- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-501-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01034-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-501-227/2019 Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01034-2018-9
2019 m. birželio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. V., institucija, teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu nusprendė iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį, nepilnamečio J. J. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. B.. priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo 2018-06-15 iki jo pilnametystės po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo, skirto vaikui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną D. B., nustatyti tam tikrą atsakovo A. V. bendravimo su sūnumi J. J. tvarką, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 857 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas, iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Šalies argumentai
2. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ir prašo jį pakeisti dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3750 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą, taip pat nustatyti ieškovės nurodytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir priteisti iš atsakovo 1170 EUR atstovavimo išlaidų ir 67,50 EUR žyminio mokesčio. Apeliantė taip pat prašo iš jos priteisti 40 EUR atstovavimo išlaidų A. V. naudai ir jos naudai iš atsakovo priteisti 400 EUR išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą. Apeliantė apeliacinio skundo žyminiu mokesčiu neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi įpareigojo ieškovę už apeliacinį skundą sumokėti 38 EUR dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus arba prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo mokėjimo. Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalins trūkumų, apeliacinis skundas gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 4 dalimi, 316 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad ieškinys buvo apmokėtas 75 EUR dydžio žyminiu mokesčiu už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir su juo tiesiogiai susijusį reikalavimą, t. y. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Kadangi ieškovė nesutinka su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, o toks reikalavimas kaip savarankiškas reikalavimas šioje byloje žyminiu mokesčiu nebuvo apmokestintas, pripažino, kad ieškovė už apeliacinį skundą turėtų sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos, sumokėtos kaip už vieną neturtinį reikalavimą (susidedantį iš dviejų dalių), t. y. 38 EUR.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo
6. Nurodo, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Šiuo atveju ieškinys buvo apmokėtas 75 eurų dydžio žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis sumokėtas už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir su juo susijusį reikalavimą, t. y. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo yra išvestinis reikalavimas ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Apeliaciniu skundu skundžiamas tik išvestinis reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl jis nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, taip yra nurodęs ir kasacinis teismas. Nurodo, kad nutartis nemotyvuota, klausimas dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį vertintas formaliai, teismo argumentai prieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ieškovės apeliacinis skundas yra pateiktas dėl dviejų savarankiškų reikalavimų, ar dėl reikalavimų, kurie tarpusavyje yra taip susiję, jog skyrium žyminiu mokesčiu neturi būti apmokestinami.
9. Apeliacijos teisė, leidžianti patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, yra viena iš esminių procesinių asmens teisių. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Apeliacinio skundo priėmimo, jo atitikimo CPK nuostatoms klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje sprendimą (CPK 315 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar skundas ir jo priedai atitinka CPK nurodytus reikalavimus, ar jis paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti, ar apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat įsitikinti, ar nėra CPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytų atsisakymo priimti paduotą skundą pagrindų. Jeigu apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsnių reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 str.).
10. Pagal CPK 80 str. 1 d. kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis) yra apmokamas žyminiu mokesčiu. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad kiekvienas ieškinys neturtiniame ginče apmokamas vieno šimto eurų žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017).
11. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Pažymėtina, kad tiek reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, kaip ir teismo sprendimas gali būti skundžiamas tiek dėl vieno iš šių reikalavimų, tiek ir dėl abiejų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą, sudarantį savarankišką apeliacijos dalyką, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu bei ieškove, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės buvo pareikštas vienas neturtinis reikalavimas, t.y. nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra šį reikalavimą lydintis, išplaukiantis iš pagrindinio reikalavimo ir yra su juo tiesiogiai susijęs (išvestinis reikalavimas), atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Pažymėtina, jog joks įstatymas nenumato, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra privalomai spręstinas klausimas tuomet, kai sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos kategorijos bylose, kuriuose yra reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, kartu su santuokos nutraukimo klausimu yra išsprendžiami visi iš to sekantys išvestiniai reikalavimai, t.y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai, kurių kiekvienas atskirai papildomu žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla nėra santuokos nutraukimo byla, kurioje kartu su santuokos nutraukimu sprendžiami ir visi su jos pabaiga susiję klausimai. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra sutuoktiniai, reikalavimai, susiję su santuokos pabaiga byloje nėra pareikšti. Todėl ieškovės nurodomoje kasacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, pateikti išaiškinimai nėra aktualūs.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliacinis skundas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu ir nustatė terminą šio trūkumo pašalinimui. Tačiau įvertinus, kad teismas klaidingai nurodė, jog reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei netinkamai nustatė už neturtinį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį, nutartis naikintina ir klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.