Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-92-454/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-19Kauno apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-06-20Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
2-92-454/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14019-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
V. B.
Advokatai
Daiva Vaškelienė, Rūta Survilienė
Kategorijos
  • 2.5.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-92-454/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14019-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.;3.2.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui V. B., jo atstovei advokatei Rūtai Survilienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui V. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, patikslinusi reikalavimus posėdžio metu, prašė priteisti iš atsakovo 287,36Eur turtinės žalos atlyginimą, 10000,-Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai 114-115 b.l.).

Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad šalys yra kaimynai, tarp kurių pastoviai kylai konfliktai. Atsakovas kreipėsi į teismą ir nepagrįstai apkaltino ieškovę, buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau ieškovė buvo išteisinta. Dėl nepagrįstų kaltinimų ir teisminio proceso ieškovė patytė didelį pažeminimą, jai išsivystė hipertoninė liga. Dėl pablogėjusios sveikatos ieškovė patyrė turtinę žalą pirkdama vaistus, vykdama į med. įstaigas. Be to, dėl pažeminimo, gėdos, baimės būti neteisingai nuteistai ir su tuo susijusių išgyvenimų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10000,-Eur.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas bei jo atsovė nurodė, kad tarp šalių kyla konfliktai ir kai ieškovė 2013-05-10 atsakovo darbdaviui pateikė pareiškimą, kuriuo paskleidė žeminančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, apklatino sunkaus nusikaltimo padarymu, atsakovas, gindamas savo teises kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nors ieškovė buvo išteisinta, atsakovas mano, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ir jis teisėtai, gindamas savo teisėtus interesus, kreipėsi į teismą. Mano, kad besikreipdamas į teismą dėl savo teisių gynimo jis nepadarė jokios žalos ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, o CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu privataus kaltinimo byloje pagal nukentėjusiojo V. B. skundą A. K. išteisinta, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (9-14 b.l.). Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi V. B. apeliacinį skundą atmetė (15-17 b.l.).

Byloje kilo ginčas dėl pareigos atlyginti žalą. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš nesutartinių santykių kylančią žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, civilinį ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą, tuo tarpu asmeniui, kurio atžvilgiu reiškiamas reikalavimas, tenka procesinė pareiga nuginčyti savo kaltės prezumpciją.

Dėl civilinės atsakomybės ir jos sąlygų.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal CK 6. 263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas keturias sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (nuostolius) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai.

Ieškovė, vadovaudamasi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo privataus kaltinimo byloje pagal nukentėjusiojo V. B. skundą ji buvo išteisinta, teigė, kad atsakovas neteisėtai kreipėsi į teismą su skundu. Asmens teisė kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų bei byloje pateiktų ieškovės rašytų pareiškimų (46-49 b.l.), ieškovė atsakovo darbdaviui pateikė pareiškimą, kuriame apkaltino atsakovą netinkamu elgesiu, nusikalstamos veikos padarymu. Atsakovas, spręsdamas, kad pareiškime nurodyta tikrovės neatitinkanti ir jį žeminanti informacija, kreipėsi į teismą. Kaip jau minėta, draudimas asmeniui, manančiam, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kreiptis teisminės gynybos yra negaliojantis ir prieštaraujantis įstatymams. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta, nesudaro prielaidų daryti išvados, kad atsakovo veiksmai, paduodant skundą privataus kaltinimo byloje, buvo neteisėti ir prieštaraujantis įstatymų normoms. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta piktybiškų atsakovo veiksmų bei, kad atsakovas, paduodamas skundą privataus kaltinimo byloje, siekė kokių tai savanaudiškų tikslų ir to pasėkoje kreipėsi į teismą su aiškiai nepagrįstu pareiškimu (skundu). Iš bylos medžiagos bei liudytojų V. L. bei N. T. parodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo pastoviai vyksta konfliktai. Ieškovė taip pat kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka (57-63, 64-66 b.l.).

Priežastinis ryšys Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dėl privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos bylos jai pablogėjo sveikata, ji buvo priversta kreiptis į medikus, pirkti vaistus, todėl patyrė žalą. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, bei matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės ir atsakovo vyksta pastovūs konfliktai. Šių konfliktų pasėkoje, teisme buvo nagrinėjamas civilinis ginčas bei nagrinėjama ne viena privataus kaltinimo byla (56, 57-63, 64-66 b.l.). Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovės sirgo įvairiomis ligomis dar iki ieškinyje minimos privataus kaltinimo bylos iškėlimo ir nagrinėjimo (97 b.l.), jai dar 2006 metais nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (103 b.l.). Byloje pateiktame 2014 metų sausio 07-balandžio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovei konstatuojama – paranoidinė šizofrenija (remisija) (104-107 b.l.). Iš VĮ Kauno kalniečių poliklinikos rašto Dėl gydymosi bei tos pačios piliklinikos Psichikos sveikatos centro pateiktos informacijos matyti, kad ieškovei miego bei nervinio pobūdžio sveikatos sutrikmai konstatuoti dar 2013 metais, bei nuo 2013-07-15 diagnozuotas organinis nerimo sutrikimas, t.y. iki ieškinyje minimos privataus kaltinimo bylos iškėlimo (116, 117 b.l.). 2015 metais ieškovė kreipėsi į medikus dėl padidėjusio kraujospūdžio (116 b.l.), tačiau negalima besąlygiškai teigti, kad šis negalavimas atsirado privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos bylos pasėkoje. Įvertinus minimų rašytinių įrodymų visumą, akivaizdu, kad ieškovės sveikatos būklė nėra gera, tačiau, kad sveikata pablogėjo ir ieškovei išsivystė hipertoninė liga dėl iškeltos ir 2014-12-02 išnagrinėtos privataus kalinimo bylos, nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta. Ištirtos bylos aplinkybės rodo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, t.y. kreipimosi į teismą privataus kaltinimo tvarka, ir ieškovės nurodomos patirtos žalos dėl pablogėjusios sveikatos.

Kaltė CK 6.248 str. 1 dalyje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Kaip jau minėta, atsakovas į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi būdamas įsisikinęs, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. jo darbdaviui nurodytos infromacijos, jis buvo pažemintas, nukentėjo jo prestižas, buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios. Atsakovas į teismą kreipėsi siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus reikalavimus. Kadangi nenustatyta, kad minėti atsakovo veiksmai neatitiko įstatymų ar teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo atsakovo pripažinti kaltu dėl atsakovei atsiradusios žalos.

Žala (nuostoliai) CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Posėdžio metu ieškovė patikslino kokiais įrodymais grindžia turtinę žalą. Padarytai turtinei žalai pagrįsti ieškovė pateikė vaistų įsigyjimo, kelionės viešuoju transportu čekius, pinigų priėmimo kvitą (29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 78, 79, 80, 81, 82, 91, 92, 118, 120, 122, 124, 125, 268 b.l.). Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė dėl savo blogos sveikatos bei bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka turėjo išlaidų pirkdama vaistus, vykdama pas medikus, į teismą, pas advokatę. Liudytoja V. L. patvirtino, kad ieškovė yra silpnos sveikatos, tenka važiuoti į vaistines pirkti vaistus. Tačiau, teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei liudytojos V. L. parodymus, negali neginčytinai spręsti, kad pateikti mokėjimo dokumentai įrodo prašomos priteisti žalos dydžio sąsaja su atsakovo veiksmais. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti 0,49 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. 1482697 (122 b.l.). Šias išlaidas ieškovė patyrė už nagrinėjamos bylos lapų kopijų darymą, kopijavo dokumentus, kuriuos į bylą pateikė pati (112-113 b.l.). Tad akivaizdu, jog šios patirtos išlaidos netraktuotinos kaip žala (nuostoliai) dėl atsakovo veiksmų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad, kaip konstatuota aukščiau sprendime, byloje nėra įrodyta nei ataskovo neteisėti veikslai, nei atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys, teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės argumentų bei detaliai nevertina pateiktų rašytinių įrodymų nustatant ieškovės patirtų išlaidų dydžio bei ryšio su ieškovės gydymusi ir privataus kaltinimo bylos nagrinėjimu.

Minėta, jog civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas sąlygas, nurodytas CK 6.246–6.249 straipsniuose: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (nuostolius). Teismui nenustačius nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio, civilinė atsakomybė negalima ir civilinis ieškinys atmestinas.

Neturtinė žala

Patikslinus reikalavimus, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ji patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, turėjo vaikščioti į teismo posėdžius. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais: kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2d.). Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (2006-06-12 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o šis poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas ar sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2011-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-272/2011). Ieškovės patirti išgyvenimai dėl būtinybės dalyvauti privataus kaltinimo bylos nagrinėjime, jei tokių buvo, nebuvo ilgalaikiai ar sunkiai įveikiami, todėl laikytini momentiniais, mažareikšmiais ir smulkmeniškais dėl kurių neturtinė žala nepriteisiama. Be to, pažymėtina, kad, kaip nurodyta sprendime, ieškovė neįrodė visų atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, neturtinė žala nepriteistina.

Dėl bylinejimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1700,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (141-142, 144 b.l.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270str. str.279 str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1700,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai Eur, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Šis sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas