Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamieji į turgų atnešė atiduoti daiktą. Kaltinamiesiems gražino pinigus ir kaltinamieji ėjo lauk ir prasidėjo kivirčas su kitu prekeiviu, t. y. su A. K.. Pykosi ir konfliktavo žodžiu, tačiau kaip tiksliai negali pasakyti, nes buvo už 30 metrų. Lyg ir A. S. A. K. prašė nesikišti į ne savo reikalus, tačiau A. K. vis tiek kišosi. A. K. buvo paėmęs kirvio kotą, kuriuo mojavo. Tada pradėjo stumdytis ir viskas įvyko tarp autobusų ir tvoros. Matė, kaip veiksmas vyko už autobusų, o kas tiksliai nematė, nes užstojo autobusas. Visi konflikto dalyviai buvo nubėgę už autobuso. Kirvio kotą į autobusą įmetė A. S., tačiau, kaip tas kirvio kotas atsirado pas A. S., jis nematė. Po konflikto buvo policija atvažiavusi. Matė tą pačią dieną kaip A. K. atvykusi greitoji med. pagalba aprišo ranką. Kitam prekeiviui buvo raudona kakta.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad 2013 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje S. S. prekiavo turguje ir jis buvo pas jį. Beapžiūrinėdamas prekes jis išgirdo ginčą. Pamatė, jog ginčijasi S. su pardavėju Ž. Kitas pardavėjas pastoviai lysdavo į tarpą. Kišosi ne į savo pokalbį. S. pasisuko išėjimo lauk. Pardavėjas netikėtai pakėlė nuo žemės kirvio kotą. Tada A. S. ketino išeiti, tačiau A. K. pradėjo grasinti. Tada į tarpą įsikišo Ž. ir tada jaunesnysis S. Ž. nutempė į šoną. Tada A. K. su kirvio kotu gąsdino imituodamas smūgius. A. S. šoko prie A. K. perlipdamas per A. K. prekes, tada A. K. atsitraukė du žingsnius iki bordiūro. A. S. įsikabino į kirvio kotą. Prasidėjo kova tarp jų dėl kirvio koto. Kovą laimėjo A. S.. A. S. atėmė kirvio kotą ir nuleidęs rankas paklausė A. K. „ką darom dabar?“. Nusisuko ir išėjo pro A. K. automobilį, kur įmetė kirvio kotą. Tada S. išėjo ir išvažiavo. Po kurio laiko dar grįžo S., nes buvo pametę telefoną, kurį jiems atidavė Ž. Po to, atvyko greitoji pagalba, ir tada A. K. pradėjo ieškoti liudytojų. Po to, atvyko pareigūnai.

Kaltinamųjų A. S. ir E. S. kaltė be jų pačių parodymų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu:

2013-08-03 A. K. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2013-08-03 apie 10.30 val. Mažeikių miesto turguje, Daukšos g., jį užpuolė du nepažįstami vyriškiai, ir išnarino dešinės rankos peties sąnarį (1 t., 1 b. l.);2014-07-20 E. B. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2017-07-20 apie 4.00 val., klube „Pegasas“, adresu Mažeikiai, Žemaitijos g. 20, šokių aikštelėje nepažįstamas vyras, koja jai įspyrė į nugarą ir taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., 2 b. l.);2014-07-24 R. J. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2014-07-20 apie 5.00 val. išeinant iš klubo „Pegasas“, pajuto smūgį į galvą, dėl ko pajuto fizinį skausmą bei prarado sąmonę (1 t., 3 b. l.);2013-08-03 10.01 val. įvykio ROIK Nr. 0113000414636 pranešimu, kuriame nurodyta, jog telefonu paskambinęs A. K. praneša, kad turguje įvyko konfliktas, kurio metu buvo jam išnarintas petys (1 t., 17-20 b. l.);2014-07-20 4.31 val. įvykio ROIK Nr. 0114000386075 pranešimu, kuriame nurodyta, jog telefonu J. D. informavo, kad prie naktinio klubo „Pegasas“ vyksta muštynės (1 t., 21-26);2013-10-22 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. padarytas dešinio peties išnirimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 151 b. l.);2014-06-26 papildoma specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. padarytas dešinio peties sąnario išnirimas su žastikaulio galvutės sąnarinio paviršiaus įspaustiniu lūžiu ir sąnarinės lūpos plyšimu bei susidariusia II-III peties sąnario kontraktūra, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir 50 procentų nedarbingumą (1 t., 153-154 b. l.);2014-08-20 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. D. kūne sužalojimų nėra, medicininiuose dokumentuose fiksuota, jog objektyviai nosies sritis paraudusi; ties kairiuoju skruostikauliu paraudimas (1 t., 157 b. l.);2014-08-20 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. B. kūne sužalojimų nėra, medicininiuose dokumentuose fiksuota, jog objektyviai skausminga palpuojant dešinę krūtinės ląstos pusę iš nugaros, diagnozė – krūtinės ląstos sumušimas (1 t., 160 b. l.);2014-08-20 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. J. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas žasto srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 163 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. K. parodymais, kur jis parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą ir yra registruotas Šiaulių darbo biržoje. 2013-08-03 ryte apie 6 val., atvyko jam priklausančiu automobiliu prekiauti į Mažeikių pagrindinį turgų, esantį M. Daukšos gatvėje. Šalia jo prekiaudavo Ž. S., gyvenantis Šiaulių mieste. Apie 10 val., prie Ž. priėjo du jam nepažįstami vyriškiai, girdėjo kaip vyresnis vyriškis pasakė, jog netinka daiktas, kurį nusipirko, nori jį grąžinti. Tas daiktas buvo vinių pistoletas, t. y. prišaudyti vinis. Ž. vyriškiui atsakė, „gerai jei netinka, aš grąžinsiu pinigus“. Tada jis įsiterpė į jų pokalbį, pasakė, gal vyrai mažai atmosferų jūsų kompresoriuje, todėl gal neveikia. Vyriškis, t. y. vyresnis, jam atsisukęs pasakė: „ o Tu lysk į būdą savo, nes gausi į galvą“. Jis tada nutilo ir nebesikišo į pokalbį. Ž. grąžino pinigus, įdavė vyriškiui ir jaunesnis vaikinas atėjęs kartu su vyriškiu pasakė „šūdą prekiauji, reikia duoti į galvą“, sakydamas tuos žodžius ėjo link Ž. Tada jis pasakė jiems: „vyrai ką Jūs darote, mes esame darbo vietoje, taip negalima, mes ginsimės“. Tada vyresnis vyriškis iškart puolė ant jo, per jo daiktus, t. y. vyriškis nuo jo stovėjo apie 4 metrus atstumu, jis tada supratęs, kad jam tuoj bus suduoti smūgiai, pasiėmė šalia savęs buvusį medinį kirvio kotą, kad jei ką, tai apsiginti ir sušuko: „Ž. bėgam“. Jis bėgo už jam priklausančio pastatyto automobilio link turgaus tvoros, vyriškis vijosi jį iš paskos. Staiga pajuto kaip vyriškis sugriebė jam už dešinės rankos ir ją stipriai pasuko, pajuto stiprų fizinį skausmą, iš rankos iškrito medinis kirvio kotas ir jis buvo priremtas prie turgaus tvoros kairiu pečiu. Vyras norėjo jam ištraukti iš už nugaros antrą ranką, t. y. kairę, bet jis sukaupęs visas jėgas jam neleido ir šaukė: „vyrai, išsukot ranką“. Tuo pačiu momentu jis ištrūko iš vyriškio ir išbėgo į praėjimą, kur vaikšto pirkėjai. Pamatė, jog vyriškis vėl puolė ant jo, jis pasakė: „ką bedarai, jau išsukai man ranką“ ir pradėjo bėgti link žmonių, kad jį apgintų. Tada vyriškis su vaikinu, kaip suprato sūnumi, nuėjo. Kažkas iš prekeivių, tiksliau vaikinas, iškvietė policijos pareigūnus, vaikino nei vardo, nei pavardės nežino. Rado vyriškio ar tai vaikino raktus su mobiliuoju telefonu. Tada juos įdavė Ž. ir pasakė, kad laikytų tuos daiktus ir neatiduotų, priduos policijos pareigūnams. Jis dar pats skambino į policiją bei greitąją med. pagalbą, kadangi buvo išnarintas dešinysis petys. Atvykus greitajai med. pagalbai buvo apžiūrėtas medikės, kuri pasakė, kad reiks važiuoti į ligoninę bei atstatyti išnirusį petį, be narkozės bus neapsieita. Jis nesutiko, kadangi reikėjo susidėti prekes bei nenorėjo palikti automobilio, paprašė, kad sutvarstytų ir kaip nors grįš iki namų ir ten kreipsis į medikus. Iki atvykstant policijos pareigūnams prie Ž. buvo sugrįžęs vyriškis ir vaikinas, kurie pasiėmė daiktus ir nuėjo. Ž. pasakojo, jog kai jis bėgo nuo vyriškio, tai vyriškiui iš paskos link jo bėgo ir vaikinas, tačiau vaikino jis nematė, jis smūgių nesudavė. O Ž. nubėgo iš paskos vaikinui, tikslu jį apginti, tačiau gavo į veidą, sakė, jog gavo į dešinį smilkinį, kas sudavė smūgį, ar vaikinas, ar vyriškis, jis nežino, jis Ž. nepaklausė. Atvykus policijos pareigūnams pranešė apie įvykį. Pats kaire ranka susidėjo daiktus, grįžo į namus (duomenys nesklebtini) bei kreipėsi į VšĮ „Respublikinę Šiaulių ligoninę“, į priėmimo skyrių kur peršvietė petį, nustatė išnirimą ir atstatė dešinį petį, įdėjo įtvarą ir išleido gydytis į namus. Jis iki šiol turi nedarbingumo lapelį, vyksta gydymas, 2013-09-30 darys magnetinį rezonansą ir tada bus matyti, ką darys toliau. Jis nuo 2013-09-19 pradės lankyti reabilitaciją apie dvi savaites. Prieš tai lankė mankštas, masažus, šildymus Kuršėnų miestelyje 5 dienas. Kadangi viskas įvyko viešoje vietoje, kur buvo daug prekiautojų ir pirkėjų, tai jis labai pasipiktino tokiu vyriškio ir vaikino elgesiu ir prašo minėtus asmenis nubausti įstatymo numatyta tvarka. Be to buvo išnarintas dešinysis jo petys, kurį gydosi iki šiol. Gydosi Šiaulių r. Kuršėnų poliklinikoje, pas šeimos gydytoją A. K. S. Jam dėl vaikino ir vyriškio elgesio bei tokių veiksmų padaryta moralinė ir turtinė žala, kurią byloje pareikš, kadangi jis dėl išnarinto peties negalėjo vykti prekiauti ir prarado uždarbį. Kiek kalbėjo su aplinkiniais prekiautojais, tai visi teigė, kad nematė konflikto ir kaip jam buvo suduoti smūgiai, mano, jog paprasčiausiai bijo paliudyti, nenori kištis (1 t., 30, 31 b. l.). Papildomai apklaustas parodė, kad jis prekiavo M. Daukšos g. 19, Mažeikiai, Mažeikių centrinės turgavietės automobilių turgaus teritorijoje, vietoje Nr. 14, Ž. S. prekiavo vietoje Nr. 15. Kaip jau ir minėjo ankstesnėje apklausoje, jam stovint ir prekiaujant savo vietoje, kai jis įsiterpė į vyresnio vyriškio ir jaunesnio vyriškio pokalbį su Ž. S., tai jie stovėdami prie Ž., vyresnis atsisukinėjo į jį per kairįjį petį ir kai jis įsiterpė, į jų pokalbį ir pasakė, kad reikia tam mechanizmui gal 7-8 atmosferų, vyresnis vyriškis atsisuko į jį ir pasakė: „o tu nesikišk, lysk į savo būdą, nes gausi į galvą“. Jis nutilo nieko nebesakė. Tada Ž. S. atidavus jiems pinigus, abu vyriškiai priėjo prie jo prekiaujamos vietos ir atsistojo priešais, stovėjo takelyje tarp prekiaujamų vietų. Kai jaunesnis vyriškis stovėdamas priešais jį pasakė „šūdą prekiaujat reikia duoti į galvą“, jis atsakė „mes darbo vietoje randamės, ką jūs darote“, vyresnis vyriškis puolė link jo, per jo prekes, jis sušukdamas Ž. „bėgam“, kaire ranka pasigriebė iš autobusiuko kirvio medinį kotą. Jo automobilio šoninės durelės buvo atidarytos, (jam už nugaros), jis bėgo link tarpo tarp 14 ir 15 vietų link tvoros. Prie bortelio pajuto dešinės rankos skausmą, t. y. jam sugriebė už dešinės rankos riešo, ją tempė, traukė į viršų už nugaros, jis griuvo tiesiai į tvorą, nes nedidelis atstumas nuo bortelio iki tvoros ir kairiu pečiu vyresnio vyriškio buvo prispaustas prie tvoros tinklo. Vyresnis vyriškis buvo prispaudęs jam dešinę ranką, t. y. užgulęs jam ant dešinės rankos peties, norėjo išplėšti jo kairę ranką, kuri buvo prispausta prie tvoros tinklo, tada jis pradėjo šaukti: „man ranką ranką išplėšėt“ ir kažkaip gavo ištrūkti iš vyresnio vyriškio ir nubėgo palei tvorą per tarpą tarp 15 ir 16 vietos, išbėgo ant praėjimo takelio. Vyriškis vijosi jį per 14 ir 15 vietos tarpą, išbėgo taip pat ant praėjimo takelio, priešais jį ir puolė vėl ant jo, o jis sušuko: „ką žmogau darai, man ranką išplėšei“. Nuo jo buvo apie 5 metrus atstumu. Ir tada jie nuėjo link turgaus išėjimo. Jis yra dešiniarankis. Bėgdamas išmetė kirvio kotą, praėjime tarp 14 ir 15 vietos, tačiau tiksliai, kokiu momentu nepamena, nes viskas įvyko žaibiškai ir buvo išsigandęs. Kai jam sugriebė vyresnis vyriškis už dešinės rankos jis griuvo į tvoros tinklą su kairiu pečiu ir kaire veido puse. Vyriškis jam buvo prispaudęs jo dešinį šoną, o kairė jo ranka buvo prispausta juo į tvoros tinklą, nuleista žemyn prie šono, alkūnė truputį sulenkta, delnas buvo prie pilvo apačios. Kaip ir minėjo, viskas įvyko labai staiga, netikėta ir buvo labai išsigandęs (1 t., 32 b. l.); 2014-09-04 nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame A. K. patvirtino savo parodymus, atliekant parodymų patikrinimą vietoje (1 t., 117-127 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, kur jis parodė, kad 2013-08-03, buvo šeštadienis, prekiavo Mažeikių turguje. Ryte prie jo atėjęs vyriškis, virš 40 metų, jo pavardė S., vardo nežino, nusipirko orinį skobeklį. Šį asmenį prieš tai turguje buvo matęs, bet kažkokių artimesnių ryšių su juo nepalaikė, jis, atrodo, kažką jau anksčiau buvo pirkęs. Po maždaug 2-3 valandų tas pats asmuo atėjo su jaunesniu vaikinu, kaip sužinojo vėliau - sūnumi. Jaunesnis asmuo atėjęs jau reiškė nepasitenkinimą, jį išreikšdamas žodžiais, maždaug pasakė tokius žodžius, kad ,,kokiu šūdu turguje prekiaujate“, tiksliai žodžių neprisimena. Grąžino pinigus už prekę vyresniam vyriškiui. Tas vyriškis priėjo prie jo, stovėjusio prie automobilio, jaunesnis vaikinas pakeltu tonu, garsiai kalbėjo stovėdamas už prekystalio, po to vyresnis vyriškis grįžo prie jaunesnio. Prekystaliai buvo jo prekiaujamoje vietoje, pas A., kuris prekiavo šalia, jo pavardės tiksliai nežino, prekystalio nebuvo, jis prekes buvo susidėjęs ant žemės. Už prekystalio ir prekių, už jų, prie borto stovėjo jo su A. automobiliai. Jau buvo atidavęs pinigus, o jaunesnis vaikinas vis dar reiškė nepasitenkinimą, sakė panašiai, kad ,,tokiems reikia snukius daužyti“, tuomet įsikišo A. pasakė, kad paliktų ramybėje, nes pinigai grąžinti, tiksliai žodžių neprisimena, bet tikrai neįžeidžiančiai. Po to, su A., atsistojęs priešais A., pradėjo konfliktuoti vyresnis asmuo. Jaunesnis vaikinas tikrai buvo iš pat pradžių agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Matė, kaip vyresnis asmuo pradėjo lipti per A. ant žemės sudėtus daiktus ir eiti link A., atstumas nuo A. automobilio iki tako buvo apie 3,2 m. Tuo metu jaunesnis vaikinas puolė link jo. Nematė ar A. tuo metu turėjo rankoje pagalį, nes dėmesį buvo sutelkęs į jaunesnį vaikiną, kuris elgėsi agresyviai. A. stovėdamas už savo prekių tikrai niekaip negalėjo suduoti vyresniam vyriškiui, nes buvo didelis atstumas. Po to, matė, kad Algis bėga tarp automobilių link tvoros, dar jis sušuko ,,bėgam“. Tarp automobilių buvo apie 1,5 m. tarpas. Tuo metu jaunesnis vaikinas priėjęs prie jo, trenkė kumščiu į smilkinį. Jis prarado pusiausvyrą ir trenkėsi nugara į automobilį. Smūgį juto, vaikinas pataikė, smūgis buvo vidutinio stiprumo, jautė skausmą, sudavus smūgį buvo nubrozdinta ties smilkiniu. Iš žaizdos kraujas nebėgo, kad buvo sužalotas matė A., galėjo matyti aplink prekiavę asmenys. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, pretenzijų jaunesniam vaikinui dėl sužalojimo neturi, paprasčiausia jam atleidžia, nors jo elgesį ir vertina neigiamai. Tokių konfliktų, kad pradėtų muštis, jam nebuvo pasitaikę, tai buvo pirmas kartas. Dėl jaunesnio vaikino ir vyresnio vyriškio veiksmų pasijuto nemaloniai, jam tokia situacija buvo netikėta, buvo susijaudinęs dėl įvykio, po to, net kelis kartus vykstant į turgų jautėsi nesaugiai. Vaikinas eidamas link jo nuvertė medžio pjovimo stakles, bet jos nesulūžo, jis užkliuvo koja, nuvertė jas netyčia. A. prabėgant matė jo rankose pagalį – kirvio kotą, jis bėgo pagalį nuleidęs, kurioj rankoj jį laikė – neprisimena. Jam sudavęs smūgį vaikinas nubėgo paskui vyresnį vyriškį link A., jis nubėgo paskui jaunesnį vaikiną. Vaikinas pribėgo prie A. ir vyresnio asmens, kurie buvo vienas prie kito, bet neprisimena, ar jie buvo priekiu vienas prieš kitą, nes atitraukė jaunesnį vaikiną, kuris suprato taip pat norėjo mušti A. Kadangi atitraukė jaunesnį vaikiną, jis nespėjo nieko A. padaryti. Su jaunesniu vaikinu dar apsistumdė, bet jis smūgių nebesudavė, buvo susikibę, jį stūmė link A. automobilio. Ką darė vyresnis vyriškis A. nematė, nes buvo nugara nuo jų nusisukęs, tiksliai, ką darė A. nematė ir tuo metu, kai pribėgo. Jam atrodo, kad po to, A. išbėgo pro automobilio priekį, jaunesnis vaikinas taip pat nuėjo prie tako. Ar A. tuo metu vijosi vyresnis vyriškis neprisimena, atsimena, kad kalbėjo dar su vyresniu asmeniu, kodėl jie taip elgiasi, klausdamas ,,ar reikėjo taip?“, vyresnis asmuo pasakė, kad čia sūnus pasikarščiavo. Jei ne sūnus, jo manymu, įvykio ir nebūtų buvę, nes vyresnis asmuo pradžioje buvo benueinantis. A. netrukus priėjo prie jo. A. ranka buvo nuleista, matėsi, kad ranka žemiau peties, kad ji išnarinta. Priekyje prekiavęs jaunas asmuo atėjo prie jų pasikalbėti, kas čia įvyko ir rado ar raktus, ar telefoną, juos jaunesnis vaikinas galėjo pamesti, kai su juo prie automobilio stumdėsi. Suprato, kad priekyje prekiavęs vaikinas matė, kaip buvo užpulti. Po to, į pamestą mobiliojo ryšio telefoną pradėjo skambinti, jis atsiliepė, skambino vyresnis asmuo, jam pasakė, kad jis gali ateiti ir pasiimti telefoną. Jam atrodo, kad atėjo vyresnis vaikinas ir pasiėmė telefoną, prisiminė, kad tuo metu ir paklausė vyresnio vyriškio apie tai, ar reikėjo taip elgtis. Po to, po kurio laiko, atėjo jaunesnis vaikinas ir pradėjo ieškoti raktų, jam padavė raktus, jis buvo agresyviai nusiteikęs, sakė jam, kad ,,daugiau gali į Mažeikius nevažiuoti“, nekonkretizavo, kas gali nutikti. Vaikinas dar eidamas pro šalį jam atrodo specialiai nuvertė tas pačias medžio apdirbimo stakles, tuo momentu maždaug ir sakė grasinančius žodžius. Staklės nebuvo sugadintos, kitokios žalos jam taip pat nepadarė (1 t., 79, 80, 81-83 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios E. B. parodymais, kur ji parodė, kad 2014-07-20 apie 2.00 val. su draugu L. G. atėjo į klubą „Pegasas”. Būdami klube vartojo alkoholį ir šoko. Prieš užsidarant klubui apie 4.00 val. tarp jos ir nepažįstamos merginos kilo konfliktas ir konflikto metu jos susistumdė. Tada ji nenorėdama veltis į muštynes nusisuko ir bandė nueiti į šalį ir tuo metu einant pajuto smūgį į nugarą, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, o nugriuvusi pajuto skausmą nugaros srityje. Kas jai smogė į nugarą ji nematė, tik jai draugė pasakė, kad jai spyrė į nugarą iš kojos vyras apie 25 metų amžiaus, kurio ji nepažinojo (1 t., 86 b. l.). Papildomai apklausta parodė, kad kokia mergina ją stūmė pasakyti tikrai negali, tik pamena, ji buvo tamsiais plaukais, o kas ji tokia tikrai nežino. 2014-07-20 kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, nes labai skaudėjo nugarą, ten pasakė, kad labai stiprus nugaros sumušimas, išrašė vaistų, juos naudojo, daugiau niekur nebesikreipė, po gero mėnesio skausmas praėjo. Tam vaikinui, kuris jai spyrė į nugarą jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš. Tik norėtų sužinoti už ką būtent jai jis įspyrė. Jos sugyventinis L. G. viso to įvykio nematė, nes buvo lauke, tuo metu rūkė (1 t., 87 b. l.). Papildomai apklausta parodė, kad ji į barą „Pegasas“ 2014-07-20 buvo atėjusi kartu su sugyventiniu L. G.. L. G. tą kartą dėvėjo juodos spalvos maikutę ir maikutės priekyje buvo baltos spalvos „Umbro“ firminis ženklas. L. nebuvo apklaustas, nes jis išvyko dirbti į Švediją, į Lietuvą grįš tik Kalėdoms. Sugyventinis, kaip jie po to su juo pasikalbėjo, net nematė to momento kaip jai nepažįstamas vaikinas spyrė iš kojos į nugarą ir ji po spyrio nugriuvo ant žemės. Jai tyrėja J. D. parodė filmuotą medžiagą, kurioje ir matėsi visos aplinkybės. Matosi, kad nepažįstamas vaikinas spiria jai, jis parbėga nuo baro, po to jis smūgį suduoda į nosį kažkokiam jai irgi nepažįstamam vaikinam, kuris dėvi ,,ružavos“ spalvos marškinėlius, tas vaikinas, kuris dėvi ,,ružavos“ spalvos marškinėlius jai nepažįstamas, jis buvo ne su jais ir nebuvo jų kompanijoje. Ji tą kartą buvo su sugyventinius L. G., drauge J. D. ir jos draugu R. J.. Filmuotoje medžiagoje taip pat pamatė, kad konfliktą kaip ir sukėlė kažkokia tai jai nepažįstama mergina, kuri pasibaigus šokiams puolė mušti Justiną ir buvo sulaikyta apsaugos darbuotojų, o tuo momentu ji ėjo link išėjimo durų ir nuo baro, kaip mato filmuotoje medžiagoje pribėgo nepažįstamas vaikinas, kuris jai spyrė iš kojos į nugarą ir ji nugriuvo, po to, tas pats vaikinas nekaltai sudavė smūgį ir tam vaikinui, kuris dėvėjo ,,ružavos“ spalvos marškinėlius, dar lyg kažkam smūgiavo, t. y. jis buvo kažkoks, kiek matosi ir kiek atsimena, įniršęs ir nevaldė savo jėgos, t. y. smūgiavo bet kam, kas buvo arčiau ir bandė ką nors sakyti. Kitų asmenų, kas buvo bare ji nežino ir nepažįsta. Jos draugai, taip pat kiek kalbėjo, nepažinojo nei vieno daugiau buvusio bare asmens. Dėl to, kad buvo jai spirta iš kojos į nugarą, ji laikinai patyrė skausmą, jai buvo padaryta fizinė bei moralinė žala, bet jų nevertina ir civilinio ieškinio nereiškia. Jos sugyventiniui L. G. žala visai nebuvo padaryta, nes jam nebuvo suduoti smūgiai ir jis visai nenukentėjo (1 t., 88 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios J. D. parodymai, kur ji parodė, kad 2014-07-20 apie 1.00 val. ji su draugu atėjo į klubą „Pegasas“. Klube ji susitiko savo draugę E. B., kuri taip pat buvo su savo draugu ir jie vartojo alkoholį. Prieš uždarant klubą ji matė, kaip jos draugė stumdosi su nepažįstama mergina, o jai priėjus išsiaiškinti, kas yra, matė, kad vyras apie 25 metų amžiaus koja spyrė draugei į nugarą ir ji nugriuvo ant žemės. Tada ji su draugu išėjo į lauką. Lauke prie jos ir jos draugo R. J. trenkė kumščiu jai į veidą ir jos draugui į veidą, bet ar ranka, ar koja, ji nesuprato. Asmuo dėvėjo šviesius marškinėlius ir džinsinius bridžus. Asmenį, kuris juos mušė, galėtų atpažinti (1 t., 90 b. l.). Papildomai apklausta parodė, kad papildo savo pirminius parodymus apie tai, kad ji iš nuotraukų atpažino vaikiną, kuris visų pirma spyrė iš sulenktos kojos pribėgęs iš už nugaros jos draugei E. B., po to, sudavė lauke smūgį jo draugui R. J. ir po to, sudavė ar iš rankos, ar kojos, to negali pasakyti smūgį jai į kairės pusės skruostą. Vaikiną ji atpažino iš bendrų veido bruožų, jis, kiek pamena, buvo šviesių plaukų, tik nuotraukoje jis buvo ilgesniais plaukais, nei tą kartą, kai sudavė smūgius, t. y. jo plaukai buvo trumpesni, nei, kad pateiktoje atpažinti fotonuotraukoje. Šio vaikino ji nepažįsta ir nežino, kas jis toks. Parodžius jai filmuotą medžiagą, matosi, kad 04:01:00 val. ji ėjo baro „Pegasas“ viduje, prie būrio merginų paklausti, kas ten vyksta, kodėl jos nesutaria ir tuo momentu, be jokios priežasties viena iš merginų, kuri buvo tamsiais plaukais, dėvėjo suknelę, puolė ant jos, bet nieko nepadarė, t. y. nesudavė smūgių, nors nežino, ar ji būtų mušusi, ar ne, bet ją nuo tos merginos atitraukė draugas R. J., o merginą sulaikė apsaugos darbuotojas. Po to, mato filmuotoje medžiagoje, kad 04:01:05 val. jos draugė E. eina link tos merginos ir jai iš už nugaros pribėga tas vaikinas, kurį ji atpažino iš fotonuotraukų ir pasišokėjęs spiria jai iš kojos kažkur į nugarą. E. nuo vaikino spyrio nugriūva ant žemės, prieina ji prie jos artyn, prieina dar bare buvę jai nepažįstami vaikinai ir merginos pažiūrėti, kas čia buvo ir tas pats vaikinas, kurį ji atpažino, suduoda nekaltai smūgį vaikinui, kuris kiek suprato irgi priėjo pasižiūrėti, kas čia buvo, vaikinas, kuriam sudavė smūgį iš rankos kumščio dėvi ,,ružavos“ spalvos marškinėlius, šio vaikino ji nepažįsta, jo draugai irgi jo nepažinojo, nes jie bare nebendravo su juo. Kiek mato iš filmuotos medžiagos, kad tas vaikinas lyg su niekuo bare ir nebendrauja gal jis į barą buvo atėjęs vienas, neaišku. Vaikinui, kuris dėvi ,,ružavos“ spalvos marškinius, tas vaikinas suduoda smūgį 04:01:12 val., jis užsiima nuo suduoto smūgio nosį. Taip pat filmuotoje medžiagoje matosi, kad 04:01:50 val. iš lauko pareina E. draugas L., jis prieina prie E., o E. jam guodžiasi, kad skauda, nes yra užsiėmusi nugarą. To momento kai E. sudavė vaikinas iš kojos smūgį, E. draugas L. nematė, nes jis buvo tuo metu išėjęs į lauką. Po to, jie eina iš baro vidaus į koridorių, tai netoli veidrodžių ta mergina, kuri baro viduje puolė neaišku dėl kokios priežasties ant jos, vėl puola ant jos, kažką sako, net nepamena ką, ji ją dar su rankomis suėmė ir laikė, nes ji buvo tokia įniršusi, bet ji nekreipė į ją dėmesį, ją paleido ir išeina į lauką, tai buvo 04:01:56 val. Lauke ji eina kartu su draugu R. J. ir tik išėję iš baro pasuka į kairę pusę ir paeina gal apie kokius keturis, gal penkis metrus nuo baro durų, laikas 04:02:07 val. ir po to 04:02:20 val. išeina iš baro tas vaikinas, kuris spyrė E. ir pasuka ant jos su R. ir jis suduoda ar iš rankos, ar kojos, greičiausiai, kad iš kojos spiria jos draugui R., kuris nuo spyrio nugriūna ant žemės, (filmuotoje medžiagoje nesimato ar spiria iš kojos, ar suduoda iš rankos), po to suduoda jai smūgį į kairės pusės skruostą, bet ji irgi negali tiksliai pasakyti ar jis jai suduoda iš rankos, ar spiria iš kojos į skruostą, lyg ir spiria jis jai irgi, nes po to suduoto smūgio, ji iš karto nugriuvo ant žemės, nes smūgis buvo netikėtas ir tikrai stiprus, ji net nepagalvojo, kad jis gali nekaltai spirti. Po to, ji atsikėlė ir nueina prie R., nes jis dar gulėjo ant žemės, bet praėjus gal minutei, gal dviem, atsikėlė. Tada tą vaikiną jau pradėjo raminti kiti lauke buvę nepažįstami vaikinai, ji girdėjo žodžius: „raminkis, baik“. Jis po to nueina, ji tada keletą kartų skambino į policiją ir pranešė, kad vyksta prie baro „Pegasas“ muštynės. Ji skambino keletą kartų, nes neatvyko policija po pirmo skambučio, po to, dar sykį skambino, jai pasakė, kad nespėja, dirba vienas ekipažas, daug įvykių, tai paskutinį kartą jau skambino tiesiogiai į Mažeikių policiją, o ne numeriu „112“. 04:04:35 val. tas vaikinas išeina, kiek pamena jis išeina ar su viena mergina, ar su dviem ir eina link taksi automobilių, ar įsėda į taksi, ji jau nebematė, nes nebekreipė dėmesio, bet, kad atgal jis prie baro nebeparėjo, ji su R. tada prieina prie kitų asmenų, jie kalbasi ir laukia policijos pareigūnų. Apie 05.00 val., jei gerai atsimena, atvyko policijos pareigūnai ir jie vyko į komisariatą, t. y. ji, R. ir E., o L. išėjo namo, pasakė, kad jis nieko nematė ir negalės nieko papasakoti. Dėl jai suduoto smūgio, ji patyrė fizinį skausmą, jai padaryta fizinė ir moralinė žala, visą savaitę ji negalėjo normaliai pavalgyti, nes skaudėjo ir buvo sutinęs kairysis skruostas, pirkosi dar kažkokius tai vaistus nuo skausmo, kiek atsimena „Ibuprofeną“, už juos mokėjo apie 13 litų. Jie tą patį rytą kreipėsi kartu su E. ir R. į priėmimo skyrių, juos apžiūrėjo medikai, bet daugiau papildomai į medikus nesikreipė. Jai padaryta 13 litų turtinė žala, bei 500 litų fizinė ir moralinė žalos, nes visgi ją sumušė visai nekaltai ir kodėl ji dėl patirto sužalojimo turėtų dovanoti tam nepažįstamam vaikinui (1 t., 91-92 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. J. parodymais, kur jis parodė, kad 2014-07-20 su drauge J. D. buvo kavinėje – bare ,,Pegasas“. Apie 05.00 val. išėjus iš klubo ,,Pegasas“ į lauką jam paėjus kelis žingsniu pajuto smūgį į galvą iš galo. Kas jam 2014-07-20 trenkė į galvą - nežino, nes nematė, matė tik tiek, kad vaikinas buvo šviesiais truputį paaugintais plaukais. Už ką juos visus užsipuolė jis nežino, jis pats asmeniškai su niekuo nekonfliktavo, o kaip dėl merginų negali pasakyti. Kažkuriuo metu buvo šurmulys netoli rūbinės, bet kas ten buvo net nesigilino ir tada pasiėmė striukę, sutiko J. ir jie išėjo į lauką ir tada gavo smūgį į galvą. Po suduoto smūgio į galvą jis prarado sąmonę, ar buvo kokių dar smūgių neatsimena, nes atsibudo tik po kurio laiko, pajuto skausmą galvoje ir alkūnėje, J. D. iškvietė policiją. Žino, kad J. nuo to paties vaikino gavo į žandikaulį ir E. iš nugaros pusės į šonkaulius. Po sumušimo kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, ten jį apžiūrėjo ir po apžiūros paleido, daugiau niekur nesikreipė, įsigydė pats savo sužalojimus, buvo galvoje guzas dešinėje pusėje ir nubrozdinimas, kaklą skaudėjo ir alkūnė sudaužta, turbūt, kai krito nusibrozdino. Vaikinui, kuris jį sužalojo turi pretenzijų dėl savo sužalojimų, nes visą savaitę sunkiai negalėjo dirbti (1 t., 98, 99 b. l.). Papildomai apklaustas parodė, kad jis atpažino vaikiną, kurį matė baro „Pegasas“ viduje, nes jį nuo E. atitraukė apsaugos darbuotojai, o E. buvo nugriuvusi ant žemės. To momento, kai sudavė E. jis nematė, nors buvo baro viduje, matyt ne į tą pusę tuo metu žiūrėjo, o tik atsisuko tada, kai jau vaikiną atitraukė nuo E. Tada jis tą vaikiną ir įsidėmėjo. Po to, jis ėjo kartu su J. į lauką ir jam su J. išėjus pro baro laukines duris ir pasukus į kairę bei paėjus keletą metrų, gal maždaug apie kokius keturis, gal ir penkis metrus jis pajuto smūgį į dešinės pusės smilkinį ir daugiau nepamena, nes nugriuvo ant žemės, pragulėjo gal keletą minučių ir atsikėlė, tada aplink jį buvo žmonių, buvo priėjusi J., tai jis atsikėlęs juto skausmą dešinėje veido pusėje, t. y. smilkinyje, jam skaudėjo dešinioji alkūnė, buvo nubrozdinimai. Kas sudavė smūgį, jis nematė, bet jam J. sakė, kad būtent tas pats vaikinas, kuris sudavė E., o po jam suduoto smūgio ir pačiai J. Šitą vaikiną jis matė, kaip ir minėjo, bare, taip pat jį matė ir prie rūbinės. Jam padaryta fizinė ir moralinė žalos, kurias vertina 500 litų, nes visgi jis po sužalojimo negalėjo pakelti sunkaus svorio, kas jam reikalinga kiekvieną dieną darbe, bet to, dar turi vaikščioti ir trukdyti savo laiką policijoje, o dar jei reikės ir eiti į teismus. Jeigu įtariamasis atlygintų padarytą žalą, atsiprašytų už savo poelgį, jis su juo susitaikytų ir jam atleistų, nes tikrai nežino kodėl jis šitaip pasielgė ir nekaltai sudavė jam smūgį ar iš rankos, ar kojos vaikinas sudavė smūgį į smilkinį ir jis nugriuvo ant žemės, negali pasakyti, nes pats to nematė (1 t., 100 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. B. parodymais, kur jis parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja turguje. 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, šeštadienį, buvo atvykęs prekiauti į Mažeikių centrinį turgų, esantį adresu M. Daukšos g. 19, Mažeikiai. Ryte, tikslaus laiko negali pasakyti, bet galėjo būti apie 10 val., jam prekiaujant, pastebėjo, jog turgavietėje priešais jį, maždaug apie 20 metrų nuo jo, kilo konfliktas tarp keturių vyriškių, dviejų prekeivių ir dviejų pirkėjų. Viskas įvyko labai staiga, todėl negali pasakyti, kas kiek smūgių sudavė, kodėl kilo konfliktas. Kadangi buvo labai daug prekeivių ir viskas įvyko staiga ir staiga baigėsi, tai tikrai nematė, kodėl ir kas sudavė smūgius. Asmeniškai dviejų prekeivių, kurie prekiavo, jis nepažįsta, tik matė iš matymo, yra susidaręs tik teigiamą nuomonę apie juos, jie nėra konfliktiški. Kai įvyko incidentas tai su juo buvo prekeivis S. S. ir E. S.. Kaip ir minėjo, jie tarpusavyje bendravo ir nematė, kas sudavė kam smūgius, pastebėjo tik, jog jie išsiskirstė, todėl negali jokių aplinkybių nurodyti. Kiek jam yra žinoma S. S. ir E. S., šiuo metu yra išvykę į Vokietiją, kada grįš nežino. Jis kaip žmogus dėl minėto tokio fakto, kad turguje vyksta muštynės yra pasipiktinęs, vis dėlto vieša vieta, bet niekam pretenzijų neturi. Vyriškių, t. y. pirkėjų, jis nepažinojo, jų neįsidėmėjo (1 t., 107 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. S. parodymais, kur jis parodė, kad 2013 m. vasarą jis prekiavo Mažeikių turguje. Maždaug priešais, tai galėjo būti apie 20 metrų atstumu, jis matė, kad vienam pardavėjui du vyriškiai, kurių dabar jau apibūdinti tiksliai negali, tik pamena, kad vienas buvo aukštesnis, o kitas žemesnis, atnešė grąžinimui kažkokį tai neveikiantį prietaisą ir girdėjo, kad sakė, kad iš jo buvo pirkę, kiek suprato buvo pirkę prieš savaitę, girdėjo, kad sakė, kad prietaisas yra neveikiantis, o gal ir blogai veikiantis, negali tiksliai pasakyti tų smulkmenų, ką jie ten kalbėjosi. Vyriškiams tas pardavėjas grąžino, kiek matė, už tą prietaisą pinigus. Taip pat girdėjo, kad į jų pokalbį įsikišo kitas pradavėjas, kuris prekiavo šalia to pardavėjo, kuriam vyriškiai grąžino tą prietaisą. Lyg jis sakė, kad norit už tokius mažus pinigus nusipirkti gerai veikiantį daiktą, ar kažkaip panašiai, na vienu žodžiu negali tiksliai įvardinti ir pasakyti, ką tas kitas pradavėjas, kuris prekiavo šalia sakė. Tas pardavėjas, kuris įsikišo į pokalbį prekiavo kirvių kotais, kažkokiais varžtais, dar kažkokiomis smulkiomis detalėmis. Vyriškiai atsiėmę pinigus jau buvo beeiną lauk iš tos vietos, kai įsikišo tas šalia prekiavęs pardavėjas. Tada matė, kad tas pardavėjas pasiėmė iš savo prekių kirvių kotą ir juo mosikavo kalbėdamas, ką tai sakė tiems vyriškiams, ką tiksliai negali įvardinti. Vienas iš vyriškių tam pardavėjui, kuris turėjo rankoje kirvio kotą pasakė, ko jis mosikuoja laikydamas rankoje kotą ir nedaužia ir atėmė ištraukdamas iš jo rankų tą kirvio kotą ir įmetė jį į to pardavėjo automobilio vidų, nes buvo atidarytas. Tada kiek atkreipė dėmesį vyriškiai susistumdė, bet ar abudu vyriškiai stumdėsi su tuo pardavėju, ar vienas iš vyriškių, to nepasakys, nes nelabai atkreipė dėmesį, nes prie jo irgi ėjo žmonės ir juos atleisdavo, tai ir ne viską nuosekliai matė ir gali papasakoti. Po to, kiek matė, vyriškiai užėjo už to pardavėjo automobilio ir kas ten vyko negali pasakyti, ar jie mušėsi, ar stumdėsi ir po to išsiskyrė, tie vyriškiai nuėjo, o tas pardavėjas išsikvietė medikus ir policiją, matė kaip jam sutvarstė tą ranką. Daugiau papasakoti tikrai negali, tik kiek žino, tas pardavėjas yra konfliktiškas žmogus, kiek prekiauja turguje, tai yra atkreipęs į tai dėmesį, todėl ir šiuo atveju jis pats ir „prisikabino“ prie tų vyriškių, nes ne jam grąžino tą neveikiantį prietaisą, o kitam gretima prekiaujančiam pardavėjui, bet jis kišosi į pokalbį kažką sakydamas tiems vyriškiams (1 t., 108 b. l.);2014-10-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji J. D. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris naudojo fizinį smurtą (1 t., 130-132 b. l.);2014-10-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis R. J. atpažino E. S. kaip asmenį, kuris naudojo fizinį smurtą (1 t., 133-135 b. l.);2014-08-04 disko apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kaip vienai merginai vaikinas prišokęs prie jos trenkia iš nugaros pusės į nugarą, po to tas pats trenkia kitam vaikinui į veidą (1 t., 140-141 b. l.);2014-11-11 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, jog įtariamasis E. S. susitaikė su nukentėjusiąja J. D. (1 t., 97 b. l.);2014-11-11 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, jog įtariamasis E. S. susitaikė su nukentėjusiuoju R. J. (1 t., 105 b. l.);2013-11-25 akistatos tarp nukentėjusiojo A. K. ir įtariamojo A. S. protokolu, kuriame tiek nukentėjusysis, tiek įtariamasis pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., 94-95 b. l.).2013-11-25 akistatos tarp nukentėjusiojo A. K. ir įtariamojo E. S. protokolu, kuriame tiek nukentėjusysis, tiek įtariamasis pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., 77-78 b. l.).

Dėl A. S. veikos ir atsakomybės.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Ne mažiau svarbūs ir kiti šios nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai – veikos motyvas ir tikslas (LAT 2012-04-10 nutartis Nr. 2K-148/2012).

Byloje prokuroras kaltinamąjį A. S. kaltino įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdžius visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. kaltino jį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei dėl ko buvo tyčia sunkiai sužalota nukentėjusiojo A. K. sveikata. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent tai byloje patvirtina specialistų išvados (1 t., 151, 153-154 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. S. neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, jog veiksmai buvo nukreipti į tai, kad iš A. K. atimti kirvio kotą. Byloje taip pat nustatyta, jog A. S. tiesioginio smurto A. K. atžvilgiu nenaudojo, tai byloje patvirtino kaltinamieji bei pats nukentėjusysis ir liudytojas P. K., nors prokuroras prašė minėto liudytojo parodymais nesivadovauti, tačiau liudytojo P. K. parodymai atitinka byloje esančius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Pažymėtina ir tai, jog A. S. atėmęs iš A. K. kirvio kotą ir turėdamas visas galimybes panaudoti fizinį smurtą A. K. atžvilgiu, jokio tyčinio fizinio smurto A. K. atžvilgiu nenaudojo, tai patvirtina byloje liudytojai ir kaltinamieji. Todėl visiškai nepagrįsti prokuroro kaltinimai A. S. atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir A. S. dėl veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Byloje nustatyta, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo A. K. ir A. S. bei E. S. kilo dėl netinkamos prekės, atkreiptinas dėmesys, jog A. S. netinkamos kokybės prekę įsigijo ne iš nukentėjusiojo A. K., o iš nukentėjusiojo Ž. S.. Besiaiškinant dėl prekės kokybės į ne savo pokalbį kišosi nukentėjusysis A. K., tai byloje patvirtino kaltinamieji, pats nukentėjusysis A. K., nukentėjusysis Ž. S. bei liudytojai S. S. bei P. K.. Žodinio konflikto metu A. K. pasiėmė į rankas kirvio kotą, kuriuo pradėjo mosikuoti, tai byloje patvirtino kaltinamieji, nukentėjusysis Ž. S. bei liudytojai S. S. ir P. K.. Nors pats nukentėjusysis teigia, kad kirvio kotą pasiėmė su tikslu apsiginti ir juo nemosikavo, tačiau tai byloje yra paneigta kito nukentėjusiojo Ž. S. bei liudytojų parodymais, kurie patvirtino, jog A. K. kirvio kotu mosikavo. Todėl byloje paneigti nukentėjusiojo parodymai, jog jis, A. K., kirvio kotą laikė žemai nuleidęs prie savęs. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog kirvio kotą iš nukentėjusiojo A. K. rankų atėmė būtent kaltinamasis A. S., tai byloje patvirtino kaltinamieji, nukentėjusysis Ž. S. bei liudytojai S. S. ir P. K.. Neįtikima nukentėjusiojo versija, jog jis kirvio kotą pametė bėgdamas nuo A. S. link tvoros, nes kiti liudytojai patvirtina, jog A. S. atėmęs iš A. K. kirvio kotą, jį įmetė į autobusiuko vidų, tai byloje patvirtino visi įvykio liudytojai. Todėl visiškai neįtikima, jog A. K. pametus kirvio kotą A. S. kirvio kotą būtų pakėlęs nuo žemės tik tam tikslui, kad jį įmesti į autobusiuko vidų. Labiau tikėtina, kad A. S. iš tiesų iš A. K. rankų atėmė kirvio kotą. A. S. teigė, jog kirvio kotą iš A. K. rankų atėmė sukimo būdu, tai byloje patvirtina ir pirminė specialisto išvada (1 t., 151 b. l.) bei teismo posėdžio metu duoti liudytojo P. K. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo S. S. parodymai (1 t., 180 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog A. S. neturėjo tyčios sužaloti A. K., o A. K. buvo sužalotas kai buvo atiminėjamas iš jo rankų kirvio kotas, A. S. veiksmai dėl A. K. sužalojimo traktuotini kaip neatsargūs, nes A. S. nenorėjo sužaloti A. K., tačiau turėjo numatyti, jog dėl jo veiksmų, tai yra atiminėjant kirvio kotą sukimo veiksmu, galėjo būti sužalota A. K. sveikata, nes pasukus stipriau su jėga kirvio kotą, kurį laikė A. K. ir nenorėjo paleisti, stipresnis A. S. truktelėjo ir išsuko A. K. dešinę ranką, dėl ko A. K. buvo padarytas dešinio peties sąnario išnirimas su žastikaulio galvutės sąnarinio paviršiaus įspaustiniu lūžiu ir sąnarinės lūpos plyšimu bei susidariusia II-III peties sąnario kontraktūra, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir 50 procentų nedarbingumą. Todėl A. S. padaryti veiksmai traktuotini kaip neatsargus nusikaltimas, kadangi jis numatė, kad gali kilti pasekmės, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, nes tyčinio smurto ar smūgių A. K. suduota nebuvo.

Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai dėl sužalojimo padarymo yra nenuoseklūs, t. y. 2013-08-03 apklausos metu A. K. nurodė, jog paėmė lazdą ir liepė atstoti, o tada vyriškis puolė ant jo ir sučiupo už rankos, o jis pajuto skausmą (1 t., 30 b. l.); vyresnis vyriškis puolė link jo, tada jis pasiėmė kirvio kotą ir nubėgo link tvoros, vyriškis jį vijosi, staiga pajuto kaip vyriškis sugriebė jam už dešinės rankos ir ją stipriai pasuko, jis pajuto stiprų skausmą ir iš rankos iškrito medinis kirvio kotas (1 t. 31 b. l.); teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kirvio kotą sugriebė kaire ranka ir kirvio kotą išmetė bebėgdamas (3 t., 60 b. l.). Nukentėjusysis A. K. teigė, jog kirvio kotu nemosikavo, tačiau, tai byloje paneigė kitas nukentėjusysis Ž. S., kuris teigė, kad A. K. rankose turėjo pagalį, kuris buvo iškeltas lyg juosmens (3 t., 61 b. l.), liudytojas S. S. teisme teigė, jog A. K. rankose turėjo kirvio kotą ir juo mojavo (3 t., b. l.), liudytojas P. K. teisme parodė, jog A. K. rankose turėjo kirvio kotą, kuriuo grasinančiai mojavo. Visi šie parodymai paneigia nukentėjusiojo A. K. aplinkybę, jog jis kirvio kotu nemosikavo, o jį pasiėmė tik siekiui apsiginti nuo A. S.. Visi šie nenuoseklūs nukentėjusiojo A. K. parodymai, kurie yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, suponuoja išvadą, jog nukentėjusysis, siekdamas sau palankesnės situacijos bei vengdamas atsakomybės už savo provokuojančius veiksmus, vengia duoti parodymus dėl savo provokuojančių veiksmų įtakojusių A. S. veiksmus prieš jį. Kadangi byloje jokie objektyvūs duomenys nepatvirtino A. S. tyčinės veikos A. K. atžvilgiu, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo A. S. naudai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. S. veiksmus įtakojo provokuojantis nukentėjusiojo A. K. elgesys, tai yra, jog A. K. pasiėmęs į rankas kirvio kotą, juo mosikavo ir grasino kaltinamiesiems, tai byloje patvirtino nukentėjusysis Ž. S., kaltinamieji ir liudytojai S. S. bei P. K.. Byloje visiškai nepagrįstai kaltinamasis A. S. kelia būtinojo reikalingumo faktą, nes dėl A. K. rankose turėto kirvio koto realaus pavojaus kaltinamajam A. S. ir aplinkiniams tikrai nebuvo kilę, nes A. K. kirvio kotu tik gąsdino mosikuodamas, tačiau realiai grasinimo veiksmų įvykdyti negalėjo, nes tarp jo ir kaltinamojo bei aplinkinių asmenų buvo pakankamai didelis atstumas, t. y. sudėtos A. K. prekės, ir nebuvo kilęs realus pavojus nei kaltinamajam A. S., nei aplinkiniams, dėl neva neteisėtų A. K. veiksmų. Todėl visiškai nepagrįstai A. S. iš A. K. atėmė kirvio kotą.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., dažniausiai tai pasireiškia, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Kaltinamojo E. S. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarytos 2013-08-03) ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarytos 2014-07-20). Dėl veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalyje padarytos 2014-07-20 teismas daugiau nepasisako, nes kaltinamasis padaręs veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, veikos padarymą patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. vaizdo įrašo apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų E. G. (buvusios B.), R. J. ir J. D. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, susitaikymo protokolai bei kita byloje esanti medžiaga, kur nustatyta, jog E. S. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė viešąją tvarką, nes smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo viešoje vietoje ir visiškai be priežasties. Dėl E. S. veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarytos 2013-08-03 teismui abejonių nekyla, kadangi jis viešoje vietoje (Mažeikių centrinio turgaus teritorijoje) įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą trenkė nukentėjusiajam Ž. S. kumščiu į galvą, taip sukeldamas Ž. S. fizinį skausmą, smurtinį veiksmą atliko visiškai be priežasties, kai pinigai už nekokybišką prekę jau buvo atiduoti ir nebebuvo pagrindo reikšti nepasitenkinimo, bei tyčia numetė ant žemės nukentėjusiajam Ž. S. priklausančias medžio apdirbimo stakles nukentėjusiajam, savo aktyviais veiksmais, t. y. smūgiuodamas nukentėjusiajam į Ž. S. į galvą bei tyčia numesdamas medžio apdirbimo stakles, visiškai be priežasties įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė viešąją tvarką, nes dėl kilusio konflikto, kurį matė kiti turgaus prekeiviai buvo kilęs sąmyšis.

Nuketėjusysis A. K. 2014-02-03 pateikė civilinį ieškinį prašydamas iš A. S. priteisti 19315,71 Lt turtinę žalą bei 50000,00 Lt neturtinę žalą (1 t., 35-37 b. l.). A. K. turtinę žalą grindė rašytiniais įrodymais (1 t., 57-78 b. l.). Taip pat nukentėjusysis A. K. kaip patirtą turtinę žalą įvertino ir tai, jog gydymosi laikotarpiu negavo pajamų, kurias butų gavęs dirbdamas pagal verslo liudijimą ir prašė priteisti 17712,50 Lt negautų pajamų (1 t., 48-49 b. l.).

Nukentėjusysis A. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 50000,00 Lt, ją grindė patirtais sužalojimais bei patirtais išgyvenimais: patyrė didžiulį skausmą, išgyveno didžiulius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes nevaldė rankos, patyrė išgąstį ir dvasinį sukrėtimą, jam nustatytas neįgalumas. Šias aplinkybes įrodinėjo rašytiniais įrodymais: darbingumo lygio pažyma, neįgaliojo pažymėjimu (1 t., 38, 39 b. l.).