- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- M1-1199-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32318-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui ir Eividui Chmieliauskiui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones R. B. gynėjai advokatei Lionei Užubalienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
teismo ekspertui Kęstučiui Mikučioniui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistam 11 kartų, paskutinį kartą taikytos priverčiamosios medicininės priemonės – 2024-10-23 už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, šiuo metu gydomas Rokiškio psichiatrinės ligoninės stacionare,
įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B., 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į daugiabučio namo laiptinę, tai yra, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų, kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį E. S. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą kairio antakio srityje ir poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas, atsižvelgus į 2024 m. vasario 25 – gegužės 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-28/2025 nurodytas aplinkybes, kad dėl psichikos būklės R. B. nerekomenduojama būti apklaustam, dalyvauti teismo posėdyje (1 t., b. l. 124–126).
Nukentėjusysis E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pamena, jog parvažiavo namo po šventės su drauge ir su dviem mažametėmis mergaitėmis. Su drauge nutarė, kad ji nuneš pirkinius, o jis liks apačioje su mergaitėmis, nes reikės vaikus užnešti. R. B. vaikščiojo kieme. Laukdamas pažiūrėjo į laiptinę, kol jo draugė nusileis ir jis iš nugaros priėjęs davė jam į veidą ir pabėgo. Jis pradėjo šaukti, liepė draugei kviesti policiją. Tada išbėgo jo draugė, paskui kaimynė B. V., nuraminę vaikus nuėjo į kambarį ir iškvietė policiją. R. B. yra jo kaimynas. Yra pastebėjęs jo neadekvatų elgesį. Jis visada šaukdavo, keikdavosi, pastoviai naktimis leisdavo muziką, visus baldus yra išsidaužęs. Baisu vaikus į kiemą išleisti, toks jo elgesys neprognozuojamas. Kartą R. B. buvo atėjęs spardė jų duris, bet nesutarimų nėra turėję. Kai duris atidarė, jis sakė, kad vaikus nuraminčiau. Jis prigėręs pradėdavo aiškinti, sakydavo, kad vaikai per garsiai laksto, jokių piniginių skolų R. B. neturėjo ir jis iš jo nesiskolindavo.
Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžo iš šventės su pirkiniais ir vaikais. Mes priėjome iki laiptinės, R. B. vaikščiojo kieme, netoli. Aš nunešiau pirkinius ir sakiau savo sugyventiniui, kad nusileisiu žemyn antrą kartą, kad padėti vaikus nusinešti į viršų. Lipdama laiptais į antrą aukštą, dar nespėjus atrakinti durų, išgirdo triukšmą, saviškio keiksmus. Nuėjo į apačią pažiūrėti ir pamatė kruviną nukentėjusįjį. Jam buvo praskeltas antakis ir bėgo kraujas. R. B. buvo pabėgęs toliau nuo kiemo. Nežino, ar R. B. buvo neblaivus. Jo neadekvatų elgesį yra mačiusi, jis šneka vienas pats, bet R. B. jos nėra užkabinęs ar koliojęs. Toks kaltinamojo išsišokimas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pirmas.
Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo prie daugiabučio, kuriame aš gyvena. Tada jau buvo vėlus vakaras, jau ruošėsi miegoti, išgirdo triukšmą, pažiūrėjo per balkoną, kad kaimynas ten jau kruvinas ir išėjo į lauką. O kaip ten viskas vyko, kaip davė, to nematė, kaimynas buvo kruvinas veido srityje, ties akimi. R. B. yra jos kaimynas, jį vertina nepatenkinamai. Jis agresyvus, savo bute atsidarydavo virtuvės langą, sėdėdavo ir koliodavosi. Paskui pradėjo kiemus kasinėti su kastuvu, mėtyti žoles, jis buvo triukšmingas, naktimis kaldavo, darydavo, ardydavo. R. B. eiti muštis neidavo, bet pasikoliodavo. Neadekvatus jo elgesys. Kai būna blaivas, jis ramus, bet alkoholis iššaukia agresiją. R. B. gyveno vienas, ten yra mamos butas ir ji tą butą paliko sūnui. R. B. dabar yra Rokiškyje.
Nukentėjusysis E. S. 2024-08-20 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-17, apie 21.00 val., kartu su drauge J. D. ir dviem savo mažametėms mergaitėms M. S. ir I. S., grįžo automobiliu į daugiabučio kiemą Raseinių r., (duomenys neskelbtini). Po kiemą vaikščiojo kaimynas R. B., todėl draugė nusprendė, kad ji nuneš pirkinius į butą, o jis pasiliks su mergaitėmis lauke ir palauks, kol ji ateis ir padės parnešti vieną iš mergaičių. Jam su mergaitėmis stovint prie įėjimo į namo laiptinę, prie jo iš kairio šono priėjo R. B. ir nieko nesakęs, netikėtai rankos kumščiu stipriai trenkė vieną kartą jam į kairę veido sritį, sužalodamas kairės akies voką bei antakį ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po suduoto smūgio iš antakio pradėjo bėgti kraujas ir pradėjo tinti kairė akis, o R. B. nieko nesakęs nuėjo į gėlių darželį ir pasiėmė į rankas akmenį. Pamatęs jo rankose akmenį, jis pradėjo šaukti, kad kas nors iš kaimynų iškviestų policijos pareigūnus. Dukros tai pamačiusios labai išsigando, pradėjo verkti. Iš buto atbėgo J. D. ir kaimynė B. V., kurios pradėjo raminti dukras. Nuraminusi dukras J. D. klausė R. B., kodėl jis šitaip pasielgė, jis atsakė, kad ,,už praeitą kartą“. Ką jis turėjo omenyje, nei jis, nei jo draugė nesuprato. R. B. išgirdęs, kad jis skambina išsikviesti pagalbą, iš kiemo pasišalino. Atvykę GMP medikai jį apžiūrėjo ir išsivežė į VŠĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros, suteikus medicininę pagalbą buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio metu R. B. kumščiu suduodamas jam į veidą sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje skalėje jis vertina ne mažiau nei septyniais balais. Dėl padarytų sužalojimų į teismo medicinos ekspertą nesikreips. Esant poreikiui, jo sveikatos sutrikdymo mąstą prašo įvertinti remiantis įrašais medicininiuose dokumentuose. Jam turtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 65–66).
Liudytoja J. D. 2024-08-21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-17, apie 21.00 val., kartu su draugu E. S. ir dviem savo mažametėms mergaitėms M. S. ir I. S., grįžo automobiliu į daugiabučio kiemą Raseinių r., (duomenys neskelbtini). Pamačiusi, kad po kiemą vaikšto kaimynas R. B., kurio ji bijo dėl jo neadekvataus elgesio, pasakė E. S., kad ji nuneš pirkinius ir kitus daiktus į butą ir ateis padėti parnešti vieną iš mergaičių. Priėjusi prie savo buto durų, lauke išgirdo triukšmą ir mergaičių verksmą, metė ant žemės daiktus ir bėgo į lauką pažiūrėti. Išbėgusi prie įėjimo į namo laiptinę, pamatė stovintį E. S. ir kiek toliau kaimyną R. B., o E. S. iš antakio bėgo kraujas. Kadangi mergaitės labai verkė ir buvo išsigandusios, pradėjo jas raminti. Apraminusi dukras, pamatė gėlių darželyje stovintį ir akmenį rankose laikantį R. B.. Supratusi, kad E. S. sužalojo R. B., jo paklausė, kodėl jis šitaip pasielgė, o R. B. atsakė, kad ,,už skolą praeitą kartą“. Ką jis turėjo omenyje nei ji, nei jos draugas nesuprato. Išėjus iš buto kaimynei B. V., R. B. šūkavo, bet ji ramino mergaites ir nelabai girdėjo ką jis sakė, tik matė kaip R. B. akmenį numetė ant žemės. Kadangi mergaitės nenurimo ir verkė, jie kartu su E. S. parėjo į butą ir čia ji paklausė E. S. apie įvykio aplinkybes, o tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė GMP medikus, kad jie apžiūrėtų E. S. sužalojimus. Įvykio metu R. B. sužalodamas E. S., išgąsdino ir jų mažametes dukras (1 t., b. l. 76–77).
Liudytoja B. V. 2024-08-21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-17, apie 21.00 val., jai būnant savo namuose Raseinių r., (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme triukšmą ir išėjo į daugiabučio namo laiptinę, ten pamatė savo kaimynę J. D. su abiem dukromis, kurios labai verkė, todėl ji dar bandė padėti J. nuraminti verkiančias jos mergaites, tačiau nepavyko. Jai nusileidus iš laiptinės į daugiabučio namo kiemą, čia pamatė E. S., J. sugyventinį, kurio veidas buvo visas kruvinas, todėl paklausė E. S. kas nutiko ir E. S. paaiškino, kad jį užpuolė kaimynas R. B.. E. S. stovėjo lauke netoli daugiabučio namo laiptinės įėjimo, kuriame jie visi gyvena, o R. B. stovėjo šiek tiek toliau nuo E. S.. R. B. rankoje laikydamas akmenį šaukė ant E. S., kad ,,duosiu“. R. B. pamatęs ją išėjusią į daugiabučio namo kiemą, numetė ant žolės laikytą akmenį. Tada ji grįžo atgal į laiptinę kartu su E. S., o R. B. pasiliko kieme. Parėjusi iš kiemo, užėjo pas savo kaimynę J., kadangi jos mergaitės labai verkė, todėl ji bandė jas nuraminti, kad J. galėtų iškviesti policiją ir greitąją pagalbą E. S.. Dėl ko R. B. užsipuolė E. S., nežino, paties incidento kaip R. B. muša E. S., nematė (1 t., b. l. 82–83).
2024-08-21 įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje nurodoma, kad įvykio vieta yra Raseinių r., (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo daugiabučio teritorija neaptverta, kiemas asfaltuotas. Apžiūros metu matyti, kad daugiabutis namas yra dviejų aukštų, mūrinis iš baltų plytų su dvejomis atskiromis laiptinėmis. Į įvykio vietą patenkame pro asfaltuotą praėjimo takelį. Įvykio vieta yra antra laiptinė prie įėjimo durų į daugiabutį namą. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1t., b. l. 34–35, 37–39).
2024-08-20 E. S. asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje nurodoma, kad paprašius nukentėjusiojo E. S. nurodyti sužalojimus, jis nurodė kairės akies voką ir antakį. Apžiūrint veido sritį po kairiąją akimi ir ant voko, matoma rausvai melsvos spalvos hematomą. Ant kairiojo antakio matosi žaizda, kuri yra užklijuota medicininiais pleistrais. Daugiau jokių ant E. S. kūno sužalojimų nematyti (1t., b. l. 41, 44–45).
Iš 2024-09-04 specialisto išvados Nr. G 1764/2024 (02) matyti, kad E. S. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2024-08-17, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l.59–60).
Teismo psichiatras ekspertas Kęstutis Mikučionis teismo posėdžio metu ekspertizės aktą tvirtina. Paaiškino, kad apibendrinus turimą medicininę dokumentaciją, baudžiamosios bylos medžiagą, psichologinius tyrimus, tiriamojo esamą psichikos būklę, matyti, kad pas psichiatrus pacientas kreipėsi 2020-01-20 skundėsi nerimu, kitų nuteistųjų baime, sakė, kad „nori mane užmušti, nunuodyti“. 2020-02-17 šlapimo teste nustatyti sintetiniai kanabinoidai. Psichiatriniame stacionare pirmą kartą gydytas 2020-02-18 – 2020-02-26 laisvės vietos atėmimo ligoninėje, dgn.: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sindromas. 2020-08 mėn. išleistas iš įkalinimo vietos, būsena išliko bloga, buvo klausos haliucinacijos, nerimas, nemiga, 2021-02-09 diagnozuota (duomenys neskelbtini) sutrikimas. 2021-03-01 diagnozė pakeista į (duomenys neskelbtini). 2021-04-20 - 04-28 atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, išvadoje, nusikaltimo padarymo metu R. B. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas, dėl to jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o šiuo metu diagnozuojamas (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo metu R. B. negali suprasti jų reikšmės ir juos valdyti. Jam rekomenduota taikyti ambulatorinio stebėjimo med. pobūdžio priemones PSPC pagal gyvenamąją vietą. 2022-07-08 priverčiamoji medicinos priemonė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų panaikinta. Medikamentų ambulatoriškai nenaudojo, piktnaudžiavo alkoholiu. Po suicidinio bandymo buvo gydytas LSMUL Psichiatrijos skyriuje 2022-04-16 - 2022-04-25, dgn.: (duomenys neskelbtini). Po išrašymo ambulatoriškai nesilankė, vaistų nevartojo. 2024-02-29 po nusikalstamos veikos paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri buvo atlikta 2024-07-04 - 2024-07-15, akto Nr. 83TPK-343/2024, dgn.: (duomenys neskelbtini). Rekomenduotas priverstinis gydymas specialioje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis, kur gydomas nuo 2024-11-18 iki dabar. Priverstinis gydymas 2025-05-13 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi pratęsta. Ir šiuo metu psichikos būklėje stebima stokojantis nuoseklumo, rezonieriškas mąstymas, dažnai į klausimus atsako klausimu, manieringai, įtarus, gynybiškas. Prašant patikslinti atsakymus ar atspindėjus faktinius neatitikimus sudirgsta, ekspertizės tikslo nesupranta, dėl juridinių pasekmių nepergyvena. Liguistai motyvuoja jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Aktyviai piktinasi priverstinio gydymo režimo pakeitimu. Neigia paskirto režimo nesilaikymo. Alkoholio vartojimo nepripažįsta. Dėl visko kaltina gydytojus. Visiškai nekritiškas nusikalstamai veikai ir psichikos būsenai. Psichologinio įvertinimo duomenimis R. B. nustatyti (duomenys neskelbtini). R. B. diagnozuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl to jis veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. R. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos ligoninėje t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje kur jis ir yra gydomas iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
Byloje atlikta teismo psichiatrinė ambulatorinė ekspertizė, pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2025 m. vasario 25 – gegužės 23 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-28/2025, kuriame konstatuota, kad visuomenei pavojingos veikos padarymo metu R. B. sirgo (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje ir atsižvelgiant į psichikos būklę jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti. Šiuo metu R. B. serga (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos sveikatos būklę jis dabar negali suprati savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti. Jis negali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl minėto psichikos sutrikimo, jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis, be to dalyvavimas teisme gali pabloginti jo esamą psichikos būklę. R. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos ligoninėje t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje kur jis ir yra gydomas iki šiol (1 t., b. l. 121–123).
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Tiriant nusikalstamą veiką nustatyta, kad namo kieme, prie įėjimo į daugiabučio namo laiptinę, R. B. kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį E. S. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą kairio antakio srityje ir poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis E. S., bet ir kita teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga, liudytojų J. D. ir B. V. parodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. padaryti veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje nurodytą veiką.
Nustatyta, kad R. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, nes negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; jam nusikalstamos veikos įvykdymo metu konstatuojamas psichinis sutrikimas – (duomenys neskelbtini); šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichinės sveikatos būklę, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2025 m. vasario 25 – gegužės 23 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-28/2025 (1 t., b. l. 121–123). Dėl psichinio sutrikimo – (duomenys neskelbtini), R. B. negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, todėl pripažintina, kad R. B. yra nepakaltinamas.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
2025 m. vasario 25 – gegužės 23 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-28/2025 nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. B. buvo psichinis sutrikimas – (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. R. B. nerekomenduota apklausti ir jam dalyvauti teismo posėdyje. Rekomenduota taikyti priverčiamąsias med. pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo posėdžio metu ekspertas Kęstutis Mikučionis tvirtino ekspertizės aktą, nurodydamas, kad veikos padarymo metu R. B. sirgo (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu R. B. serga (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos sveikatos būklę jis veikos padarymo metu ir dabar negali suprati savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti. R. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos ligoninėje t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje kur jis ir yra gydomas iki šiol.
Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024-10-23 nutartimi R. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą 284 straipsnyje, bei pripažinus jį nepakaltinamu, taikyta R. B. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.
Teismas laiko įrodyta, kad R. B. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad R. B. yra nepakaltinamas, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padaryta smurtinė veika ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-28/2025 išvadą, ir iš teismo posėdžio metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad R. B. reikalinga priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (BK 98 str. 1 d. 2 p.).
Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį teismas turi parinkti asmeniui stacionarinio stebėjimo režimą. Byloje nesant duomenų, kad R. B. reikėtų stebėti ypatingomis sąlygomis, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės aktą ir teismo eksperto išsakytą poziciją, jam skirtinas priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, kur jis yra gydomas iki šiol (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka R. B. diagnozuotą psichinio sutrikimo sunkumą, nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. B. buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 173), todėl R. B. šioje byloje pripažinus nepakaltinamu, jis negali atsakyti už įstatymo uždraustos veikos padarymą, teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš R. B., todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu, 440 straipsniu,
nutaria:
R. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, bei pripažinus jį nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.