Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. N. ir K. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nutartį grindė šiais motyvais:

3.1. Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538–541 straipsniuose nustatyta tvarka (XXXV skyrius). Pagal CPK 538 straipsnio 2 dalį prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

3.2. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jų gyvenamosios vietos yra Naikupės g. 17-30, Klaipėda, ir Šiaulių g. 4-55, Klaipėda. Patikrinus Gyventojų registro departamento duomenis nustatyta, kad pareiškėjai deklaravo išvykimą į Australiją. Duomenų, kad pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Klaipėdoje, teismui nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėja K. N. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu yra grįžusi į Lietuvą, gyvena kartu su mama nuomojamame bute, tačiau deklaruoti gyvenamosios vietos jame negali, nes buto savininkas nesutinka.

4.2. Pažymėjo, kad daugiau laiko praleidžia Lietuvoje nei užsienio valstybėje ir savo gyvenamąja vieta laiko Lietuvą, dėl to byla teisminga Lietuvos teismams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjai, būdami Lietuvos Respublikos piliečiai ir deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, gali kreiptis į Lietuvos teismus dėl santuokos nutraukimo.

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis). Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą.

8. Kasacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai abi bylos šalys (t. y. abu sutuoktiniai) yra Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos valstybės narės) piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė, jurisdikcijos patikrinimas vis tiek turi apimti ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatų, įtvirtinančių jurisdikcijos nustatymo pagrindus, įvertinimą.

9. Reglamento „Briuselis II bis“ komentare paaiškinta, kad šis reglamentas griežtai neapibrėžia tarptautinės savo taikymo srities arba taikymo ratione loci (išlyga, apribojanti akto taikymą tam tikroje teritorijoje). Reglamentas „Briuselis II bis“ neturi ir nuostatų, apibrėžiančių jo taikymo sritį asmenims (t. y., skirtingai nuo reglamento „Briuselis I“, neturi taisyklės, reikalaujančios, kad tam, jog reglamentas apskritai būtų taikomas, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Europos Sąjungos valstybėje narėje), todėl vien tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra už ES ribų, automatiškai nereiškia reglamento „Briuselis II bis“ netaikymo. Taigi, šis instrumentas leidžia ES valstybės narės teismui prisiimti jurisdikciją nagrinėti bylą ir tais atvejais, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje. Reglamento „Briuselis II bis“ taikymui pakanka nors vieno iš jo 3 straipsnyje nurodytų pagrindų (jungiamųjų faktorių) (Magnus, U.; ir Mankowski, P. European Commentaries on Private International Law, Brussels II bis regulation. Germany: Sellier European Law Publishers, 2017, p. 20; 92). Vienas iš tokių faktorių – reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta abiejų sutuoktinių turima tos pačios valstybės narės pilietybė. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta <...>; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai <...>.

10. Sprendžiant reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimo teismingumo klausimą, visų pirma turi būti įvertintos reglamento „Briuselis II bis“, o ne nacionalinės teisės nuostatos. Dėl galimybės taikyti reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas tuo atveju, kai šeimos byloje esantis užsienio elementas susijęs su valstybe, kuri nėra ES narė, yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 54.1 punktą).

11. Apibendrinus nurodytą kasacinio teismo praktiką ir įvertinus naujausią jo suformuotą taisyklę, darytina išvada, jog pareiškėjams esant Lietuvos Respublikos piliečiais, nepaisant aplinkybės, kad jie yra deklaravę išvykimą į ne Europos Sąjungos šalį, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tokia byla teisminga teismams, esantiems valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismams.

12. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.