- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-509-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06120-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Skolininkas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., D. B.
- Kategorijos
- 3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Eurikos Rulienės prašymą ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuotiems asmenims S. G. ir D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Eurika Rulienė kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo, prašė spręsti klausimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad antstolė vykdo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo išieškotojo D. B. naudai, skolininkė – S. G.. Antstolės Eurikos Rulienės bei išieškotojo D. B. nuomone vykdomojo rašto reikalavimai nėra tinkamai vykdomi, todėl antstolė prašė spręsti teismo sprendimo nevykdymo klausimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. B. teismui papildomų paaiškinimų ar prašymų nepateikė. Jis 2019-04-29 antstolei pateiktame skunde nurodė, jog 2019-04-28 nuo 19:00 iki 19:45 val. negalėjo prisiskambinti dukrai, telefonas buvo įjungtas, tačiau jo niekas nepakėlė ir neleido netrukdomai bendrauti su dukra. Mano, jog nepilnamečio vaiko mama taip elgiasi tyčia, siekdama nutraukti bendravimą su vaiku.
3. Suinteresuotas asmuo S. G. teismui pateiktame paaiškinime nurodė, jog bendrauti vaikui su tėvu netrukdo, esant galimybei daro viską, kas yra įmanoma, kad jie galėtų bendrauti vienas su kitu, konsultuojasi su vaikų psichologe kaip jai pačiai reikia kalbėti su dukra nedarant jai jokios papildomos įtakos priimant savus sprendimus dėl tėvo, ką atsakyti, kai dukrai kyla klausimai susiję su tėvu, kad jos netraumuotų papildomai dėl tėvo elgesio ir nusižengimų. Nurodė, jog suinteresuotam asmeniui D. B. yra terminuotai apribota tėvystė, jis visiškai neteikia išlaikymo dukrai. Pažymėjo, jog šiuo metu augina dar vieną vaiką – kūdikį. 2019-04-07 d. 19:00-19:25 val. telefonas nebuvo šalia ir buvo išjungtas, o ji tuo tarpu žindė verkiantį kūdikį. 2019-04-14 d. vykusio pokalbio metu dukra pareiškė, kad ji nenori kalbėti su tėvu. Suinteresuotam asmeniui D. B. paklausus, ar mama liepė jai su juo nekalbėti, dukra atsakė teigiamai. S. G. nurodo, jog dukros nenuteikinėja, neliepia jai nekalbėti su tėvu, dukra dažnai parodo baimę ir nenorą kalbėti su tėvu D. B., todėl nenorėdama traumuoti vaiko, jai prieš pokalbį pasakė, kad tuo atveju, jeigu nenori kalbėti su tėvu, gali jam tą pasakyti. Nurodė, jog tėvas nuteikinėja nepilnametę dukrą prieš ją, klausia provokuojančių klausimų, gąsdina vaiką, todėl dukra pati nenori su juo bendrauti, bijo savo tėvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino, skyrė skolininkei S. G. vienkartinę 30,00 Eur dydžio baudą, ją išieškant išieškotojo D. B. naudai.
5. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-286-772/2015 nustatytą bendravimo tvarką, patvirtino bendravimo su dukra tvarką, papildomai numatant, jog ieškovui esant įkalinimo įstaigoje ir pareiškus pageidavimą, atsakovė leidžia jam paskambinus telefonu nekliudomai bendrauti su dukra po 15 min. kiekvieną kartą, du kartus į savaitę, t. y. trečiadieniais ir sekmadieniais, nuo 19.00 val.
6. Iš antstolės Eurikos Rulienės 2019-04-30 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotų asmenų pranešimų ir paaiškinimų vykdomojoje byloje matyti, jog S. G. 2019-03-13 raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pranešta apie privalomai vykdyti 2018-12-21 teismo sprendimą, t. y. nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu laiku. Vykdomosios bylos medžiaga įrodo, jog nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisės ir interesai yra pažeisti. Iš teismui pateiktų suinteresuotų asmenų paaiškinimų, skundų antstolei matyti, jog S. G. nuo 2019-03-21 antstolės priimto patvarkymo dėl informacijos pateikimo gavimo nesudaro sąlygų D. B. pabendrauti su dukra telefonu. S. G., teigdama, jog tėvas nuteikinėja dukrą, ją traumuoja, įrodymų nepateikia. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad mama stengtųsi, jog M. B. turėtų galimybę bendrauti su tėvu, priešingai, iš S. G. rašytinių paaiškinimų matyti, jog ji leidžia dukrai su tėvu nebendrauti, argumentuodama, kad mergaitė tėvo bijo. Pažymėtina, kad skolininkė S. G. žinodama jai įstatymu nustatytą pareigą vykdyti teismo sprendimą dėl dukros bendravimo su tėvu teismo sprendimu nustatyta tvarka, turėjo ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų teismo sprendimo vykdymą. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu S. G. yra žinomos objektyvios aplinkybės dėl ko nepilnametė dukra negali bendrauti su tėvu telefonu du kartus per savaitę, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo pakartotinai (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
7. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių teismas sprendė, kad skolininkė S. G. nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimo nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, neužtikrino, kad būtų laikomasi teismo nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, nepanaudojo motinos valdžios dukros atžvilgiu, kad įvykdytų teismo sprendimą bei išlaikytų dukters ir tėvo ryšį, todėl pateiktas antstolės pareiškimas teismo laikytas pagrįstu ir buvo tenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantė, skolininkė S. G., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, privalomai įtraukiant į bylą Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išvadai dėl vaiko bendravimo su tėvu pateikti ir vaiko nuomonei bei psichologinei būsenai nustatyti. Šiaulių apygardos teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės – skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti vaiką per psichologą dėl noro bendrauti su tėvu, įtraukti į bylą Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išvadai duoti. Bylą išnagrinėjus – panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir antstolės prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priimti su skundu teikiamus papildomus įrodymus, kadangi jie turi esminės reikšmės klausimui, susijusiam su vaiko teisėmis, išspręsti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Bauda jai paskirta nepagrįstai, teismas neįsigilino į bylos esmę, ginčą išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, gynė išimtinai išieškotojo D. B. interesus. Teismas, esant priešingiems parodymams (jos nurodytoms aplinkybėms, kad vaikas pats nenori bendrauti su tėvu, kad ji konsultuojasi su vaikų psichologe, kaip jai pačiai reikia kalbėti su dukra, nedarant jai jokios įtakos priimant savus sprendimus dėl tėvo), nesiekė pašalinti abejonių, sužinoti tikrąją vaiko valią, neapklausė M. B. nei teisme, nei per atstovą, neįtraukė į bylos nagrinėjimą vaikų teisėms ir interesams atstovaujančios institucijos, o klausimą, kuris susijęs su mažamečiu vaiku formaliai išsprendė rašytinio proceso tvarka.
4.2. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, vaiko teisių apsaugos institucija visais atvejais turi pateikti savo išvadą dėl ginčo.
4.3. (duomenys neskelbtini) klinika pateikė raštą, kuriame nurodė, kad mergaitė M. B. pastaruoju metu turi įvairių emocinių problemų: jautri, dirgli, prastai miega, sapnuoja košmarus, turi įvairių baimių. Esant tokiai mergaitės emocinei būsenai, S. G. nevertimas vaiko bendrauti su tėvu prieš jo valią, negali būti prilyginamas teismo sprendimo nevykdymui, už kurį skiriama bauda.
4.4. D. B., M. B. išlaikymui 2017-05-15 yra sumokėjęs 35 Eur ir daugiau išlaikymo neteikia. Šiai dienai išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4716,98 Eur. D. B. ir pats nesilaiko bendravimo tvarkos, nes ne visuomet paskambina dukrai tomis dienomis, kuomet yra nustatyta bendravimo tvarkome, daro tai nereguliariai, pagal savo norus.
4.5. Teismo sprendimo nevykdymas nagrinėjamu atveju gali būti pateisinamas prioritetine nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. G. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo D. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismo nutartis yra teisinga. Apeliantė nuteikinėja vaiką prieš tėvą, formuoja priešišką vaiko nuomonę pieš jį.
5.2. Jis negali nekliudomai bendrauti su vaiku, kalbant telefonu su vaiku, apeliantė visada klausosi, klausiant ar vaikui viskas gerai, ar jos neskriaudžia, apeliantė pokalbį nutraukdavo.
5.3. Teismas jam apribojo tėvystę tik dėl to, kad jis nemoka alimentų, pažymi, kad išėjęs į laisvę galės išlaidyti savo dukrą.
5.4. Mano, kad apklausti vaiką būtų neteisinga, nes apeliantė formuoja neigiamą nuomonę vaikui apie jo tėvą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai skirta vienkartinė bauda dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nesilaikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: antstolio Andriaus Liaškovo 2019-05-30 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, (duomenys neskelbtini) 2019-05-30 lydraščio dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) rašto kopiją, Šiaulių r. šveitimo pagalbos tarnybos 2019-05-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti pareiškėjos pateiktus įrodymus apie M. B. sveikatos, emocinę būseną, apie tai, kad D. B. neteikia išlaikymo, kadangi jie pagrindžia aplinkybes, kuriomis remiasi pareiškėja, teigdama, kad teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos ji negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.
9. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas su jomis sutinka, todėl pakartotinai visų jų nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje, pakartotinai aptaria tik tas faktines bylos aplinkybes, kurios yra susijusios su atskirojo skundo argumentais.
10. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu, kuriuo buvo pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-286-772/2015 nustatyta bendravimo tvarka, papildomai numatyta, kad ieškovui D. B. esant įkalinimo įstaigoje ir pareiškus pageidavimą, atsakovė S. G. leidžia jam paskambinus telefonu nekliudomai bendrauti su dukra po 15 min. kiekvieną kartą, du kartus į savaitę, t. y. trečiadieniais ir sekmadieniais, nuo 19.00 val. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, byloje buvo nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019-02-05 išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. S. G. antstolės 2019-03-13 raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pranešta apie privalomai vykdyti 2018-12-21 teismo sprendimą. Iš gauto 2019-04-08 dienos D. B. pareiškimo matyti, kad 2019-04-07 dieną (sekmadienį), pokalbiams su vaiku skirtas telefonas buvo išjungtas, tai taip pat nurodyta ir S. G. 2019-04-18 dienos paaiškinime. Iš gauto pareiškėjo 2019-04-15 dienos pareiškimo nustatyta, kad 2019-04-14 dienos (sekmadienis) vykusio pokalbio metu nepilnametė dukra atsisakė bendrauti su tėvu, kadangi jai tai daryti neleidžia mama, šios aplinkybės taip pat nurodytos ir S. G. 2019-04-18 dienos paaiškinime, papildomai paaiškinant, jog dukra pati taip nusprendė.
11. CPK 18 straipsnis įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vykdymo procese gali būti skiriama bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 771 str. 5 d. nuostatos negali būti taikomos formaliai, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos faktinės bylos aplinkybės bei atsižvelgiama į teismo sprendimo nevykdymo priežastis.
12. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad dukra atsisako bendrauti su tėvu, todėl ji negali prieš vaiką naudoti prievartos teismo sprendimui įvykdyti, nes tai pažeistų vaiko interesus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta D. B. nepavyko pabendrauti su dukra telefonu. Pirmosios instancijos teismui apeliantė S. G. nurodė, kad tėvas nuteikinėja dukrą, ją traumuoja, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, kadangi apeliantė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino apeliantės nurodytas aplinkybes, nors jos itin reikšmingos sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo ir baudos skyrimo. Pažymėtina, kad bylose, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jos vykdymo, teismas turi būti aktyvus, ir, esant reikalui, turi pats išsireikalautai arba pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog mama stengtųsi, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), turėtų galimybę bendrauti su tėvu, pažymėjo, kad ji leidžia dukrai su tėvu nebendrauti, argumentuodama, kad mergaitė tėvo bijo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioms aplinkybės vertinti aktualūs apeliantės pateikti nauji įrodymai. Iš Šiaulių r. šveitimo pagalbos tarnybos 2019-05-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad M. B. su mama S. G. psichologo konsultacijose lankosi nuo 2018-11-05 d., mama kreipėsi dėl dukters emocijų kaitos, pykčio priepuolių, S. G. nuolat konsultuojasi dėl bendravimo su mergaitės tėvu, mamai yra pateikiamos rekomendacijos. Iš (duomenys neskelbtini) 2019-05-30 lydraščio dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) rašto kopijos matyti, kad mergaitė klinikoje sekama nuo 2015-11-25 d., pastaruoju metu mergaitė turi įvairių psichologinių problemų (jautri, dirgli, prastai miega, sapnuoja košmarus, turi įvairių baimių), dėl kurių ji nukreipta psichologo konsultacijai, kurios metu mama gavo atitinkamas rekomendacijas. Minėtame rašte nurodyta, kad mama mergaitės būkle yra susirūpinusi, visus specialistų paskyrimus nuoširdžiai vykdo. Iš antstolio Andriaus Liaškovo 2019-05-30 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad D. B. yra sumokėjęs tik 35 Eur lėšų, skirtų išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4716,98 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina, kad apeliantė rūpinasi savo dukters psichologine būkle, remiasi specialistų konsultacijomis dėl mergaitės bendravimo su tėvu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokias konkrečiai rekomendacijas dėl mergaitės bendravimo su tėvu yra gavusi apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo apeliantei, nebuvo ištirtos visos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar teismo nustatyta bendravimo su tėvu tvarka gali objektyviai būti vykdoma. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Byloje esantys duomenys leidžia kelti klausimą, ar šiuo metu bendravimas su tėvu prieš vaiko valią (šį aplinkybė nebuvo tinkamai tirta, byloje nėra aiškiai nustatyta, ar vaikas tikrai nenori bendrauti su tėvu) gali vaikui sukelti neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti vaiko teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Tam, kad būtų galima atsakyti į anksčiau nurodytą klausimą, pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, sužinoti, kokias konkrečiai rekomendacijas gavo apeliantė dėl vaiko bendravimo su tėvu, ir jei nepakaktų nagrinėjamo klausimo išsprendimui, teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, galėtų spręsti klausimą dėl vaiko teisių apsaugos institucija įtraukimo į bylą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas privalo vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3. 161 straipsnyje. Dėl to galima daryti išvadą, kad nors teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo tinkamai vykdomas, tačiau teismas turi vertinti, ar sprendimo nevykdymas nagrinėjamu atveju gali būti pateisinamas prioritetine nepilnamečio vaiko interesų apsauga.
16. Įvertinęs visas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju, nenustačius visų anksčiau aptartų bylos aplinkybių, neatitiktų CPK 771 str. 5 d. numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantei S. G., neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, paskyrė baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pakartotinai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.