Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-168-424/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-02Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
1-168-424/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37788-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-168-424/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37788-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant prokurorei Ž. S.,gynėjui, advokatui D. N.,kaltinamajai D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2020-09-20 apie 17:30 val. Vievio ir Trakų gatvių sankryžoje, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - E. V. priklausantį automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-09-20 draugai ją pakvietė į gimtadienį, kuris buvo švenčiamas sodyboje, pavadinimu „Dabintos slėnis“, esančioje Semeliškėse, Elektrėnų savivaldybėje. Važiavo automobiliu TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodama į sodybą parduotuvėje nusipirko butelį „Čepkelių“ trauktinės 0,2 l talpos. Kadangi kelio nežinojo, naudojosi navigacijos pagalba. Semeliškėse navigacija pradėjo ją klaidinti ir susinervinusi, kad negali rasti kelio, išgėrė trauktinės. Nežinojo, kur tiksliai reikia važiuoti, todėl vairuodama užsižiūrėjo į navigaciją, nepastebėjo gatvėje stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė. Po keleto minučių prie jos priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad kvies policiją. Ji paprašė, kad policijos nekviestų, tačiau jis kategoriškai atsisakė ir iškvietė policijos pareigūnus. Po alkoholio daugiau nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog ji yra neblaivi ir ją sulaikė. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai buvo pirmas kartas, kuomet vairavo neblaivi. Pasižada ateityje būdama neblaivi daugiau nevairuoti ir pažeidimų nedaryti.

Kaltinamajai prisipažinus kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus, neprieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, byal išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir įrodymai.

2020-10-19 liudytojas Ž. A. parodė, kad 2020-09-20 apie 17:30 val. dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ž. Š. bei užtikrinant viešąją tvarką renginyje "Perkūno kelias 2020", vykusiame Semeliškių mstl. Semeliškių sen., Elektrėnų sav., prie jų tarnybinio automobilio priėjo asmuo, kaip vėliau buvo nustatyta, K. Č., gim. 1962 m., kuris paaiškino, kad į jo vairuojamą automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti Vievio ir Trakų gatvių sankryžoje, atsitrenkė automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. Č. nurodė, kad minėto automobilio vairuotoja šiuo metu sėdi automobilyje ir jam pasirodė, kad moteris yra neblaivi. Jiems nuvykus nurodytu adresu, automobilio TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kaip vėliau buvo nustatyta, D. V., sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje. Abu minėti automobiliai buvo apgadinti nežymiai. Bendraujant su D. V. nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Paklausus ar vairuotoja vartojo alkoholį, ji atsakė, kad nevartojo. Pasiūlius vairuotojai pasitikrinti blaivumą, ji sutiko. D. V. alkotesteriu pirmu pūtimu 17:34 val. buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas, antru pūtimu 17:54 val. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko (t. I, b. l. 24-27).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. Š. 2020-09-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-09-20 apie 17:30 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. A., adresu Elektrėnų sav., Semeliškių k. bei užtikrinant viešąją tvarką reginyje "Perkūno kelias 2020", nurodytu laiku adresu Elektrėnų sav. Semeliškių k. Vievio g. ties Nr.1 įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu automobilis TOYTOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą stovintį automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį informavo pil. K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino kad jam būnant netoliese prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad jo į jo vairuoją automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Tada jis iš karto priėjo į įvykio vietą ir pats viską matė kas vairavo TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam kilus įtarimui, kad minėto automobilio vairuotoja gali būti apsvaigus nuo alkoholio, jis pranešė netoliese patruliuojantiems policijos pareigūnams. Be vairuotojos D. V., gim. (duomenys neskelbtini) automobilyje nieko nebuvo. Priėjus prie automobilio TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. D (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę N.003-0229703 ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. AJB 1531013. Bendraujant su ja, pajuto sklindantį nuo jos stiprų alkoholio kvapą. Paklausius ar vairuotoja kartais nevartojo alkoholio, ji atsakė, kad nevartojo. Pasiūlius vairuotojai pasitikrinti blaivumą, ji sutiko. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0032, patikros Nr.1296548, 2020-09-20 17:34 val. pirmu pūtimo jei buvo nustatytas 2,51 prom. girtumas. Maždaug po 20 min. 2020-09-20 17:54 val. antru pūtimu buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas. Po antro nustatymo pil. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo ir sulaikyta, bei vėliau buvo pristatyta į Trakų rajono PK. . (t. I, b. l. 32)

2020-09-25 liudytojas E. V. parodė, kad D. V. yra jo sutuoktinė, Automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012 metais, būdami santuokoje. Automobilis yra registruotas jo vardu, jis yra automobilio valdytojas bei savininkas, tačiau minėtu automobiliu naudojasi žmona D. V.. 2020-09-20 jis buvo išvykęs, žmona buvo namuose. Automobilis bei automobilio užvedimo rakteliai taip pat buvo namuose. Apie tai, kad žmona Daiva ketina vykti į sodybą, esančią Semeliškių miestelyje, Elektrėnų savivaldybėje, į draugų gimtadienį, jam buvo žinoma, kadangi dieną prieš įvykį apie tai kalbėjo, tačiau, kad ji vairuos būdama neblaivi, nežinojo. Apie tai, kad žmona Daiva vairavo automobilį būdama neblaivi ir padarė eisimo įvykį bei buvo sulaikyta sužinojo tuomet, kai 2020-09-20 apie 19:00 val. ji pati jam paskambino ir apie tai pasakė. Anksčiau ji niekuomet nėra vairavusi neblaivi, tai pirmas kartas kai ji taip pasielgė, kodėl - nežino. Vėliau žmona jam papasakojo, kad vairuodama automobilį Semeliškių miestelyje ir užsižiūrėjusi į navigaciją atsitrenkė į gatvėje stovėjusį kitą automobilį ir taip apgadino TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (t. I, b. l. 18-21)

Iš 2020-09-25 18.28 val.-18.58 val. atliktos automobilio TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilio priekinis bamperis yra subraižytas, radiatoriaus grotelės yra sulaužytos. Automobilio galinis bamperis yra subraižytas. Ant automobilio galinės sėdynės matomos gėlės baltais žiedais, rožinė pūkinė striukė. Už priekinės kairės pusės sėdynės, ant automobilio grindų matomos gėlės baltais žiedais. Ant priekinės dešinės sėdynės yra margas šalikas, plastikinis butelis su baltos spalvos skysčiu, stiklinis butelis su tamsiai raudonos spalvos skysčiu. (t. I, b. l. 8-14)

2020-09-20 val. policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020-09-20 17:36 val. gautas pranešimas, kad sustabdytas automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja neblaivi, nustatytos 2,51 promilės. (t. I, b. l. 28-31)

VĮ "Regitra" duomenimis automobilio TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra E. V.. (t.1, b.l. 54)

VšĮ "Emprekis" duomenimis automobilio TOYTOTA YARIS vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2850 Eur. (be PVM 2355 Eur). (t.1, b.l. 55)

2020-09-20 17:34 val. D. V. alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, ARKA – 0032 nustatytas 2,51 promilės girtumas, 17:54 val. nustatytas 2,26 promilės girtumas (t. I, b. l. 34-37)

2020-09-20 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 17.34 val. D. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija- pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs-užsimerkęs) negali; nurodė, kad alkoholį nevartojo. (t. I, b. l. 33)

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji D. V. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą ir jos veika teisingai kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamosios sutuoktinis E. V. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Kaltinamosios gynėjas prašė D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skirti kaltinamosis sutuoktinį E. V..

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamajame posėdyje asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, E. V. prašė perduoti jam kaltinamąją D. V. pagal laidavimą. Paaiškino, kad sutinka būti laiduotoju, stengsis daryti įtaką kaltinamosios elgesiui, prižiūrėti, kad ji daugiau nenusikalstų, nevairuotų automobilio būdama neblaivi. Visai šeimai tai didelis netikėtumas, nes žmona niekada nebuvo taip pasielgusi. Parodė, kad su kaltinamąją santuokoje gyvena 16 metų, kartu auginą 16 metų sūnų. Žmona dėl šio įvykio labai pergyvena, jaučia nerimą sąžinės graužatį. Ji atsiprašė šeimos ir visų artimųjų, dėl to, kad nuvylė savo netinkamu elgesiu. Jis pats ilgą laiką dirbo valstybės tarnyboje, jo asmeninės savybės buvo vertinamos ir davė pagrindą kilti karjeros laiptais. Šeimoje žmona gerbia jo žodį ir jo sprendimus dėl šeimoje vyraujančios meilės ir abipusio supratimo. Jis yra tas žmogus šeimoje, į kurį žmona pirmiausia kreipiasi supratimo ir pagalbos. Todėl mano, kad jis galės daryti teigiamą įtaką žmonos elgesiui ir ją kontroliuoti. Prašė paskirti jį žmonos laiduotoju be užstato, kadangi šiuo metu jis nedirba, paliko tarnybą dėl sveikatos būklės po patirto širdies infarkto, jo pajamas sudaro 800 Eur. Tačiau sutiko laiduoti už žmoną ir su užstatu, nes tiki, kad ji daugiau nenusikals.

Iš byloje esančio 2004-01-04 santuokos sudarymo įrašo Nr. 64 matyti, kad laiduotojas E. V. yra kaltinamosios sutuoktinis. Iš 2020-01-28 LR STT personalo skyriaus pažymos matyti, kad E. V. yra ilgametis Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas, tarnyboje charakterizuojamas teigiamai, ne kartą apdovanotas, tarnybinių nuobaudų neturėjo. J. V. neteistas. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad E. V. anksčiau buvo baustas už nežymius KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iš 2020-10-28 mokėjimo nurodymo Nr. 421 matyti, kad E. V. atlygino draudimo bendrovei AAS BTA Baltic Insurance company eismo įvykyje savo sutuoktinės padarytą žalą.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti juo byloje nėra, todėl vertintina, jog E. V. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamojo D. V. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, nusikalto pirmą kartą, neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis. E. V., kuris yra kaltinamosios sutuoktinis, sutinka laiduoti už kaltinamąją visą teismo paskirtą laikotarpį. Jis teismo vertinimu, pagal savo asmenines savybes yra vertas teismo pasitikėjimo, ir galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje perduodant ją E. V. pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 4 dalis, (duomenys neskelbtini)straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgęs į kaltinamosios nuoširdų prisipažinimą, į kaltinamosios asmenybę, kuri iš byloje esančių duomenų visumos charakterizuojama teigiamai, teismas atleidžia kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-16 nutartis Nr. 2K-104-1073/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1punkte. Teismo vertinimu ji padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką susijusią su transporto saugumu, kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Teismo posėdyje tiek kaltinamoji, tiek jo gynėjas prašė neuždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, motyvuojant tuo, kad šeima gyvena užmiestyje, kad sūnaus mokykla ir sporto treniruotės yra toli nuo namų, ir jai netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji nebegalės vežioti sūnaus dėl to vaikas neteks patogaus susisiekimo su mokykla ir sporto užsiėmimais, vaikui susisiekimas visuomeniniu transportu taptų nepakeliamas ir jis netektų galimybės siekti savo svajonės tapti sportininku. Tokie kaltinamosios argumentai nėra pagrindas netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes būtent naudodamasi teisė vairuoti transporto priemones kaltinamoji padarė nusikaltimą tuo keldama pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Nei kaltinamosios ir jos šeimos gyvenamoji vieta, nei poreikis vežti vaiką į mokyklą ar treniruotes neatsirado staiga. Šios aplinkybės buvo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesustabdė kaltinamosios nuo rizikos prarasti teisę vairuoti transporto priemones dėl sunkiai įtikėtino poelgio – vairuojant automobilį prisigerti iki sunkaus girtumo (pirmu tikrinimu nustatyta 2,51 promilės) dėl streso, patirto pasiklydusi Semeliškėse. Nors atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nusikaltimą padariusiems asmenims, įvertinus D. V. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą ir paplitimą visuomenėje, bei į D. V. nustatytą girtumo laipsnį, teismas konstatuoja būtinybę taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų komisariato 2020-09-21 nutarimu, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 120, 121, 125, 136 straipsniais, D. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – teisės vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 131-132). Atsižvelgiant į tai, kad D. V. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2020-09-21, kai jai buvo skirta kardomoji priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymas, teismas sprendžia, jog D. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020-09-21, kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos priemonė ir pagal BK 72 str. 2 d., 3 d., ir 4 d. 3 p. gali būti konfiskuojama. Prokurorė prašė konfiskuoti šio automobilio vertę, nes automobilis priklauso ne kaltinamajai. Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė nekonfiskuoti minėtos transporto priemonės, kadangi jis įgytas už sutuoktinio pinigus ir tai būtų praradimas jam ir šeimai, o nusprendus kad automobilio konfiskacija būtina, prašė geriau konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę pinigais, kadangi reali automobilio vertė yra mažesnė, negu nurodo VšĮ „Emprekis“ pažymoje.

Automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodama kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką registruotas E. V. vardu, pagal automobilio registracijos duomenis įsigytas 2020-09-12, t.y. santuokoje su kaltinamąja. (b. l. 53-54, 82) ir pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.88 str. yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, Šią aplinkybę patvirtino ir E. V..

BK 72 str. 4 d. 3 p. nustato, kad kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuotinas, jeigu šis turtas buvo perduotas kaltininkui kaip šeimos nariui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilio vertę. Spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, nuoširdžiai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, teismas daro išvadą, kad jos padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, o ne sistemingo netinkamo elgesio pasekmė. Automobilis yra ne tik kaltinamosios asmeninė nuosavybė, bet ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas, todėl įvertinus, tai, kad kaltinamoji netenka teisės vairuoti transporto priemones, automobilio konfiskavimas turėtų didesnį poveikį ne tiek kaltinamąjį, kiek kitiems jos šeimos nariams ir dėl to ši priemonė būtų perteklinė.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, ir dokumentų paėmimas, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – D. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00214279, saugomas byloje, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti ją laiduotojo E. V. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 68 straipsniu paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2020-09-21.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje voke, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

D. V. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. V. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Ramunė Valiulytė