažeidimus, tačiau ji nesiėmė veiksmų pažeidimus pašalinti. Į ieškovo pretenziją taip pat atsakymo negavo.

7. Atsakovė E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Kai atėjo laiškas iš ieškovo ji nesuprato, kas nutiko, kodėl po 23 metų prasidėjo pretenzijos dėl tvoros, nes sutikimas iš kaimyno buvo gautas. Tuomet atliko geodezinius matavimus, pamatė, kad užima svetimą teritoriją, tačiau buvo jau per vėlu ir gavo kvietimą į teismą. Kreipėsi į advokatą ir prasidėjo teismo procesas. Su kaimynu nebendrauja, nesisveikina. Sutinka pašalinti tvorą, nenori pyktis, nes reikės toliau gyventi. Taip nutiko, nes nebuvo bendraujama, vadovaujamasi emocijomis iš ieškovo pusės. Atsakovė pripažįsta, kad pavėlavo sutvarkyti sklypą, tačiau ji neturi teisinių žinių, be to užklupo depresija po mamos mirties, todėl prašo mažinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmi kadastriniai matavimai atsakovės žemės sklype buvo atlikti 1995 m., tvora stovėjo 20 metų, ieškovas iš savo pusės buvo pasodinęs augalų. Tikslius kadastrinius matavimus ieškovas atliko tik 2023 metais ir paaiškėjo tikslios sklypų ribos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

10. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

11. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovė ieškinį pripažįsta, sprendimas bus surašomas sutrumpintais motyvais.

Dėl negatorinio ieškinio sąlygų

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. spalio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. J-1609. Sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2023 m. gegužės 15 d. matininko K. K. E. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. gegužės 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3295. Ieškovas G. P. 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu imtis priemonių dėl teisės aktus pažeidžiančio statinio (tvoros) pašalinimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-360-(14.48.78.) nustatė, kad „šiaurės rytinėje sklypo dalyje esanti tvora (kaimynų) patenka į sklypą“, „galimai užimta laisva valstybinės žemės dalis“. NŽT 2022 m. spalio 4 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-361-(14.48.73.) nustatyta, kad pašalinta gyvatvorė, valstybinė žemė neužimta. NŽT 2022 m. spalio 19 d. raštu informavo G. P., kad buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu dėl nustatytų pažeidimų sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkės atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena. G. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į E. A. su pretenzija dėl neteisėtai pastatytos tvoros. Paslaugos sutartis 2023 m. rugsėjo 20 d. Nr. GEO-00007 patvirtina, kad E. A. užsakė atlikti UAB „Geodezinių matavimų projektai“ jai priklausančio sklypo kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registre kadastriniai matavimai įregistruoti 2023 m. spalio 31 d.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė negatorinį ieškinį su prašymu įpareigoti atsakovę per 45 dienas pašalinti neteisėtai ieškovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą tvorą (visas tvoros konstrukcijas), sutvarkyti (išlyginti ir pan.) žemės plotą, kuriame buvo ši tvora bei atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo sklypo dalį, pašalinti iš jos visus atsakovei priklausančius daiktus, objektus ir augalus. Atsakovei neatlikus minėto įpareigojimo, prašo leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovui už atsakovės lėšas. Ieškinį grindžia kadastrinių matavimų byla, NŽT patikrinimo aktais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo atsakovės žemės sklypo skiria tvora.

15. Dėl negatorinio ieškinio antros sąlygos egzistavimo pasisakytina, kad ieškovas turi įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažįsta bei prašo jį tenkinti, todėl ginčo šioje dalyje nebėra. Atsakovė nurodo, kad tvora buvo įrengta prieš 20 metų, statybos buvo derintos su ieškovu ir ginčo dėl tvoros niekada nebuvo. Ieškovas šios aplinkybės neneigia, tačiau atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovės pastatyta tvora yra ieškovo žemės sklype. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas neatlikus kadastrinių matavimų (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2023 m. lapkričio 15 d. 2.1 punktas „Matavimų tipas“). Tiek NŽT aktai, tiek atlikti kadastriniai matavimai patvirtina, kad atsakovės įrengta tvora yra ieškovo žemės sklype ir užima 3,06 m. viso ploto, todėl turi būti pašalinta.

16. Nustačius antrą negatorinio ieškinio egzistavimo sąlygą, t. y. ieškovui įrodžius, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovei ieškinį pripažįstant, ieškinys tenkinamas visiškai pagal ieškinio reikalavimus. Atsakovė įpareigotina per 45 dienas pašalinti neteisėtai ieškovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą tvorą (visas tvoros konstrukcijas), sutvarkyti (išlyginti ir pan.) žemės plotą, kuriame buvo ši tvora bei atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo sklypo dalį, pašalinti iš jos visus atsakovei priklausančius daiktus, objektus ir augalus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė į bylą dokumentus, pagrindžiančius patirtas 1 319,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 210,00 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 109,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl ieškinio pripažinimo pateikė prašymą mažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neproporcingai didelės, o pati atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis.

18. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl konstatuotina, jog šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Be to, pažeidimai buvo fiksuoti dar 2021 m. rugsėjo 20 d. NŽT patikrinimo akte Nr. 48ŽN-360-(14.48.78.), tačiau tvoros atsakovė nepašalino nei NŽT atlikus žemės sklypo patikrinimą, nei 2022 m. spalio 4 d. NŽT atlikus neplaninį patikrinimą, nei 2023 m. rugsėjo 14 d. gavus ieškovo pretenziją dėl pastatytos tvoros ar 2023 m. lapkričio 29 d. įteikus atsakovei procesinius teismo dokumentus.

19. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismui tenkinus ieškovo ieškinį pilna apimtimi, atsakovei ieškinį pripažįstant, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 319,00 Eur bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 15,86 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškovo G. P. ieškinį.

Įpareigoti atsakovę E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas pašalinti ieškovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą tvorą (visas tvoros konstrukcijas), sutvarkyti (išlyginti ir pan.) žemės plotą, kuriame buvo ši tvora bei atlaisvinti užimtą ieškovo sklypo dalį, pašalinti iš jos visus atsakovei priklausančius daiktus, objektus ir augalus.

Nustatyti, kad atsakovei E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), neįvykdžius šio teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), turės teisę pašalinti ieškovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą tvorą (visas tvoros konstrukcijas), sutvarkyti (išlyginti ir pan.) žemės plotą, kuriame buvo ši tvora bei atlaisvinti užimtą ieškovo sklypo dalį, pašalinti iš jos visus atsakovei E. A. priklausančius daiktus, objektus ir augalus atsakovės lėšomis bei išieškoti iš atsakovės tam reikiamas lėšas.

Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 319,00 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.