- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1470-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1704-615/2009 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui S. V. ir trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9000,00 Lt dydžio skolą, bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 43-44).
Ieškovė nurodė, kad 2004 m. spalio 13 d. jai buvo išduotas leidimas vykdyti individualią veiklą, susijusią su privačia slauga ir apgyvendinimu. Ieškovė 2006 m. lapkričio 12 d. sudarė su atsakovu sutartį („Abipusį susitarimą“) dėl jo globojamos R. B. globos bei apgyvendinimo Mergasalio g. 10-1, Kaune. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo už paslaugas mokėti kiekvieną mėnesį po 1500 Lt, o ieškovė įsipareigojo teikti R. B. paslaugas, pirkti medikamentus, slaugyti, prižiūrėti, maitinti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus jos pilnaverčiam gyvenimui. Vykdant šį susitarimą atsakovas sumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas 6000 Lt atlygį. 2007 m. rugsėjo 9 d. R. B. mirė. Po jos mirties šalys 2007 m. rugsėjo 10 d. pasirašė dar vieną susitarimą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad jo prašymu R. B. buvo slaugoma nuo 2006 m. lapkričio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 9d., kad ieškovei nesumokėta skola už paslaugas sudaro 9000 Lt, kad atsakovas ieškos galimybių įsiskolinimą padengti. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu (b.l.74-79) ieškovės ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo 9000 Lt skolą, 270 Lt žyminį mokestį, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-04) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 32,50 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. T. iki 2006 m. lapkričio 12 d. R. B. nepažinojo. Ieškovė teisėtai vykdė individualią veiklą, susijusią su privačia slauga
ir apgyvendinimu. Vykdoma veikla yra atlygintinė. Ieškovė sutiko slaugyti ir prižiūrėti atsakovo nurodytą asmenį, o atsakovas įsipareigojo mokėti už ieškovės teikiamas priežiūros paslaugas. R. B. ieškovės buvo slaugoma ir prižiūrima nuo 2006 m. lapkričio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 09 d.. Civilinio kodekso 6.200 str. 1 dalis numato pareigą sutarties šaliai savo įsipareigojimus vykdyti sąžiningai. Paskutinį kartą atsakovas už paslaugas mokėjo 2007 m. vasario 09 d., todėl 2007 m. rugsėjo 10 d. ieškovė ir atsakovas laisva valia ir niekieno neverčiami sudarė dar vieną rašytinę sutartį (abipusį susitarimą), kuria atsakovas pripažino 9000 Lt skolą ieškovei. Abi šalių sudarytos sutarys yra susijusios su atlygintinų globos paslaugų pagal verslo liudijimą teikimu, o ne su įstatyminės globos skyrimu ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalį, sutartimi šalies laisva valia prisiimtos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus yra tiesioginė atsakovo pareiga. Jokioms imperatyvioms Civilinio kodekso ar kitų įstatymų nuostatoms šalių 2007 m. rugsėjo 10 d. sudaryta sutartis neprieštarauja, todėl nėra teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti niekiniu. Savarankiško ieškinio arba priešieškinio dėl 2007 m. rugsėjo 10 d. sutarties nuginčijimo atsakovas nebuvo pareiškęs. Todėl teismas konstatavo, kad šalių 2007 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas susitarimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l.82-84) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių sudarytas sutartis ir ignoravo CK šeštos knygos II dalies XIV skirsnio nuostatas aiškinant šiuos susitarimus, ir ypatingai 2007 m. rugsėjo 10 d. susitarimą.
2. Šalims sudarant 2006 m. lapkričio 12 d. susitarimą ir esant dar gyvai bei veiksniai R. B., jos interesų užtikrinimui ir globai buvo naudojamos pačios R. B. lėšos. Pasibaigus piniginėms lėšoms ir pripažinus R. B. neveiksnia, iki globėjo paskyrimo apeliantas du mėnesius mokėjo už jos globą iš savo asmeninių lėšų. Užsitęsus teisminiam bylos nagrinėjimui dėl globėjo paskyrimo, atsakovas negalėjo ilgiau iš savo lėšų mokėti už R. B. teikiamas paslaugas. Neveiksnumas R. B. buvo nustatytas 2006 m. lapkričio 27 d., todėl nuo šio momento faktine R. B. globėja tapo ieškovė, kadangi R. B. gyveno pas ją, kas turėjo įtakos jos, kaip globėjos, parinkimui teisme.
3. Teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo buvo skubaus vykdymo, todėl nuo nutarties priėmimo dienos būtent ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl atlygio jai nustatymo, įskaitant ir praėjusį laikotarpį, už kurį atsakovas buvo nesumokėjęs. Be to, 2007 m. rugsėjo 10 d. susitarime yra fiksuojama tik įsiskolinimo suma - 9000 Lt, t.y. šio susitarimo dalykas yra negautos pajamos už suteiktas globos paslaugas ir nurodoma, kad atsakovas kreipsis į teismą dėl šio įsiskolinimo padengimo iš R. B. sąskaitos, esančios AB Banke Hansabankas. Į teismą atsakovas nesikreipė todėl, kad ieškovę paskyrus R. B. globėja, tam neliko teisinio pagrindo. Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi palikus iš esmės nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, apelianto pareiga dėl skolos padengimo iš R. B. turto pasibaigė, nes globėja ir turto administratore liko ieškovė.
4. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas neteisingai aiškina CPK normas dėl sprendimų vykdymo tvarkos, kadangi Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1078-510/2007 dėl apeliacinio proceso nutraukimo ryšium su R. B. mirtimi nurodyta, kad pagal CPK 496 str. teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai, kad atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo, be to apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad po Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarties priėmimo J. T. atsirado teisinis pagrindas pradėti vykdyti globėjos pareigas ir, kad po globotinės mirties nei globėjas, nei ryšium su globa skiriamas turto administratorius negali būti keičiami. Todėl teismas netinkamai aiškino CPK 279 straipsnio nuostatas.
5. Ieškovė iki 2007 m. rugsėjo 9 d. (R. B. mirties) galėjo kreiptis į teismą dėl išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis atlyginimo iš neveiksnaus asmens turto, patvirtinimo, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.88-91) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie motyvai:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginiai, kad sutarties sudarymo momentu R. B. buvo teisiškai veiksni, kad buvo naudojamos jos lėšos, neturi jokios reikšmės, kadangi paslaugų sutartis buvo pasirašyta ne su R. B., o su atsakovu. Vykdyti įsipareigojimus pagal 2006 m. lapkričio 12 d. pasirašytą abipusį susitarimą yra atsakovo tiesioginė pareiga ir ji nesietina su trečiųjų asmenų teisėmis bei pareigomis.
2. Teismas 2007 m. liepos 19 d. nutarties dėl globos skyrimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ši nutartis vykdytina skubiai, todėl ji įsiteisėjo tik 2007 m. spalio 16 d., apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą ir jau po R. B. mirties, todėl visi apelianto teiginiai, kad ieškovė, kaip faktinė R. B. turto globėja, turi teisę į būtinų išlaidų, susijusių su globėjos pareigomis, atlyginimą, atmestini.
3. Apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai aiškino CPK 279 straipsnio nuostatas yra nepagrįsti, kadangi teismui nutartyje dėl globos paskyrimo nenurodžius, kad nutartis vykdytina skubiai, ji negali būti vykdoma, kol nėra įsiteisėjusi.
4. Abu rašytiniai susitarimai nebuvo pakeisti ar panaikinti, todėl atsakovui tenka pareiga sumokėti ieškovei atlyginimą už R. B. suteiktas paslaugas, nes tokia buvo šalių valia pasirašant šiuos susitarimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamojo ginčo esmė – paslaugų teikėjo (ieškovės) reikalavimas sumokėti skolą už paslaugos gavėjo (trečiojo asmens, nagrinėjamu atveju R. B.) sveikatos priežiūros paslaugas ir atsakovo, kaip sutarties šalies, atsisakymas skolą mokėti remiantis tuo, kad pagal įstatymą jis tokios pareigos neturi.
Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. lapkričio 12 d. sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė (paslaugos teikėjas) įsipareigojo teikti R. B. sveikatos priežiūros paslaugas (medikamentus, slaugą, sauskelnes, priežiūrą, maitinimą ir visa kita, kas reikalinga pilnaverčiam gyvenimui), o atsakovas, kaip paslaugos užsakovas, įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 1500 Lt atlyginimą (b.l. 6). Taigi ginčo teisiniam santykiui aktualios yra ne bendrosios sutarčių vykdymo taisyklės, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, bet specialiosios CK teisės normos (nagrinėjamu atveju CK šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus, pirmojo ir antrojo skirsnio), reguliuojančios atlygintinų paslaugų teikimą. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį, kas aktualu nagrinėjamam ginčui, paslaugos gavėju (klientu) laikomas pacientas, t.y. asmuo, kuriam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ne sutartį sudariusiam, o trečiajam asmeniui, tai pacientu pripažįstamas trečiasis asmuo (faktinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavėjas) CK 6.725 straipsnio 1 dalis). Iš paminėto seka, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas privalo mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą pacientas, t.y. faktinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavėjas (CK 6.740 straipsnis).
CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisyklių tikslas – nustatyti sutarties turinį ir kad šio straipsnio normos taikytinos, kai tarp sutarties šalių kyla ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų ir tik tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygų reikšmės. Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo praktikoje akcentuojama tai, kad pagal CK 6.193 straipsnį, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu; svarbiausia, kokių tikslų ir teisinių pasekmių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Eržvilko ūkininkų agroservisas“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-106/2002). Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinės valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008).
Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) ir tikroji jo valia buvo tokia, kad už pacientui (R. B.) teikiamas asmens priežiūros paslaugas mokės atsakovas iš R. B. asmeninių lėšų. Nurodomą aplinkybę byloje patvirtina tiek 2006 m. lapkričio 12 d. paslaugų sutarties atžyma apie padarytas įmokas (b.l. 6), tiek atsakovo paaiškinimai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek ir 2007 m. rugsėjo 10 d. šalių susitarimo sąlyga, kad skola ieškovei bus dengiama iš R. B. asmeninių lėšų banke (b.l. 7). Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi R. B. globėja ir jos turto administratore buvo paskirta ieškovė (b.l. 19-22). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad po šios nutarties paskelbimo, ieškovei nenutraukus 2007 m. lapkričio 12 d. paslaugų sutarties CK 6.739 straipsnyje numatytu pagrindu (nesumokėjimas už suteiktas paslaugas), ieškovė įgijo teisę CK 3.243 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gauti savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus asmens (R. B. neveiksnumas nustatytas 2006 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-07558-375/2006) turto (CPK 496 straipsnis). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos ir dabar, kadangi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą ji gali realizuoti ir po R. B. mirties, kaip palikėjo kreditorius, CK penktosios knygos VI skyriaus nustatyta tvarka.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas- ieškovės ieškinį atmeti. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 270 Lt žyminis mokestis atsakovui už apeliacinio skundo padavimą ir 43,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. T. 270 Lt žyminio mokesčio atsakovui S. V. ir 43,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.