- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- ATP-513-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00569-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Pareiškėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu S. G. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5000 Lt dydžio bauda.
Marijampolės rajono apylinkės teisme 2015 m. kovo 18 d. gautas S. G. apeliacinis skundas dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo bei prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi prašymo dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir jo skundą priimti atsisakė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu (atskiruoju) skundu S. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 462/2014 panaikinimo padavimo terminą ir perduoti bylą spręsti pirmos instancijos teismui.
Skundo autorius teigia, kad Kauno teritorinė muitinė 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 462/2014 nutarė jam skirti 5000 Lt baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 1 dalyje. Nurodo, jog šį nutarimą jis gavo tik 2015 m. kovo 10 d., kadangi tuo metu, kai jis buvo priimtas, gydėsi ir niekaip negalėjo jo gauti. Patį nutarimą paėmė jo sutuoktinė, kuri nesuprasdama tokio dokumento reikšmės jam jo neperdavė. Kaip vėliau paaiškino, manė, kad tai yra tas pats dokumentas, kuris buvo surašytas už prieš tai padarytą pažeidimą, t. y. 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 450/2014, kuriuo Kauno teritorinė muitinė S. G. paskyrė 3000 Lt baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad jo sutuoktinė, neįvertino tos aplinkybės, kad tai kita byla, dėl ko minėto nutarimo jam neperdavė.
Skunde taip pat tvirtinama, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą, naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Kadangi, įstatymu teismui suteikta diskrecijos teisė vertinti termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas šį klausimą turi spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais. Pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė pateikti skundą yra vienintelis būdas išspręsti ginčą, nes kitokiu būdu šios teisės įgyvendinti jau negalės. Nurodo, kad termino praleidimo priežastys buvo objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo, be to praleistas terminas labai nežymiai, todėl neturi sukelti neigiamų padarinių pareiškėjo atžvilgiu.
Anot pareiškėjo, priešingai nei teigia teismas - skundžiamo nutarimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2014 m. lapkričio 27 d. Tą dieną jis sirgo (1-2 priedai), todėl 2014 m. lapkričio 27 d. paskambino telefonu 118 ir paprašė, kad atsiųstų Kauno teritorinės muitinės priimamojo telefono numerį (3 priedas) ir jį tiesiogiai sujungė su Kauno teritorinės muitinės priimamuoju (4 priedas), kur jis informavo, kad dėl didelio kraujospūdžio negalės dalyvauti posėdyje, todėl prašė jį atidėti. Jam buvo pažadėta, kad posėdį atidės, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jo prašymas patenkintas.
Skundo autorius taip pat pažymi, kad kaip teismas nurodo, ATPK 293 straipsnio pagrindu atnaujinti praleistą terminą galima tik tada, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė asmeniui nustatytu terminu paduoti skundą (liga, nežinojimas apie priimtą nutarimą, nelaimingas atsitikimas ir kt.). Teigia, kad nurodytos priežastys buvo objektyvios, todėl teismas nepagrįstai priėmė nutartį. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį (atskirąjį) skundą Kauno teritorinė muitinė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. G. skundo netenkinti. Kauno teritorinė mutinė sutinka su 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi ir jos priėmimo motyvais, palaiko juos. Mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o S. G. skundo tenkinti jame nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Teigia, kad nors S. G. nurodo, jog sirgo, kai buvo priimtas 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimas, ir todėl negalėjo jo gauti, tačiau prie skundo pridėtuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad S. G. gydėsi ligoninėje laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d.. Kadangi Kauno teritorinės muitinės nutarimas buvo priimtas 2014 m. lapkričio 27 d., todėl S. G. jau buvo grįžęs iš ligoninės bei turėjo galimybę jį gauti. Pabrėžia, kad S. G. taip pat nurodo, jog 2014 m. lapkričio 27 d. skambino į Kauno teritorinės muitinės priimamąjį, informuodamas, kad dėl didelio kraujospūdžio negalės dalyvauti byloje. ATPK 272 straipsnyje numatyta, kad nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi S. G. tokio prašymo nepateikė, be to, anksčiau siųsto pranešimo apie bylos nagrinėjimą neatsiėmė (2014 m. spalio 13 d. raštas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Nr. (6.5)-lB-15025), o kai jau atsiėmė, atsakomybės vengimą vėl demonstravo telefoniniu skambučiu, kuris negali būti laikomas jo blogos sveikatos įrodymu, ar prašymu atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Šiuo telefoniniu skambučiu grįsti tai, kad jis tikėjosi, kad byla nebuvo išnagrinėta, tik įrodo S. G. atsakomybės vengimą. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo padavimo terminą laikomos tik objektyvaus pobūdžio aplinkybės. Pats S. G. patvirtino, jog jam buvo aišku, kada buvo nagrinėjama byla ir, kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, pats asmuo turi pareigą domėtis savo bylos eiga. Aptariamu atveju visa S. G. veiksmų seka (pradedant protokolo surašymu ir atsisakymu jį priimti, toliau vengiant dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime), rodo jo norą išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau, kad neseniai jis jau buvo nubaustas už analogišką pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad tik tuomet, kai gavo iš antstolės pranešimą apie priverstinį baudos išieškojimą pagal 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą, S. G. atvyko į muitinę, siekdamas išsiaiškinti kokių veiksmų jis turi imtis, kad antstolė nepradėtų išieškojimo procedūros. Taigi jau 2015 m. sausį gavęs iš antstolės pranešimą apie priverstinį baudos išieškojimą, t. y. daug anksčiau, nei teigia (2015 m. kovo 10 d.) gavęs Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą, S. G. galėjo realizuoti galimybę pateikti skundą teismui su prašymu atstatyti skundo padavimo terminą, bet to nepadarė, ir tik sužinojęs muitinėje, kad nutarimui įsiteisėjus, jis bus vykdomas priverstine tvarka, išieškant baudą per antstolių kontorą, S. G. pateikė skundą teismui. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, šiuo atveju tai nulėmė subjektyviosios priežastys, susijusios su apelianto nepakankamu rūpestingumu ir atidumu įgyvendinant teisę paduoti skundą dėl priimto nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
S. G. atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 296 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti paduotas atskirasis skundas. S. G. skunde keliamas apeliacinio skundo padavimo termino neatnaujinimo ir atsisakymo priimti skundą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Nors S. G. nurodo, kad teikia apeliacinį skundą, tačiau iš skundo turinio ir reikalavimo, pripažintina, kad tai atskirasis skundas, todėl klausimas dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo sprendžiamas, laikantis bylų dėl šių skundų nagrinėjimo tvarka.
Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas ir tvarka reglamentuojami ATPK 293 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per 20 d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą per 7 darbo dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.
Pažymėtina, kad teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose pagal įstatymo reikalavimus turi būti nurodoma jų apskundimo tvarka ir terminai tam, kad nesutinkantys su priimtu sprendimu asmenys žinotų, kokiu būdu jie gali įgyvendinti savo procesinę teisę paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą. Įstatymo leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti ar naudosis apeliacijos teise. Tačiau terminai proporcingai negali būti per ilgi, nes priešingu atveju būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai. Atitinkamai teisinis reglamentavimas, kai apeliacinio skundo padavimo termino pradžios skaičiavimas siejamas ne su nutarimo gavimo diena, bet su nutarimo priėmimu, įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, skatina juos domėtis proceso eiga, tuo pačiu sumažina galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą. Vis dėlto, kaip anksčiau minėta, įstatymo leidėjas yra numatęs praleisto termino atnaujinimo galimybę, jeigu toks terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis. ATPK nėra išvardytas pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama: pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir valią ir pan. Įstatymų nežinojimas, neteisingas dokumentų interpretavimas, kiti subjektyvūs veiksniai paprastai nelaikomi aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą skundo padavimo terminui atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N1-1932/2007).
Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad S. G. nurodytos termino atnaujinimo priežastys nėra pakankamos ir svarbios termino atnaujinimui. Apygardos teismas atsižvelgia į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Šiuo atveju administracinė teisena dėl S. G. padaryto administracinės teisės pažeidimo vyko gana ilgai (nuo 2014 m. liepos 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 462/2014, b. l. 5)), jam apie bylos nagrinėjimą 2014 m. lapkričio 27 d. buvo pranešta (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 462/2014, b. l. 24, 25), tačiau jis nesidomėjo bylos baigtimi. Nors S. G. nedalyvavimą šios bylos nagrinėjime ir nežinojimą apie priimtą nutarimą jo atžvilgiu grindžia gydymusi medicinos įstaigoje, pabrėžtina, kad pareiškėjo pateiktoje medicininėje pažymoje (b. l. 18) ir medicininiame pažymėjime (b. l. 19) gydymosi laikotarpis nurodytas nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki lapkričio 17 d., t. y. 10 dienų anksčiau nei buvo nagrinėjama byla ir priimtas nutarimas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, pateisinančių jo nedalyvavimą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime. Pareiškėjo nurodytas skambutis Kauno teritorinės muitinės priimamajam dėl negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime, nepateikus tai patvirtinančių dokumentų, taip pat nesudaro pagrindo pateisinti jo nedalyvavimą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Nutarimo įteikimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinei, kuri nesuprato tokio dokumento reikšmės ir neperdavė jo pareiškėjui, nėra prilyginamas veiksniams, nepriklausantiems nuo proceso šalies valios ir sutrukdžiusiems jam laiku įgyvendinti teisę teikti apeliacinį skundą. Iš bylos medžiagos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 462/2014, b. l. 30-31, 32) matyti, kad S. G. jau buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, padarymą, kas rodo, kad asmuo žinojo apie tokio pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso eigą, nutarimo apskundimo tvarką. Todėl ta aplinkybė, kad pats S. G. nesirūpino jam aktualaus sprendimo priėmimu, nesant duomenų apie kažkokias kliūtis jam dalyvauti sprendimo paskelbime ar jo galimybių susipažinti su bylos medžiaga suvaržymu, nėra ir pagrindo teigti, kad sprendimo apskundimo terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir šio skundo nepriėmimo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. G. atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.