Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6305-811/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-17
Bylos Nr.: I-6305-811/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00931-2016-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: J. J., S. D., A. S., A. D., A. R., E. R., E. M., E. V., H. K., I. G., I. Š., J. R., J. S., J. N., L. M., M. S., M. Ž., P. S., R. L., R. M., R. S., T. Š., V. B., V. Š., Z. P., J. M., T. M.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai
Advokatai: Karolis Kurapka

Kategorijos

1.11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-6305-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.11.4.2; 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,

dalyvaujant visų pareiškėjų, išskyrus A. R., atstovui advokatui Karoliui Kurapkai, pareiškėja J. J., kuri kartu atstovauja ir pareiškėjos S. D. interesus, atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Stanislavai Altuchovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), A. D., A. R., E. R. (E. R.), E. M., E. V., H. K., I. G., I. Š., J. R. (J. R.), J. S. (J. S.), J. N., L. M., M. S., M. Ž., P. S. (P. S.), R. L., R. M. (R. M.), R. S. (R. S.), T. Š., V. B., V. Š., Z. P. (Z. P.), J. J., S. D., J. M. (J. M.), T. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. S., A. D., A. R., E. R., E. M., E. V., H. K., I. G., I. Š., J. R., J. S., J. N., L. M., M. S., M. Ž., P. S., R. L., R. M., R. S., T. Š., V. B., V. Š., Z. P., J. J., S. D., J. M., T. M. skunde prašo teismo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Tarnybos pareiškėjams padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ją priteisiant tokiu būdu: pareiškėjui A. Š. – 1 124 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; A. D. – 21 752 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; A. R. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; E. R. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; E. M. – 1 466 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; E. V. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; H. K. – 8 554 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; I. G. – 19 112 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; I. Š. – 4 106 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; J. R. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; J. Š. – 1 124 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; J. N. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; L. M. – 32 310 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; M. S. – 1 124 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; M. Ž. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; P. Š. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; R. L. – 4 008 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; R. M. – 5 866 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; R. S. – 13 638 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; T. Š. – 34 216 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; V. B. – 4 008 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; V. Š. – 4 106 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; Z. P. – 21 752 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; J. J. – 1 906 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; S. D. – 2 395 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; J. M. - 1 466 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; T. M. – 2 933 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur. neturtinės žalos, taip pat pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1-7).

Paaiškino, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybes teises natūra į žemę buvusiame Miškinių (Lesniki) rėžiniame kaime Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-10-09 įsakymu Nr. 2.3-9603-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio Šaltūnų rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre" nustatė, kad valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio šalia Šaltūnų gatvės (buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo teritorijoje), Vilniuje, plotas yra 27 265 kv. m. ir pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui įregistruoti suformuotą žemės sklypą. Minėtas įsakymas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad dalis valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio šalia Šaltūnų gatvėje, Vilniuje, patenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-28 įsakymu Nr. 23-12626-01 „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančio sklypo dalių patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-19 įsakymu Nr. 30-951 patvirtintuose natūra grąžinamuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2" patvirtino pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų kaimo žemę sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir proporcingai tenkančias Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-19 įsakyme Nr. 30-951 nurodytas sklypų dalis ir 2007-02-06, 2007-04-06 sprendimais atkūrė nuosavybes teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį, patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją. Iš Tarnybos 2015-05-21 rašto Nr. 1SS-1226-(9.5.) (toliau – ir Tarnybos 2015-05-21 raštas) turinio pareiškėjai sužinojo, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste suformuotas žemės sklypas Nr. 2 (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) patenka ne tik į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribas, bet ir į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas (apie 0,3670 ha). Tarnyba 2015-05-21 rašte pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypas patenka ne tik į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribas, bet ir į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas, būtina nustatyti, kokia Žemės sklypo ploto dalis patenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas ir kokia šio žemės sklypo ploto dalis patenka į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribas, o nustačius minėtas aplinkybes - spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams atitinkamai į buvusio Šaltūnų ir Miškinių rėžinių kaimų žemę. Taip pat Tarnyba minėtame rašte nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-28 įsakymu Nr. 23-12626-01 nepagristai patvirtino tik pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų kaimo žemę surašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir jiems tenkančias žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis, ir 2007-02-06, 2007-04-06 sprendimais atkūrė nuosavybes teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį (apie 0,3670 ha), patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją. Tarnyba pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas aukščiau nurodytais sprendimais pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 str. 1 d. reikalavimus, nes pretendentai į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę gali pretenduoti tik į žemę, esančią buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribose. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes Tarnyba 2015-05-20 pavedimu Nr. 1PAV-130-(1.8.) pavedė Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjui imtis aktyvių veiksmų pažeidimo pašalinimui, t. y. spręsti klausimą dėl aukščiau paminėtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis nuosavybės teisės pretendentams į Šaltūnų rėžinio kaimo žemę atkurtos į žemės dalį, patenkančią į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimo. Skyrius 2015 m. spalio mėn. raštu informavo pareiškėjus, jog iš Šaltūnų rėžinio kaimo pretendentų nėra gavęs raštiško sutikimo dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis jiems atkurtos nuosavybės teisės į Šaltūnų rėžinio kaimo žemės dalį, patenkančią į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, pakeitimo administracine tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pašalinti nustatytų pažeidimų administracine tvarka nepavyko, gali būti inicijuojamas viešojo intereso gynimas dėl priimtų sprendimų dalinio panaikinimo teismine tvarka. Pareiškėjai pažymi, kad Skyrius nesiėmė jokių kitų aktyvių veiksmų, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį, patenkančią į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas. Pareiškėjams atsakovo neteisėtais veiksmais (neteisėtų aktų priėmimu) ir neveikimu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią jie prašo atlyginti. Tarnyba 2015-05-21 rašte pati pripažino pareiškėjų atžvilgiu valstybinės institucijos padarytus neteisėtus veiksmus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. šios aplinkybės neįrodinėtinos. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (ir neveikimą), neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjams yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), tarp kurios ir atsakovo veiksmų (ir neveikimo) yra priežastinis ryšys, t. y. yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjams padaryta turtinė žala apskaičiuotina pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. vasario mėn. nustatytą vidutinę rinkos vertę (Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, patenkanti į Miškinių rėžinio kaimo ribas, yra 4198 kv. m.) – 3 166 019 Eur ir išreiškiama piniginiu ekvivalentu, kuris lygus neatkurtos žemės sklypo vertei. Atsakovo neteisėtais veiksmais (neteisėtų aktų priėmimu) ir neveikimu kiekvienam iš pareiškėjų padaryta neturtinė žala, kurios piniginė išraiška – 1 000 Eur kiekvieno iš pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjams padaryta neturtinė žala pasireiškė tuo, kad iki šiol jiems užkirstas kelias atgauti natūra žemę ir dėl to pareiškėjai patyrė ir patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat yra sužlugdyti teisėti pareiškėjų lūkesčiai atgauti žemę natūra, nes akivaizdu, jog visos ginčo žemės pareiškėjai neatgaus. Akivaizdžiai per ilgai trunkantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir tebesitęsiantis bylinėjimasis vargina pareiškėjus ir naikina pasitikėjimą valdžios institucijomis. Dvasiniai nepatogumai yra ne trumpalaikiai ir ne menkaverčiai.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime nurodo su pareiškėjų skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 178-184).

Paaiškino, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjai reikalavimus dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš veiksmų, atliktų atkuriant pretendentams į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos Šaltūnų rėžiniame kaime turėtą žemę. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad institucija, priėmusi sprendimus, dėl kurių pareiškėjai prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, veikė neteisėtai. Žemės sklypas buvo suformuotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų (Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p.) nuostatas. Neteisėtų veiksmų egzistavimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo panaikinti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai Šaltūnų rėžinio kaimo pretendentams, taip pat nuginčyti žemės sklypų formavimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju tokio teismo sprendimo pareiškėjai nepateikė ir remiasi tik Tarnybos 2015-05-21 raštu. Skyrius 2016-04-04 raštu Nr. 49SJN-775-(14.49.105.) „Dėl viešojo intereso gynimo" kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą nebuvo pažeistas viešas interesas. Pareiškėjai nenurodė, kokiais būdais nustatyta, kokia dalis Žemės sklypo patenka į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją ir nepagrindė prašomos priteisti turtinės bei neturtinės žalos dydžio, todėl pareiškėjų galimai patirta neturtinės žala nevertintina. Neįrodžius neteisėtų veiksmų ir tinkamai nepagrindus nurodomo žalos dydžio, nėra galimybės teigti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir tariamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu visų pareiškėjų, išskyrus A. R., atstovas advokatas Karolis Kurapka ir pareiškėja J. J., kuri kartu atstovauja ir pareiškėjos S. D. interesus, skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.

Advokatas K. Kurapka papildomai paaiškino, kad Skyrius, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, turi užtikrinti, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę natūrą, žemė būtų grąžinta būtent tiems asmenims, kuriems ją grąžinti priklauso. Nagrinėjamu atveju atkuriant nuosavybės teisę į žemę natūrą Miškinių rėžinio kaimo ploto sąskaita buvo nepagrįstai padidintas Šaltūnų rėžinio kaimo plotas. Pažymėjo, kad į bylą pateikta Š. P. parengta schema patvirtina, kokia Žemės sklypo dalis tenka kiekvienam iš pareiškėjų. Sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. vasario mėn. vidutinė rinkos vertė buvo 3 166 019 Eur, o pareiškėjams padaryta turtinė žala apskaičiuota proporcingai pagal pareiškėjams tenkančią Žemės sklypo dalį. Pareiškėjams nebuvo išmokėtos kompensacijos dėl neatkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę. Neturtinė žala pareiškėjams pasireiškė tuo, kad dėl neteisėtų Skyriaus veiksmų jie neteko galimybės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūrą. Būtent pareiškėjų iniciatyva Tarnyba 2015-05-21 rašte pripažino pareiškėjų atžvilgiu valstybinės institucijos padarytus neteisėtus veiksmus, o Skyrius, 2016-04-04 raštu kreipdamasis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, taip pat pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo Žemės sklypą vyko pažeidžiant viešąjį interesą.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. papildomai paaiškino, kad ji dažnai kreipdavosi į Skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tik 2014 m. pastebėjo, kad dalis, būtent - 41,98 aro, Miškinių rėžinio kaimo ploto nepagrįstai pateko į Šaltūnų rėžinio kaimo plotą. Sprendimų atkurti nuosavybes teises į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę pareiškėja neginčijo. Pareiškėjai S. D. neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji ir pareiškėja S. D. pagrįstai tikėjosi atgauti žemę, tačiau šios teisės negali realizuoti dėl neteisėtų Skyriaus veiksmų. Taip pat neturtinė žala pasireiškė neigiamais išgyvenimais ir nepasitikėjimu valstybės institucijomis.

Atsiliepimas

Atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Stanislava Altuchova teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Papildomai paaiškino, kad Skyrius nepripažįsta, jog atkuriant nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypą buvo atlikti neteisėti veiksmai. Prokuratūra pasisakė, kad neteisėti veiksmai priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypą nebuvo padaryti. Rengiant Tarnybos 2015-05-21 raštą galimai nebuvo atsižvelgta į tuo metu nustatytą teisinį reglamentavimą. Pareiškėjų į bylą pateiktas planas, kuriame nurodoma, kokia dalis Miškinių rėžinio kaimo ploto patenka į Šaltūnų rėžinio kaimo plotą, neatitinka teisės aktų reikalavimų, šio ploto ribos yra nesuderintos. Iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame Miškinių rėžiniame kaime nėra atimtas menamas plotas. Šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas toliau. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Tarnyba, ir Tarnybos turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybes teises natūra į žemę buvusiame Miškinių (Lesniki) rėžiniame kaime Vilniaus mieste (I t., b. l. 11-13).

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-05-19 įsakymu „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 šalia Šaltūnų gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo" Nr. 30-951 nustatė suformuotų natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 šalia Šaltūnų g. (buvusiame Šaltūnų rėžiniame kaime) duomenis (I t., b. l. 20-21). Minėtu įsakymu konstatuotas faktas, kad dalis suformuoto valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio šalia Šaltūnų gatvės, Vilniuje, patenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją (I t., b. l. 22-34, 55). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2006-07-14 raštu „Dėl patikslintų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr.2 šalia Šaltūnų gatvės dokumentų pateikimo" Nr. A51-11528-(2.5-MPD-0) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-19 įsakymą „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 šalia Šaltūnų gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo" Nr. 30-951 ir žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų bylas (I t., b. l. 18, 19, 22-34). Vilniaus apskrities viršininkas 2006-10-09 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio Šaltūnų rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre" Nr. 2.3-9603-01 nustatė, kad valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio šalia Šaltūnų g. (buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo teritorijoje), Vilniuje, žemės sklypo plane M1:1000 pažymėto linijomis ir skaičiais 1-23 plotas yra 27 265 kv. m, patvirtino specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatė servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eksploatuoti požemines ar antžemines komunikacijas 3 592 kv. m žemės sklypo dalyje ir pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti suformuotą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre (I t., b. l. 57-58). Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-28 įsakymu „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-19 įsakymu Nr. 30-951 patvirtintuose natūra grąžinamuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2" Nr. 2.3-12626-01 patvirtino prie šio įsakymo pridedamą pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir proporcingai tenkančias Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-19 įsakyme Nr. 30-951 nurodytų sklypų dalis (I t., b. l. 56). Vilniaus apskrities viršininkas 2007-02-06 sprendimais Nr. 2.4-01-4751, Nr. 2.4-01-4752, Nr. 2.4-01-4753, Nr. 2.4-01-4754, Nr. 2,4-01-4755, Nr. 2.4-01-4756, Nr. 2.4-01-4757, Nr. 2.4-01-4758, Nr. 2.4-01-4759, Nr. 2.4-01-4760, Nr. 2.4-01-4761, Nr. 2.4-01-4762, Nr.2.4-01-4763, Nr. 2.4-01-4767, Nr. 2.4-01-4781, Nr. 2.4-01-4782 ir 2007-04-06 sprendimu Nr. 2.4-01-4887 atkūrė nuosavybės teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra (I t., b. l. 178-184, 135-151).

Tarnyba 2015-05-21 raštu „Dėl žemės grąžinimo Miškinių rėžiniame kaime“ Nr. 1SS-1226-(9.5.) informavo pareiškėją S. D., kad iš Vilniaus miesto skyriuje saugomų dokumentų, susijusių su buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ir buvusio Miškinių Rėžinio kaimo ribomis, nustatyta, jog Žemės sklypas patenka ne tik į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribas, bet dalis (apie 0,3670 ha) Žemės sklypo patenka ir į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas (I t., b. l. 59-62). Minėtame rašte Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog suformuotas Žemės sklypas patenka ne tik į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribas, bet ir į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas, manytina, kad buvo būtina nustatyti, kokia Žemės sklypo ploto dalis patenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas ir kokia šio žemės sklypo ploto dalis patenka į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribas, o nustačius - spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams atitinkamai į buvusio Šaltūnų ir Miškinių rėžinių kaimų žemę; manytina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-28 įsakymu Nr. 23-12626-01 nepagristai patvirtino tik pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų kaimo žemę surašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir jiems tenkančias žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis ir 2007-02-06 ir 2007-04-06 sprendimais atkurdamas nuosavybes teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį (apie 0,3670 ha), patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, pažeidė Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas, nes pretendentai į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę gali pretenduoti tik į žemę, esančią buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribose. Tarnyba pažymėjo, kad atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Skyriaus vedėjui pavedė spręsti klausimą dėl aukščiau paminėtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis nuosavybės teisės pretendentams į Šaltūnų rėžinio kaimo žemę atkurtos į žemės dalį, patenkančią į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimo.

Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų turtinę žalą, apskaičiuotą pagal Žemės sklypo dalies, patenkančios į Miškinių rėžinio kaimo ribas (4198 kv. m.), 2007 m. vasario mėn. nustatytą vidutinę rinkos vertę (3 166 019 Eur) ir išreiškiamą piniginiu ekvivalentu, kuris lygus kiekvienam iš pareiškėjų neatkurtos žemės sklypo vertei ir neturtinę žalą, kurios piniginė išraiška kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu įvertinta po 1 000 Eur (I t., b. l. 1-7, 64, 65). Pareiškėjų prašoma priteisti žala (turtinė ir neturtinė) kildinama iš neteisėtų valstybės institucijos (Vilniaus apskrities viršininko) veiksmų priimant administracinius aktus (2006-12-28 įsakymą Nr. 23-12626-01 „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančio sklypo dalių patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-19 įsakymu Nr. 30-951 patvirtintuose natūra grąžinamuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2" ir 2007-02-06 sprendimus Nr. 2.4-01-4751, Nr. 2.4-01-4752, Nr. 2.4-01-4753, Nr. 2.4-01-4754, Nr. 2.4-01-4755, Nr. 2.4-01-4756, Nr. 2.4-01-4757, Nr. 2.4-01-4758, Nr. 2.4-01-4759, Nr. 2.4-01-4760, Nr. 2.4-01-4761, Nr. 2.4-01-4762, Nr.2.4-01-4763, Nr. 2.4-01-4767, Nr. 2.4-01-4781, Nr. 2.4-01-4782 ir 2007-04-06 sprendimą Nr. 2.4-01-4887, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį, patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją) ir iš neteisėto valstybės institucijos (Tarnybos) neveikimo (t. y. neatliekant aktyvių veiksmų sprendžiant klausimą dėl aukščiau nurodytų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis nuosavybės teisės pretendentams į Šaltūnų rėžinio kaimo žemę atkurtos į žemės dalį, patenkančią į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimo).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-781/2010). Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Pažymėtina, kad administraciniame procese įrodinėjimo procesas susideda šių etapų: faktų nurodymo, įrodymų nurodymo, įrodymų pateikimo ir rinkimo, įrodymų tyrimo ir įrodymų vertinimo. Faktų nurodymas administraciniame procese priklauso byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, išdėsto faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tokiu būdu suformuluoja skundo pagrindą (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, kartu privalo pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 1 d., 72 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad turtinė ir neturtinė žala jiems padaryta neteisėtais valstybės institucijos (Vilniaus apskrities viršininko) veiksmais, kuriuos Tarnyba 2015-05-21 rašte pripažino neteisėtais, todėl vadovaujantis ABTĮ 58 str. šios aplinkybės neįrodinėtinos.

ABTĮ 58 str. 1 d. (įstatymo redakcija, aktuali iki 2016-06-30) nustatyta, kad aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka (ABTĮ 58 str. 3 d.).

Pabrėžtina, kad sprendžiant Tarnybos 2015-05-21 rašte neteisėtais įvardintų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų teisėtumo klausimą ABTĮ 58 str. nuostatos netaikytinos, nes Tarnybos 2015-05-21 rašte Nr. 1SS-1226-(9.5.) nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-28 įsakymu Nr. 23-12626-01 nepagristai ir neteisėtai patvirtino tik pretendentų į buvusio rėžinio Šaltūnų kaimo žemę sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir jiems tenkančias žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis, bei 2007-02-06, 2007-04-06 sprendimais nepagrįstai ir neteisėtai atkūrė nuosavybes teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį (apie 0,3670 ha), patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, savaime nereiškia minėtų administracinių aktų pripažinimo neteisėtais ir jų galiojimo panaikinimo. Vadovaujantis ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 15 str. 1 d. 1 p., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p. administracinis aktas pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju toks teismo sprendimas nėra priimtas. Taigi, Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, iš kurių kildinama pareiškėjų reikalaujama atlyginti turtinė ir neturtinė žalą, šiuo metu yra nenuginčyti ir galiojantys.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė jų atžvilgiu atliktų neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko veiksmų priimant sprendimus, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį, patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, todėl šiuo atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl pareiškėjų teiginio, kad jiems žala padaryta neteisėtu valstybės institucijos (Tarnybos) neveikimu, teismas pasisako, kad pareiškėjai nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų pažeidimu pasireiškė neteisėti Tarnybos veiksmai, t. y. neatlikimas aktyvių veiksmų sprendžiant klausimą dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis nuosavybės teisės pretendentams į Šaltūnų rėžinio kaimo žemę atkurtos į žemės dalį, patenkančią į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 patvirtintų (nauja įsakymo redakcija 2010-07-01, aktuali nuo 2014-07-11 iki 2016-04-19) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 p. nustato, kad Tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais (2 p.). Vadovaujantis Nuostatų 6.1, 7.5, 7.30 p. Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius (tarp jų - įgyvendinti valstybės politiką nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo srityje), nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius; rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja. Tarnybai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių įgyvendinimą atsako direktorius, kuris, be kitų jam pavestų funkcijų, užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko, žemės ūkio ministro pavedimų vykdymą (12, 13.2 p.). Tarnybos direktoriaus pagal kompetenciją išleisti įsakymai ir kiti jais patvirtinti teisės aktai yra privalomi struktūriniams padaliniams, kitoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, juridiniams bei fiziniams asmenims (16 p.).

Tarnybos darbo tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-05-03 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-10 įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-478 redakcija) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentas (Toliau – ir Reglamentas). Reglamento 2 p. nustatyta, kad Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos", Darbo reglamentu ir kitais teisės aktais. Tarnyba savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais (3 p.). Pagal Reglamento 57, 61 p. Tarnybos direktorius turi teisę duoti pavedimus, kurių vykdymą organizuoja darbuotojas, kuriam duotas pavedimas. Pavedimas turi būti įvykdytas ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo struktūriniame padalinyje dienos, jeigu pavedime nenurodytas konkretus pavedimo įvykdymo terminas (63 p.).

Nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, kad atkuriant nuosavybės teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę galimai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ėmėsi aktyvių veiksmų - Tarnybos direktorius 2015-05-20 pavedimu „Dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo“ Nr. 1PAV-130-(1.8.) nurodė Skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 sprendimų Nr. 2.4-01-4751, Nr. 2.4-01-4752, Nr. 2.4-01-4753, Nr. 2.4-01-4754, Nr. 2.4-01-4755, Nr. 2.4-01-4756, Nr. 2.4-01-4757, Nr. 2.4-01-4758, Nr. 2.4-01-4759, Nr. 2.4-01-4760, Nr. 2.4-01-4761, Nr. "2.4-01-4762, Nr. 2.4-01-4763, Nr. 2.4-01-4767, Nr. 2.4-01-4781, Nr. 2.4-01-4782 ir 2007-04-06 sprendimo Nr. 2.4-01-4887 dalių pakeitimo, t. y. iki 2015-06-22 raštu kreiptis į Žemės sklypo savininkus, kuriems Vilniaus apskrities viršininko 2007-04-06 sprendimu Nr. 2.4-01-4887, 2007-02-06 sprendimais Nr. 2.4-01-4761, Nr. 2.4-01-4753, Nr. 2.4-01-4762 atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypo atitinkamas dalis, dėl šių sprendimų pakeitimo administracine tvarka; nepavykus pašalinti nustatytų pažeidimų administracine tvarka - inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl priimtų sprendimų dalių panaikinimo teismine tvarka; atsižvelgiant į tai, kad likusios Žemės sklypo dalys įvykusiais civiliniais sandoriais (pirkimo-pardavimo, paveldėjimo, dovanojimo ir pan.) perleistos tretiesiems asmenims, inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 sprendimų Nr. 2.4-01-4751, Nr. 2.4-01-4752, Nr. 2.4-01-4754, Nr. 2.4-01-4755, Nr. 2.4-01-4756, Nr. 2.4-01-4757, Nr. 2.4-01-4758, Nr. 2.4-01-4759, Nr. 2.4-01-4760, Nr. 2.4-01-4763, Nr. 2.4-01-4767, Nr. 2.4-01-4781, Nr. 2.4-01-4782 dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams grąžinant žemę natūra, dalių panaikinimo teismine tvarka; apie priimtus sprendimus iki 2015-06-26 raštu informuoti S. D. ir J. J. bei Tarnybą (I t., b. l. 67-68, 152). Nustatyta, kad Skyrius vykdydamas Tarnybos direktoriaus pavedimą „Dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo" parengė Šaltūnų rėžinio kaimo pretendentams ir jų paveldėtojams pranešimus, nustatant dviejų mėnesių terminą nuo pranešimo gavimo dienos Skyriui pateikti raštišką sutikimą dėl Vilniaus apskrities viršininko priimtų sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę natūra grąžinant žemės dalį (apie 0,3670 ha), patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, dalinio pakeitimo administracine tvarka, tačiau iš Šaltūnų rėžinio kaimo pretendentų raštiško sutikimo dėl minėtų sprendimų dalinio pakeitimo administracine tvarka negavo (I t., b. l. 69-70, 118-134). Skyrius 2016-04-04 raštu „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. 49SJN-775-(14.49.105.) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą nebuvo pažeistas viešasis interesas, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė 2016-06-03 nutarimu Nr. 2.1.5-51 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (II t. b. l. 72-75, 92-94). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Skyriaus skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2016-06-03 nutarimo Nr. 2.1.5-51 panaikinimo, 2016-08-24 nutarimu Nr. 13.12.-62 skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2016-06-03 nutarimą Nr. 2.1.5-51 (II t., b. l., 66-70, 80-85).

Administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis CK 6.271 str. nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 2 d. 4 p.). Pagal CK 6.271 str. 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 str. nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir K. T., nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimą).

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą darytina išvada, kad pareiškėjų skundo teiginiai, jog Tarnyba nesiėmė aktyvių veiksmų sprendžiant klausimą dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis nuosavybės teisės pretendentams į Šaltūnų rėžinio kaimo žemę atkurtos į žemės dalį, patenkančią į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįsti, todėl pagrindo teigti, kad Tarnyba pareiškėjų atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti, nėra. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų Tarnybos veiksmų – valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjų prašomą atlyginti žalą.

Dėl pareiškėjų reikalaujamos priteisti žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio teismas pasisako, kad reikalaujama atlyginti turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Nagrinėjamu atveju yra neaišku, kokiu būdu nustatyta, kokia dalis Žemės sklypo patenka į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją. Pareiškėjų pateikta matininko Š. P. 2015-03-26 parengta žemės sklypo dalių schema (I t., b. l. 63) nelaikytina tinkamu dokumentu, įrodančiu, koks Miškinių rėžiniam kaimui galimai tenkantis plotas patenka į Šaltūnų rėžinio kaimo pretendentams atkurtus žemės sklypus. Taip pat kritiškai vertintini pareiškėjų nurodyti prašomos atlyginti turtinės žalos dydžiai, nes nėra aišku, kuo remiantis apskaičiuotas konkretus turtinės žalos dydis. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-14-653/2007 pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) patyrė ir patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą ir prašo priteisti visiems pareiškėjams vienodai įvertintą neturtinę žalą (po 1000 Eur kiekvienam), tačiau neturtinė žala yra individuali ir negali pasireikšti kiekvienam asmeniui vienodai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydį, teismas nevertina pareiškėjų galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

Pareiškėjams neįrodžius neteisėtų valstybės institucijos veiksmų (neveikimo) ir tinkamai nepagrindus reikalaujamos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad pareiškėjų reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi nėra būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsisakius patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjų A. S. (A. S.), A. D., A. R., E. R. (E. R.), E. M., E. V., H. K., I. G., I. Š., J. R. (J. R.), J. S. (J. S.), J. N., L. M., M. S., M. Ž., P. S. (P. S.), R. L., R. M. (R. M.), R. S. (R. S.), T. Š., V. B., V. Š., Z. P. (Z. P.), J. J., S. D., J. M. (J. M.), T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė