Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. J., dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio sūnaus J. J. tėvas. Atsakovas tėvystę yra pripažinęs. Atsakovas tik periodiškai dalyvauja sūnaus auklėjime, o iš dalies teikia materialinį išlaikymą. Mažamečio J. J. poreikiai per mėnesį sudaro 655 Eur. Kad būtų kokybiškai patenkinti vaiko poreikiai išlaikymo suma turėtų būti 700 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba užsienyje, gauna stabilų darbo užmokestį, todėl gali teikti reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas nėra sudaręs santuokos, pareigos išlaikyti kitus asmenis (įskaitant nepilnamečius) neturi.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad nepilnametis vaikas J. J., gimęs 2012 m. spalio 14 d., yra ieškovės S. K. sūnus (2012 m. lapkričio 7 d. gimimo įrašas Nr. 483). Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad vaikas J. J. nuo gimimo gyvena su ieškove S. K., o atsakovas A. J. iki ieškinio padavimo dienos reguliariai mokėjo sūnaus išlaikymui po 350 Eur per mėnesį. Ieškovė teigia, kad kreipėsi į teismą, siekdama įteisinti šį faktinį išlaikymo teikimą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė, siekdama įteisinti tarp šalių nusistovėjusią faktinę situaciją, ieškiniu siekia, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai, nenutraukiant santuokos, nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas (reikia ginčo), nėra sprendžiama, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008 išaiškino, kad byloje ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja, teismai turėjo išnagrinėti šio reikalavimo pagrįstumą.

9. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti jos sūnaus J. J. gyvenamąją vietą su jo motina ieškove. Atsakovas šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities skyrius, 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui išvadą Nr. 4SD-6004, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima jam nėra žinoma ir yra tikslinga vaiko gyvenamą vietą nustatyti su motina, kadangi motina rūpinasi sūnumi ir sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti.

10. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas laiko, kad šiuo metu nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria vaikas faktiškai gyvena nuo gimimo, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

11. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

12. Pagal teismų praktiką, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuriuo teismo posėdyje rėmėsi atsakovo atstovas, laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

13. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti didesnį nei minimalios mėnesio algos, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 555,00 Eur, išlaikymą. Ieškovė teigia, kad išlaikymas turėtų būti 700 Eur dydžio per mėnesį ir prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, savo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių taip pat neturi, gyvena užsienyje, bylos nagrinėjimo metu buvo dirbantis. Dėl atsakovo gaunamo darbo užmokesčio šalių paaiškinimai išsiskyrė. Atsakovo atstovas teigia, kad jis uždirba maždaug 2500-3000 Eur, ieškovė teigė, kad atsakovas uždirba maždaug 4000-5000 Eur. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą rašytinę darbo sutartį (b. l. 14-15), daro išvadą, kad nesant kitų įrodymų apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas, laikytina, kad atsakovo atstovo paaiškinimai yra atitinkantys rašytinės sutarties sąlygas, kadangi joje numatyta, kad atsakovas uždirba maždaug 15 Eur (2200 ISK) per valandą, dirba visą darbo dieną. Atsakovo atstovas pateikė teismui pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2020 m. birželio 15 d. (b. l. 23), tačiau negalėjo paaiškinti teismui jokių aplinkybių susijusių su šiuo pranešimu, t.y. dėl kokios priežasties atsakovas išeina iš darbo, iš kokių lėšų planuoja gyventi išėjęs iš darbo, ar yra suradęs kitą darbą ir pan. Todėl šiuo atveju laikytina, kad vien šis pranešimas, nesant kitų jį patvirtinančių įrodymų ir nesant galimybės nustatytu su juo susijusių aplinkybių, nelaikytinas galinčiu paneigti atsakovo pareigą išlaikyti savo vaiką. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kokios yra atsakovo pragyvenimo išlaidos, atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas neturi teisinės pareigos išlaikyti kitus asmenis, išskyrus sūnų J. J.. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei tai, kad atsakovas per savo atstovą teismo posėdyje išreiškė poziciją, kad jis būtų sutikęs sudaryti taikos sutartį dėl 300,00 Eur dydžio išlaikymo mokėjimo, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju išlaikymo vaikui dydis gali būti nustatytas didesnis nei tenkinantis minimalius būtinus vaiko poreikius.

14. Ieškovė šioje byloje įrodinėja aplinkybę, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 700 Eur (kiekvienam iš tėvų turėtų tekti 350 Eur išlaikymo dalis). Atsakovas atsiliepime su nurodytais išlaidų dydžiais nesutinka, teigia, kad jie nepagrįstai per dideli. Teismas įvertinęs ieškinyje pateiktą vaiko poreikių lentelę, kartu su ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ne visa apimtimi. Šioje byloje nenustatyta, kad sūnus J. J. sirgtų kokiomis nors ligomis ar turėtų specialių poreikių. Kai kurios ieškinyje nurodytos išlaidos gerokai viršija Statistikos departamento internetinėje svetainėje (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/) skelbiamus statistinius duomenis vidutinių vartojimo išlaidų, tenkančių vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2016 metais miesto vietovėje, net įvertinus infliacijos koeficientą per 2016-2020 metų laikotarpį. Ieškinyje vaikui skiriamo maisto namuose suma nurodyta 180 Eur, kai vidutinės statistinės išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams yra 94,90 Eur per mėnesį. Dėl šios sumos ieškovė paaiškino, kad perka vaikui vaisius, daržoves, teigė, kad vaikas maistui yra išrankus, mokykloje jis gauna nemokamą maitinimą, tačiau nevalgo, dėl to ji į mokyklą įdeda užkandžių už 3-4 Eur, be to, dar duoda po 1-2 Eur grynais pinigais užkandžiams nusipirkti. Įvertinus nurodytus ieškovės paaiškinimus negalima daryti išvados, kad pinigai, skirti vaiko maitinimui panaudojami racionaliai, siekiant patenkinti jo mitybos poreikius, o ne vaiko užgaidas. Ieškovė ieškinyje teigia, kad drabužiams ir avalynei per mėnesį išleidžia 195,00 Eur (80,00 Eur +50,00 Eur + 65,00 Eur=195,00 Eur), kai vidutinės statistinės išlaidos yra 21,90 Eur. Įvertinus ieškovės paaiškinimus kartu su jos pateiktais išlaidų kvitais, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad tokią sumą skiria vaiko drabužiams ir avalynei. Ieškovės paaiškinimai, kad ji nerinko pirkimo kvitų yra nepagrįsti, dėl to, kad šios bylos procesas yra pradėtas pagal jos pačios ieškinį, kurio pagrįstumą ji turi įrodyti. Be to, civilinė byla iškelta dar 2019 m. lapkričio mėn., tačiau ieškovė nepateikė teimui išlaidų įrodymų net už laikotarpį nuo bylos iškėlimo. Ieškinyje nurodytos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms 40,00 Eur beveik dvigubai viršija vidutines išlaidas, skirtas poilsiui ir kultūrai - 22,50 Eur. Be to, ieškovė aiškiai ir konkrečiai negalėjo paaiškinti, kokios išlaidos yra priskirtos kitoms einamosioms (nenumatytoms) išlaidoms pagal ieškinyje nurodytos poreikių lentelės 14 punktą. Remiantis ieškovės paaiškinimais, tai yra išlaidos, skirtos netikėtoms vaiko užgaidoms patenkinti, kurios teismo vertinimu, negali būti priskiriamos racionalioms išlaidoms, atitinkančiomis vaiko interesus. Priešingai nei teigia ieškovės atstovė, ieškovės būsto remontavimo išlaidų šiuo atveju negalima priskirti vien tik vaiko interesų turėti geresnį būstą tenkinimui, kadangi šiuo remontu atsakovė padidina ir jai nuosavybės teise priklausančio turto vertę.

15. Teismas iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo taip pat atsižvelgia į šias aplinkybes: ieškovė su vaiku gyvena atsakovo tetai priklausančiame socialiniame būste, už kurio nuomą mokamas mokestis yra minimalus (šiame būste ieškovė gyvena jau 12 metų); vaiko tėvas niekada neginčijo ir nevengė pareigos mokėti išlaikymą savo vaikui, jį teikdavo nuolat geranoriškai po 350 Eur per mėnesį; vaiko tėvas be išlaikymo lėšų pirko vaikui dovanas, vežėsi pramogauti, atostogauti prie jūros, nusivežė į kelionę į užsienį, prisidėjo prie dantų taisymo vaikui išlaidų, prie krikštynų šventės; atsakovo tėvai pirkdavo anūkui maisto, rūbus, dovanas. Aplinkybę, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei gautų lėšų iš Vaikų išlaikymo fondo užsienyje teismas laiko neįrodyta, kadangi atsakovas, kaip matyti iš teismui pateiktų mokėjimo pavedimų, ieškovei pervesdavo didesnes sumas nei 350 Eur išlaikymui, šių sumų nedetalizuodamas. Priešingai nei teigė ieškovės atstovė, aplinkybė, kad atsakovas pats mokėjo vaiko išlaikymui kartais ir didesnes sumas nei 350 Eur, negali vienareikšmiškai įrodyti, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam nuolat mokėti ieškiniu prašomo dydžio išlaikymą, kadangi tarp šalių nebuvo konkretaus susitarimo dėl išlaikymo dydžio, todėl laikytini pagrįstais atsakovo atstovo paaiškinimai, kad atsakovas geranoriškai mokėjo savo vaikui tiek, kiek tuo metu galėjo pagal savo finansinę situaciją.

16. Teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, gauna 2500 -3000 Eur per mėnesį darbines pajamas, įrodymų apie savo patiriamas išlaidas nepateikė.

17. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų vismą, proceso dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovo atsiliepime nurodyta 250 Eur suma, atsižvelgiant į surinktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, yra nepakankama užtikrinti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių bei atsakovo galimybių teikti išlaikymą. Baimė, kad nustačius ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo dydį, vėliau gali būti sunku jį pakeisti, šiuo atveju negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia atsakovo pareigą teikti vaiko poreikius atsitinkančio dydžio išlaikymą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje išsakė abejones dėl to, ar vaiko motina tikslingai panaudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu mažinti prašomą priteisti išlaikymo sumą, kadangi atsakovas turi teisę pasinaudoti išlaikymo lėšų kontrolės mechanizmu, įtvirtintu CK 3.203 straipsnio 2 dalyje.

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje dėl išlaikymo dydžio pateikė išvadą, kad nustačius, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnio dydžio išlaikymą, institucija pasisako už didesnio dydžio išlaikymo priteisimą vaikui.

19. Atsižvelgęs į šią išvadą, įvertinęs nurodytas byloje ištirtas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį turi būti priteisiama 310,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

20. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pateikė rašytinius sąskaitų išrašus bei teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas faktiškai teikia 350 Eur dydžio išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki 2020 m. sausio mėn., o nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. birželio mėn. (2020 m. birželio 1 d. sumokėta 250,01 Eur vaiko išlaikymui) mokėjo po 250 Eur vaiko išlaikymui, teismas daro išvadą, kad išlaikymas iš atsakovo priteistinas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, bet nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. birželio 12 d.).

21. Vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti sūnui priklausantį išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad abiem šalims šioje byloje atstovavo advokatai. Ieškovė byloje patyrė 430,00 Eur (100,00 Eur + 180,00 Eur + 150,00 Eur=430,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai, bei sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, o nuo 95,00 Eur žyminio mokesčio buvo atleista pagal įstatymą Atsakovo atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškė žodžiu teisumo posėdyje. Atsakovas šioje byloje patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai bei 14,82 Eur dokumentų vertimų išlaidų.

23. Šioje byloje ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, kad buvo patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų (visiškai tenkintas vienas iš dviejų reikalavimų dėl vaiko gyvenamoiso vietos nustatymo ir iš dalies tenkintas reikalavimas priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 404,00 Eur (505,00 Eur x 80 proc. = 404,00 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovės priteistina 62,96 Eur (314,82 Eur x 20 proc.=62,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš atsakovo taip pat priteistina 76,00 Eur (95,00 Eur x 80 proc.=76.00 Eur) žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybei.

24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti vaiko J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sūnaus J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui 310,00 Eur (tris šimtus dešimt eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti sūnaus J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 404,00 Eur (keturis šimtus keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,96 Eur (šešiasdešimt du eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 76,00 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.