Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. įgalioto atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus (toliau ir – pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. M. nubaustas už tai, kad , būdamas UAB „R“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įmonė) vadovu, padarė šiuos darbo įstatymų pažeidimus:

1.1 neužtikrino, kad teisės aktų numatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie V. B., gim. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pradžią (pranešta 2020 m. gruodžio 7 d.), pažeidžiant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas;

1.2 leido Įmonėje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. (2021 m. balandžio 1 d. atleidimo duomenys pašalinti) dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. B., neturint leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (asmuo turėjo daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą tarpininkaujant kitai įmonei), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTP) 62 straipsnio 2² dalies nuostatas, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

1.3. neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateiktas Lietuvoje dirbančių užsieniečių (toliau – ir LDU) pranešimas apie V. B. trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, taip pažeidžiant VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, UTP 62 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pažeidimai nustatyti 2021 m. vasario 22 d. – 2021 m. balandžio 9 d. patikrinimo metu iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus, VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų dokumentų. Šiais veiksmais J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. įgaliotas atstovas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad J. M. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

5. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai J. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Iš ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ji suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Remiantis minėta nuostata nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

8. Užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 1 d.), kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalimi, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą J. M. ir buvo inkriminuota, jog jis pažeidė būtent įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² nuostatas, taip pat jam inkriminuota, jog jis neužtikrino, kad teisės aktų numatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie V. B., gim. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pradžią, kas visiškai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje suformuotą nelegalaus darbo sąvoką.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad J. M. kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Iš byloje esančių Sodros raštų matyti, kad UAB „R“ pateikė informaciją apie apdraustajam V. B. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas: 273, 60 Eur – už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., 144,76 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 290,25 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (b. l. 6, 9,13), taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, V. B. buvo mokamas darbo užmokestis, o jo draudiminiai laikotarpiai yra fiksuoti Sodroje.

10. 2021 m. vasario 24 d. gavęs VDĮ nurodymą pateikti informaciją apie V. B. įdarbinimą (b. l. 43‑46), J. M. atsakė, kad dokumentus pateiks iki 2021 m. kovo 3 d. (b. l. 46), tačiau dokumentų nepateikė, o 2021 m. kovo 5 d. jau nurodė, kad dėl V. B. įdarbinimo įvyko klaida (b. l. 47). Pastebėtina, kad tiek apklaustas teisme, tiek apeliaciniame skunde, J. M. teigia, kad ketino šį asmenį įdarbinti, tačiau negalėjo to padaryti, nes šis buvo nesusitvarkęs dokumentų, teisiamojo posėdžio metu J. M. atstovas nurodė, kad buhalterė iš J. M. išgirdo ketinimą įdarbinti V. B. ir palaikė tai kaip būtinybę faktiškai jį įdarbinti (b. l. 79). Šie duomenys patvirtina, kad J. M. žinojo apie V. B. ir su jo įdarbinimu susijusias aplinkybes, todėl aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, kad J. M. teiginiai, jog Sodrai buvo pateikti klaidingi duomenys, o V. B. realiai nedirbo, vertintini kritiškai.

11. Tai, kad V. B. realiai dirbo objektuose, netiesiogiai patvirtina liudytojo S. K. bei paties J. M. parodymuose nurodytos faktinės aplinkybės. Teisme apklaustas S. K. parodė, kad yra direktoriaus pavaduotojas, jis prižiūri darbą objektuose, įmonėje yra vedami darbo laiko apskaitos tabeliai, jis, direktorius arba brigadininkas sužiūri kas atvykę į darbo vietą (b. l. 107). Apklaustas teisme J. M. nurodė identiškas aplinkybes dėl tabelių pildymo, teigė, kad tabelyje yra nurodytos 12 darbuotojų pavardės, kurie dirba pagal objektą, taip pat teigė, kad fiziškai nebespėja būti visuose objektuose, todėl tabelius jam pateikia pavaduotojas arba brigadininkas, kurie juos supildo atėję į objektą. Tokiu būdu, jie pateikė duomenis apie V. B. draudžiamąsias pajamas Sodrai. Taip pat jis nurodė, kad 4 mėnesius nepastebėjo, jog tabelyje nurodytas V. B. realiai nedirbo (b. l. 109). Taigi, tiek S. K., tiek J. M. patvirtino, kad UAB „R“ yra vedama darbo laiko apskaita, kiekvieną darbo dieną brigadininkas, direktoriaus pavaduotojas S. K. arba pats direktorius J. M. atvykę į objektą sutikrina ar darbo laiko tabelyje nurodyti 12 darbuotojų iš tiesų realiai tą dieną dirba objekte. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybės kad: 1) V. B. buvo įrašytas darbo laiko apskaitos tabelyje, kurio pagrindu buvo teikiami duomenys Sodrai apie asmens draudžiamąsias pajamas; 2) kiekvieną dieną pagal tabelyje nurodytas darbuotojų pavardes buvo tikrinami objekte realiai dirbantys darbuotojai, o tikrinimą priklausomai nuo aplinkybių, skirtingomis dienomis atlikdavo net 3 skirtingi asmenys; 3) tikrinamų darbuotojų skaičius (12) nebuvo didelis; 4) V. B. apskaitoje buvo įrašytas ilgą laikotarpį (4 mėnesius); 5) J. M. nurodė, kad ketino šį asmenį įdarbinti, todėl žinojo apie V. B.; netiesiogiai patvirtina, kad V. B. realiai dirbo UAB „R“, priešingu atveju, remiantis pareiškėjo versija, kad šis asmuo buvo įvardijamas tik dokumentuose, kurie automatiškai siųsti Sodrai, aplinkybė, jog realiai V. B. nedirba įmonėje būtų pastebėta atliekant kasdienį tikrinimą, todėl versija, kad V. B. nedirbo įmonėje ir niekas per 4 mėnesius to nepastebėjo, laikytina gynybine, prieštaraujančia bylos duomenims. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog V. B. nedirba, J. M. nurodė tik tada, kai duomenų apie šį asmenį pareikalavo VDĮ. Be aptartų aplinkybių, netiesiogiai patvirtinančių V. B. darbinių funkcijų atlikimo faktą, teismo vidinį įsitikinimą, kad V. B. realiai dirbo, sustiprina aplinkybė, jog darbo laiko apskaitos tabelių pagrindu Sodrai siųstoje informacijoje apie V. B. draudžiamąsias pajamas, už kiekvieną draudiminį laikotarpį yra nurodytos skirtingo dydžio V. B. pajamos. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai patvirtina, kad V. B. buvimas objekte buvo realiai tikrinamas bei žymimas darbo laiko apskaitos tabelyje ir, priklausomai nuo išdirbto darbo laiko, jam apskaičiuojamas skirtingo dydžio atlyginimas. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai, kuriais remiantis V. B. dirbo UAB „R“ armatūrininku, o jis brigadininku ir pats asmeniškai įrašydavo V. B. darbo valandas. Nors skunde kvestionuojamas šio liudytojo parodymų patikimumas, tačiau jo parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl jais nesivadovauti remiantis tuo, kad šis asmuo yra inicijavęs darbo ginčą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujamos įmonės atžvilgiu, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Gi liudytojo S. K. nurodoma aplinkybė, kad jis nėra matęs V. B. ir šis asmuo niekada nedirbo UAB „R“ sutampa tik su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems, aukščiau aptartiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

12. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė V. B. ir buhalterės S. C., ir taip neišnaudojo visų galimybių surinkti įrodymus, tačiau toks teiginys nepagrįstas. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismas turi teisę spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme 2021 m. birželio 23 d. vykusio posėdžio metu buvo tenkinti J. M. atstovo prašymai apklausti V. B. ir buhalterę S. C. (b. l. 79), tačiau teismas nurodė, kad minėtų asmenų dalyvavimą kitame teismo posėdyje turi užtikrinti pats J. M. ir jo atstovas. 2021 m. rugpjūčio 2 d. vykusio posėdžio metu J. M. atstovas nurodė, kad jo atstovaujamajam negalint dalyvauti minėtame posėdyje, jie atšaukė S. K. ir S. C. vykimą į šį posėdį, nes J. M. nori pats dalyvauti apklausiant šiuos liudytojus. Dėl V. B. nedalyvavimo posėdyje nurodė, kad jie nežinantys, kur šis asmuo gyvena, tuomet teismas nusprendė nebeapklausti šio liudytojo, o institucijos atstovė nurodė, kad Migracijos departamento duomenimis, šis asmuo išvykęs iš Lietuvos (b. l. 87). Vėlesnių posėdžių metu S. C. apklausta taip pat nebuvo, tačiau jokių procesinių kliūčių užtikrinti šios liudytojos dalyvavimą ir ją apklausti pareiškėjui sudaryta nebuvo.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. įgalioto atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.