Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Viza“ atstovams: direktoriui V. O. (O.), advokatui R. K., atsakovės atstovėms: direktorei N. K., advokatei R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Viza“ patikslintą ieškinį (toliau–ieškinys) atsakovei UAB „Piluna“ dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 83038,72 Lt nuostolių, procesinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.

Nurodė, kad nuo 2006-11-01 iki 2012-04-30 ieškovas nuomojo atsakovei 114,25 kv.m. ploto negyvenamas patalpas, esančias Baltijos pr.105, Klaipėda (toliau – patalpos). 2012-01-03 apie 3 val. 35 min. nuomojamose patalpose kilo gaisras. Dėl kilusio gaisro ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo iš esmės apgadintos, dėl ko patalpose būtina atlikti remontą, kad patalpas vėl būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, siūlydamas susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė. Ieškovas, siekdamas nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta patalpoms per gaisrą, kreipėsi į UAB „Statybų horizontai“ dėl ekspertizės atlikimo. 2012-02-27 buvo gautas ekspertizės aktas, kuriuo patvirtinama, kad darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kaina yra 69894 Lt. Už ekspertizės atlikimą ieškovas sumokėjo 1815 Lt, šios išlaidos taip pat laikytinos ieškovo nuostoliais, kuriuos turi padengti atsakovas. Ieškovas bandė su atsakovu kilusį ginčą išspręsti taikiai, siūlė bendru sutarimu įvertinti gaisro metu padarytą žalą, todėl registruotu paštu siuntė pranešimus atsakovui, dėl ko patyrė 10,35 Lt pašto išlaidų, kurias turi taip pat padengti atsakovas. Faktiškai atlikęs patalpų remonto darbus (po ieškinio pateikimo, ko pasekoje buvo tikslinamas ieškinys) ieškovas iš viso patyrė 70303,37 Lt dydžio išlaidas. Patalpos penkis mėnesius dėl savo stovio negalėjo būti eksploatuojamos, t.y. išnuomojamos, ieškovas patyrė nuostolius negautų pajamų (nuompinigių forma). Todėl iš atsakovo turi būti priteistos ieškovo negautos pajamos – nuomos mokestis už 5 mėnesius, t.y. 10875 Lt (2175 x 5). Atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo patalpose laikytis visų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų bei atsakyti ieškovui už bet kokią žalą, padarytą patalpoms dėl jo, jo darbuotojų ar svečių kaltės. Anot ieškovo gaisras 2012-01-03 patalpose kilo dėl to, kad nebuvo laikytasi priešgaisrinės apsaugos reikalavimų bei neteisėtai biuro patalpos buvo paverstos gamybinėmis patalpomis su sandėliu, ko pasekoje galimai gaisras ir kilo, lengvai išplito. Tą aplinkybę, jog atsakovas pripažįsta savo kaltę, patvirtina ir tas faktas, jog atsakovas po 2012-01-03 įvykusio gaisro su namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1-ojo aukšto gyventojais ir DNSB „Kuršiai“ atsiskaitė – atlygino žalą. Todėl atsakovas privalo visiškai atlyginti ieškovo patirtą žalą.

Ieškovo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada šioje byloje laikytina rašytiniu įrodymu, kurio įrodomąją reikšmę privalu vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Ekspertizė nagrinėjamoje byloje paskirta nebuvo. Atsakovė mano, kad nėra pagrindo teigti, jog gaisro kilimą tiesiogiai sąlygojo ilgintuvo trumpas jungimas. Į klausimą „Ar šis avarinis darbo režimas buvo gaisro priežastimi?, pasakyta, kad abu šiuos avarinius režimus (kištukinio lizdo ir ilgintuvo) galima laikyti vieno proceso sudėtinėmis dalimis – vienu tęstiniu avariniu darbo režimu. Be to, specialistai iš esmės nieko nepasisakė apie šioje civilinėje byloje laibai aktualų klausimą, ar kambario, kuriame kilo gaisras, elektros instaliacijos izoliacija galėjo turėti tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimu?, kuris vertinant nuomos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymą nuomos sutarties galiojimo metu yra labai reikšmingas ir aktualus. Mano, kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, yra tai, kad patalpų elektros instaliacijos būklė neabejotinai įtakoja patalpose naudojamų prietaisų būklę, tačiau atsakymo į šį klausimą Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai nepateikė ir todėl, neatsakius į šį klausimą, konstatuoti atsakovo kaltę nėra pagrindo. Susipažinus su specialisto išvada, anot atsakovo, atsakant į klausimą „Kurio iš šių objektų gedimas lėmė gaisro kilimą? 2012-09-20 specialisto išvadoje išvados paremtos vien tik prielaidomis, jose nurodoma ir remiamasi tyrimui neperduotu ir netirtu prietaisu techninėmis charakteristikomis (pramoninio feno, litavimo stotelės), todėl tokios tyrimo išvados pažeidžia LR teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnį. Šioje išvadų dalyje nurodoma viena kitai prieštaraujančio, tyrimu neparemtos išvados. Nurodoma, kad per ilgintuvą buvo jungimas šildytuvas „HELLER“, kurio vardinė galia 2 kilovatai, 0,048 KW galios litavimo stotelė ir nenurodytos galios fenas, techninių duomenų apie feną nėra, bet atsižvelgiant į jo radimo vietą, kad tai techninis fenas, tokių fenų vardinė galia apie 2 KW, todėl gautume didesnę kaip 4KW suminę galią, kuri viršytų tokio ilgintuvo leistiną apkrovą. Tyrimui fenas nebuvo perduotas, jo galios specialistai nenustatinėjo, dėl duomenų išreikalavimo į atsakovą nesikreipė, ilgintuvo leistinos galios nenustatė, todėl ir šios išvados neparemtos jokiais leistinais tyrimais ir įrodymais. Teismui pateikiamas UAB „Piluna“ gamybos proceso aprašymas bei naudojamo techniniai duomenys liudija, kad gamybos procese naudojamo feno maksimali galia 1600 W, o ne kaip nepagrįstai nurodoma 2 KW, todėl ir teiginys apie neva gautą didesnę kaip 4KW suminę galią yra niekuo nepagrįstas, todėl neteisingas (šildytuvas Heller 2KW + lituoklis 0,048 KW + fenas 1,6 kW? 3,648 Kw) ir tai akivaizdžiai paneigia specialistų prielaidas, kurių pagrindu padarytos išvados. Elektros instaliacija buvo bendra visoms 183,46 kv. ploto patalpoms, todėl ekspertai privalėjo nustatyti kokius elektros prietaisus 69,21 kv.m. patalpų dalyje naudojo ieškovė ir kaip jie galėjo įtakoti elektros instaliacijos būklę. Tačiau toks klausimas ekspertams net nebuvo neužduotas, aplinkybės netirtos. Specialistai išvadoje teigia, kad „ilgintuvas“ galėjo būti eksploatuojamas periodinės perkrovos režime įjungus vienu metu visus minėtus prietaisus“, tačiau tuo pat metu paneigdami savo išvadą specialistai nurodo, kad „ilgintuvo gyslų skerspjūvio ploto neturi galimybės nustatyti, nes tyrimo objektus sugrąžino“. Šioje dalyje tyrimas visiškai neišsamus, gauti rezultatai neparemti atliktais tyrimais ir jais besąlygiškai remtis nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus UAB „EMD technologijos“ 2012-01-30 pažymą, kurioje konstatuota, kad elektros instaliacija kambaryje, kuriame kilo gaisras, bloga, atsakovas mano, kad vadovautis Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadomis LR CK nustatyta prasme kaip įrodymu, nustatant kaltę, nėra pagrindo.

Įrodinėdamas priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimą ieškovas nurodo, kad atsakovas nesilaikė 2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus įsakymu Nr.1-223 patvirtintų „Bendrosios gaisro saugos taisyklių“ reikalavimų 113 p., kuris draudžia dirbti esant netvarkingai automatinei įrangai, įrenginiams, išjungtiems kontroliniams matavimo ir apsaugos prietaisams. Tačiau ieškovas šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė minėtų taisyklių 144 punktą, draudžiantį eksploatuojant elektros įrenginius šildyti patalpas nestandartiniais (savo gamybos) elektros prietaisais, taip pat prietaisais, viršijančiais leistiną galią, palikti juos įjungtus be priežiūros. Atsakovas laiko šiuos ieškovo argumentus neįrodytais ir prieštaraujančiais gaisro tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. 2012-01-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad patalpose buvo naudojamas leistinos galios šildytuvas „HELLER“, „MAS 2009“, šie elektriniai šildytuvai standartiniai, jų gamintojas nustatytas, užtikrina jų priežiūrą. Be to, ieškovės buveinė šalia nuomojamų patalpų – Baltijos pr. 105, Klaipėda, ieškovo direktorius V. O. nuomojamose patalpose lankydavosi nuolat, jo nurodymu buvo griežtai draudžiama nuomininko darbuotojams ką nors daryti patalpose be jo žinios. Nuo 2006 metų ieškovo atstovas, matydamas aplinkybes, kuriomis dabar kaltina atsakovą, nieko nedarė, neįspėjo nuomininko apie galimą grėsmę nuomojamoms patalpoms, jam kaip nuomotojo atstovui ši naudojimo tvarka buvo priimtina, t.y. kad nuomininkas papildomai patalpų šildymui naudoja elektrinius radiatorius arba seka kita išvada, kad nuomotojas nesielgė kaip rūpestingas ir atsakingas šeimininkas, t.y. akivaizdžiai matydamas galimą žalą, nesiėmė veiksmų jos prevencijai. Inžinerinės sistemos (elektros instaliacija) – nuomotojo rūpestis, nes yra neatskiriama pastato dalis.

Dėl neteisėto patalpų pavertimo gamybinėmis patalpomis. Pirmiausia privalu įvertinti, kokio pobūdžio gamybinė veikla buvo vykdoma patalpose. Antra, ieškovas atstovas su nuomininko vykdoma veikla, savo veiksmais akivaizdžiai sutiko, kad ši veikla būtų vykdoma nuomojamose patalpose, priešingu atveju, matydamas, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, ieškovas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai arba atlikti būtinus veiksmus dėl pastatų paskirties nekilnojamojo turto registre pakeitimo ir informuoti nuomininką apie būtinus patalpoms keliamus reikalavimus. Tik patalpų savininkas turi keisti patalpų paskirtį. Be to, ieškovas nurodė, kad tikėtina, kad nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo būtų ir toliau pratęsta, jei nebūtų kilęs gaisras, todėl ieškovas būtų gavęs stabilias pajamas, kas leidžia suprasti, kad ieškovui buvo priimtina ir jis tikėjosi tęsti nuomos santykius, todėl akivaizdu, kad gamybinės veiklos vykdymo per visą nuomos santykių laikotarpį ieškovas nelaikė nuomos sutarties pažeidimu.

Ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas nuomotojui nustatytas pareigas, kas galėjo įtakoti nuomojamų patalpų būklę, o vėliau ir gaisro priežastis. Visą nuomos sutarties galiojimo laiką atsakovas tinkamai vykdė nuomos sutarties įsipareigojimu ir tik dėl to, kad 2012-01-03 atsakovo naudojamose patalpose kilo gaisras (kurio priežastys galėjo būti kelios ir nepriklausančios nuo nuomininko), atsakovas negali prisiimti pilnos atsakomybės už žalą.

Dėl negautų pajamų atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovui niekas niekada netrukdė imtis aktyvių veiksmų atstatant patalpų būklę. Nurodė, kad nenustatytos gaisro priežastys, o kartu ir kaltė. Ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė visiškai. Prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad naujasis ieškovo nuomininkas pats dalį pagerinimo atliko, nes tai susiję su jo veikla. Tie darbai į prašomą priteisti sumą neįtraukti. Nurodė, kad atsakovo prašymas pateikti patalpose esančių pertvarų įrengimo projektą, elektros ir kitų tinklų, buvusių iki gaisro, schemas ir projektus bei dabartiniu metu esančių tinklų schemas, šildymo sistemos schemas, detalų atliktų darbų aktą su medžiagų kiekiais ir kainomis vertintinas kaip perteklinis, nes projektai tokiems darbams nereikalingi. Po gaisro patalpose buvo būtina atlikti kapitalinį remontą, ką ir padarė ieškovas. Remonto darbų apimtį ir būtinumą patvirtina ieškovo su 2013-01-03 raštu pateikti atliktų darbų aktai bei su patikslintu ieškiniu pateikti dokumentai: elektros instaliacijos apžiūros aktas; langų apžiūros aktas; šildymo sistemos apžiūros aktas bei kiti dokumentai. Atsakovo argumentai dėl ieškovo tarpusavio santykių su UAB „Sanimas“ dėl patalpų paskirties pakeitimo neturi jokio ryšio su šia byla. Jei atsakovas pats būtų laiku pakeitęs patalpų paskirtį iš administracinių į gamybines ir ėmęsis visų veiksmų, kad šios patalpos būtų pritaikytos gamybiniams – technologiniams procesams, tikėtina, kad šiai dienai gaisras nebūtų kilęs ir nebūtų apskritai ginčo. Duomenys apie tai, kiek UAB „Sanimas“ patyrė išlaidų įrengiant pertvaras neturi jokio ryšio su šioje byloje pareikštu ieškiniu. Byloje pateikta nuomos sutartis, kuriame aiškiai nurodoma ir patvirtinama, kokias pertvaras UAB „Sanimas“ įrengė savo lėšomis, taip pat nurodoma, kokius kitus darbus atliko UAB „Sanimas“. Ieškovui nėra aišku, kokių papildomų įrodymų reikia. 35 gipso kartono lakstai buvo panaudoti remontuojant patalpų lubas po gaisro. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje pateiktas rangovo V. G. atliktų darbų aktas. Buvo nupirkti dar 4 gipso kartono lakštai, kurie buvo panaudoti langų angokraščiams bei kolonoms apdirbti. Atsakovo dvejonės, kam buvo panaudoti gipso kartono lakštai turi būt atmestos kaip abstrakčios ir nepagrįstos. Ieškovas visiškai nesutinka su atsakovo pozicija, kad UAB „Nordana“ tiksliai įvertino patalpų atstatymo po gaisro kaštus – 45362,52 Lt. Ieškovas pilnai įrodė nuostolių dydį, nes faktinės išlaidos iš principo atitinka eksperto (UAB „Statybų horizontai“, t.y. kompetentingas, atestuotas asmuo) nustatytą remonto darbų kainą. Kainų skirtumas yra labai menkas (409,37 Lt, t.y. 0,5 – 0,6 proc.) ir manytina leistinas, sprendžiant iš bendro remonto darbų mąsto. Atsakovo valdymui ir naudojimui remiantis nuomos sutartimi buvo perduotos 114,25 kv.m. ploto patalpos, kurios yra atskiros ir turi atskirą įėjimą. Patalpose yra elektros skydinė su apsauginiais elektros automatais pagal grupes. Patalpos buvo pastatytos Klaipėdos miesto savivaldybės, jos buvo pripažintos tinkamos naudojimui, todėl atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl patalpų tinkamumo, juo labiau, kad tokių pretenzijų per visą nuomos terminą niekada nereiškė. Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad už priešgaisrinę saugą atsako nuomininkas, t.y. atsakovas. Aišku ir logiška, kad pagal elektrofizinių matavimų atlikimą turėjo organizuoti būtent nuomininkas, t.y. atsakovas (2001-04-24 LR ūkio ministro įsakymu Nr.141 patvirtintos taisyklės „Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys“). Į bylą yra pateikta 2012-09-20 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje yra vienareikšmiškai nurodyta, kad kilusio gaisro tiesioginė priežastimi buvo sandėliuku vadinamoje patalpoje įrengto kištikunio lizdo laidų ir į jį įjungto ilgintuvo avarinis darbo režimas – trumpas jungimas. Gaisrą tiesiogiai sąlygojo į kištukinį lizdą įjungto ilgintuvo (ilgintuvas priklausė atsakovui) trumpas jungimas, kurį tikėtinai lėmė palaipsniškas ilgintuvo gyslų aplūžinėjimas, vietinis kaitimas ir izoliacijos destrukcija kištuko kaklelyje bei ilgintuvo eksploatacija periodinės perkrovos režime. Tokią išvadą pateikė kompetetingi specialistai, todėl nei atsakovas, nebūdamas šios srities specialistu nei atsakovo atstovė, nebūdama šios srities specialistė, negali vertinti ir teigti, kad specialisto išvada yra neteisinga ir netiksli. Atsakovas yra atsakingas už gaisro metu patalpoms padarytą žalą ir tą žalą privalo atlyginti. Patalpos nebuvo grąžintos tokios būklės, kokios buvo perduotos. Bendra gaisro saugos taisyklių 113, 144 punktai nustato tam tikras pareigas įmonių vadovui. Įmonių vadovas turi nustatyti objekte priešgaisrinio režimo elgesio taisykles. Turėjo būti paskirti asmenys, kurie prižiūrės elektros įrangą, patikrins, ar išjungta išėjus iš patalpų, ar laidai nesusidėvėję. Viso to nebuvo. Specialisto išvadoje nėra pasakyta, kad dėl gaisro kaltas nuomotojas. Gaisro kilimo priežastis yra trumpas sujungimas, kuris davė kibirkštį ir uždegė sandėliuotas medžiagas. Ekspertas nurodė dvi galėjusias sukelti gaisrą priežastis. Viena, iš jų laidas buvo veikiamas įtampos svyravimų. Kita eksperto nurodyta priežastis – mechaninė. Ekspertai, specialistai yra ne teisininkai jie nurodė patį gaisro mechanizmą, priežastį. Tačiau kaip buvo pažeistos pačios taisyklės turi pasakyti teisininkas. Gaisrinės saugos instrukcijos įmonėje nebuvo, tuo atsakovo vadovas nesirūpino, tuo nebuvo vadovautasi. Buvo eilė pažeidimų. Dėl elektros instaliacijos, faktas konstatuotas po gaisro, laidas sudegė, rozetės aprūko. Normalu, kad po gaisro yra sudegusių dalykų, instaliaciją reikėjo keisti ir ji pakeista. Kapitalinio remonto sąvoka buvo pavartota buitine kalba, turint omenyje didelės apimties remontą, jis realiai buvo atliktas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai nurodė, kad UAB „Sanimas“ atstovė patalpų patikrinimo metu pasakė, kad jokių pagerinimų savo sąskaita neatliko patalpose. Ieškovas UAB „Sanimas“ patirtų statybos išlaidų dokumentų nepateikė, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad patalpų pagerinimą įrengiant pertvaras, pertvarkant šildymo sistemą ir t.t. atliko ne ieškovas, o jo nuomininkas UAB „Sanimas“, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Nurodė, kad perskaičiavus lokalinę sąmatą pagal UAB „Statybų horizontai“ atliktos ekspertizės lokalinėje sąmatoje pateiktus darbų ir medžiagų kiekius, įvertinus ieškovo pateiktas faktines statybinių medžiagų įsigijimo išlaidas ir įvertinus, jog darbus atliko pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys, faktiškai patalpų būklės atstatymui reikalingų atliktų darbų ir medžiagų kaina sudarytų 45365,52 Lt. 2012-11-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įrodo, kad atsakovo veikoje nebuvo nusikalstamo nerūpestingumo, t.y. atsakovas negalėjo numatyti aplinkybių, kurios galbūt galėjo būti gaisro priežastimi. Ieškovas, būdamas patalpų savininku, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas prižiūrėdamas savo nuosavybė ir vykdydamas LR CK 6.483 str. 1 p. nustatytą pareigą garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtą visą nuomos laikotarpį. Nurodė, kad įrodinės mišrią kaltę. Priešgaisrinis ūkis neegzistuoja atskirai nuo objekto, kuriame vykdoma kažkokia veikla. Byloje yra visi norminiai aktai, patvirtinantys, kad už elektros ūkio priežiūrą atsakingas patalpų savininkas. Elektros priežiūra nebuvo perduota atsakovui. Eksperto išvadoje pasakyta, kad gaisro priežastis – trumpas sujungimas, arba iš prailgintuvo, arba iš rozetės. Ieškovas neinformavo teismo pats, kad suremontavo patalpas, kad žala turi būti vertinama pagal realias faktines išlaidas. Atsakovo pateiktų skaičiavimų bendrovės atstovas neturėjo galimybės įeiti į patalpas, todėl skaičiavimai daryti pagal ieškovo pateiktus duomenis. „Nordana“ tai kvalifikuota ir didelę praktiką turinti bendrovė. Abejoti šio rangovo kvalifikacija nėra pagrindo. Ieškovas atliko darbus, kurių nenurodė ekspertas, tai pažymėjo „Nordana“, ji pažymėjo, kad ne taip suskaičiuota. Nėra nustatyta, kad gaisras įvyko dėl tyčinių veiksmų, tai neatsargus elgesys. Gaisro priežastis įvairiuose dokumentuose nurodyta skirtingai. Prokuroras padarė išvadą, kad gaisro kilimo priežastis nėra aiški. Ši aplinkybė labai aktuali ir atsakovas, ko gero, nėra kaltas. Gaisro tyrimo specialistų išvadose nepasakyta, kad atsakovė pažeidė gaisro saugos taisykles, priešingai, nutarime, nutraukti bylą pažymėta, kad netinkama elektros instaliacija patalpose. Ieškovas teigia, kad buvo padarytas kapitalinis remontas. Tačiau tokiam remontui reikalingas projektas, sutikimas. Kalba eina apie paprasčiausią remontą ir jo kainą. Dėl „Nordanos“ yra pateikti dokumentai, tai įmonė, kuri antrą dešimtmetį vykdo veiklą. Atliekant paprastus statybos darbus, nevykdant valstybinių užsakymų, atestatas nereikalingas. Buvo atliekamas tyrimas ir visi dokumentai buvo pateikti. Teiginiai, kad atsakovas nesilaikė priešgaisrinių taisyklių neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), šių patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – administracinė, bendras plotas 183,46 kv.m. (1 t. b.l.11). Tarp ieškovo ir atsakovo 2006-11-01 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b.l.12-13). Šia nuomos sutartimi ieškovas atsakovui ofisui vienerių metų laikotarpiui išnuomavo 112 kv.m. (nuo 2007-11-01 – 114,25 kv.m.) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos perduotos pagal priėmimo – perdavimo aktą, kuriame užfiksuota patalpų būklė ( b.l.13). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminas buvo pratęstas 2007, 2008, 2009, 2010 ir 2011 (1 t. b.l.14-16, 18, 19). Nuomos sutarties terminas pasibaigė 2012-04-30 (b.l.19). 2012-01-03 nuomojamose patalpose kilo gaisras (b.l.21). Atsakovės 2012-02-24 pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2012-04-24 (1 t. b.l.67). 2012-04-24 patalpų priėmimo – pardavimo aktas (2 t. b.l.81-82). 2012-04-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), faktinį stovį bei perdavimo procesą (1 t. b.l.145-152). UAB „Statybų horizontai“ ekspertizės aktas, kurio atliktas gaisro metu padarytos žalos (nuostolio) įvertinimas, esamos situacijos (būklės) vertinimas ir atkūrimo vertės (statybinių išlaidų) nustatymas, iki buvusios iki įvykio būklės (remiantis atlikta apžiūra, atliktais matavimais vietoje ir UAB „Viza“ direktoriaus V. O. nupasakojimais, bei pateikta medžiaga, adresu Baltijos pr.105, Klaipėda (1 t. b.l.24-60). DNSB „Kuršiai“ pranešimas, kad atsakovė po 2012-01-03 įvykusio gaisro 1-ame aukšte Baltijos pr. 105 name su gyventojais ir DNSB „Kuršiai“ už padarytą žalą atsiskaitė ir pretenzijų nėra (1 t. b.l.91). UAB „Piluna“ pažyma apie patirtų 10683,91 Lt išlaidų valant patalpas, adresu Baltijos pr. 105, Klaipėda, po gaisro (1 t. b.l.110-139). Elektrotechninė dokumentacija (1 t. b.l.140-144). 2012-07-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (1 t. b.l.175-179). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-09-20 specialisto išvada (2 t. b.l.84-87). Atsakovo vykdyto nuomojamuose patalpose gamybos proceso aprašymas (2 t. b.l.91-106). Ieškovo panaudotų medžiagų remontui, adresu (duomenys neskelbtini), administracinėms patalpoms 114,25 kv.m. sąskaitų faktūrų sąrašas (2 t. b.l.130-184). 2012-08-01 sutartis su V. G. dėl statybos baigimo ir valymo darbų atlikimo po kilusio gaisro, atliktų darbų aktas (2 t. b.l.185-189; 3 t.b.l.81). Apsauginės – gaisrinės signalizacijos darbai UAB „Saugos sprendimai“ (2 t.b.l.190-193). Grindų betonavimo darbai (2 t. b.l.194-195). Langų apžiūros aktas, plastikinių langų ir durų montavimo dokumentai (2 t. b.l.196-200, 3 t. b.l.2). Elektros instaliacijos apžiūros aktas, elektros montavimo dokumentai, atliktų darbų aktas (3 t. b.l.3-6, 82). Šildymo sistemos apžiūros aktas, sutartis dėl radiatorių pakeitimo ir kt. (3 t. b.l.7-11). Žaliuzių įsigijimo dokumentai (3 t. b.l.12-14). Kompiuterinio – telefoninio tinklo atstatymo darbai, darbų priėmimo – perdavimo aktas (3 t. b.l.15-18; 83-86). Kuro sąnaudos reikalingų medžiagų remontui ir statybinių atliekų išvežimui (3 t. b.l.19-22). Elektros išlaidos atliekant remonto darbus (3 t. b.l.23-24). Antstolio A. S. 2012-11-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.85 apie patalpų, esančių Baltijos pr. 105, Klaipėda, faktinį stovį (3 t. 54-61). 2012-01-18 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. b.l.21-22). 2012-02-10 nutarimu panaikintas 2012-01-18 Klaipėdos APGV VPPS GTP vyresniojo inspektoriaus A. P. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 188 str. 2 d., siekiant aiškiai nustatyti gaisro kilimo priežastį ir vietą. 2012-11-28 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal LR BK 188 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t. b.l.63-66). 2012-09-24 ieškovo ir UAB „Sanimas“ susitarimas dėl UAB „Sanimas“ lėšomis atliekamų darbų, UAB „Sanimas“ pranešimas (3 t. b.l.67, 87-88). Ieškovas ir UAB „Sanimas“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2012-10-15 (3 t. b.l.68-73). Šalių derybos dėl taikos sutarties (3 t. b.l.90-101). UAB „Nordana“ 2013-01-15 raštas ir kiti dokumentai „Dėl patalpų būklės atstatymo išlaidų nustatymo (3 t. b.l.104-116).

Dėl pareigos atlyginti žalą, gaisro kilimo priežasčių.

Ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai nuomos santykiai.

LR CK 6.499 str. 1 d. nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui buvo perduotos patalpos tinkamos naudoti administracinei veiklai. Nuomos sutarties 3.2.5 p. numatė, kad pasibaigus sutarčiai, atsakovė patalpas turi grąžinti tokios būklės, kokias jas gavo. Sutarties 4.2 p. numatė, kad atsakovė atsako už žalą, padarytą patalpoms. 2012-01-03 nuomojamose patalpose kilo gaisras. 2012-04-24 ieškovui buvo grąžintos patalpos nuniokotos gaisro, t.y. netinkamos naudoti administracinei veiklai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, nurodytą įstatyminę nuostatą, nuomos sutartį, teismas daro išvadą, kad nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti patalpas tokios būklės, kokias jas gavo, todėl atsakovei išliko pareiga ir prievolė ieškovei perduoti patalpas tokios būklės, kokias jas gavo, o esant patalpų apgadinimui – atlyginti nuostolius. Šalis sieja sutartiniai nuomos santykiai, abi šalys nuomos sutartimi prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurios privalo vykdyti. Juolab, kad atsakovas nuomos sutartimi buvo įsipareigojęs nuomojamose patalpose laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų bei atsakyti ieškovui už bet kokią žalą, padarytą patalpoms.

Pažymėtina, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais pripažino savo pareigą atlyginti nuostolius, nes derėjosi su ieškovu dėl nuostolių dydžio, atlygino žalą DNSB „Kuršiai“ ir namo gyventojams, pastarieji pretenzijų atsakovui neturi. Bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir įrodinėjo mišrią kaltę.

Be to, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovas apie tai, kad nuomojamas patalpas atsakovas naudojo ne pagal paskirtį, t.y. gamybinei veiklai, sandėliavimui, taip pat atsakovas apie tai, kad nėra atlikti elektrofiziniai (varžų) matavimai, žinojo, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas nesiėmė priemonių, atitinkamai kad patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, būtų atlikti varžų matavimai, nesiaiškino šių aplinkybių, šalis tokia situacija tenkino, todėl teismas neturi pagrindo minėtų aplinkybių pagrindu daryti vienokias ar kitokias išvadas, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Minėtas šalių elgesys neatitiko vidutiniškai rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto, todėl jos ir turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.

Juolab, kad nenustatyta tyčinio padegimo požymių, 2012-11-28 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtą pagal LR BK 188 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o duomenų apie nuomojamų patalpų elektros instaliacijos būklę iki gaisro, patalpų išnuomavimo metu nėra.

Nenustatytos aplinkybės atleidžiančios atsakovą nuo žalos atlyginimo ar leidžiančios mažinti priteistinos žalos dydį (konstatuoti mišrią kaltę).

Vadinasi, yra pagrindas teigti, kad ieškovas pagrįstai prašo nuostolių atlyginimo iš atsakovo dėl patalpų grąžinimo ne tokios būklės, kokias jas gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

Dėl žalos dydžio padaryto patalpoms per gaisrą.

Dėl kilusio gaisro nuomojamos patalpos iš esmės buvo apgadintos, dėl ko patalpose būtina atlikti remontą, kad patalpas būtų galima naudoti pagal paskirtį.

Žala nėra preziumuojama jos dydį turi įrodyti ieškovas (LR CK 6.249 str.).

Ieškovas, siekdamas nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta patalpoms per gaisrą, kreipėsi į UAB „Statybų horizontai“ dėl ekspertizės atlikimo. 2012-02-27 buvo gautas ekspertizės aktas, kuriuo patvirtinama, kad darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kaina yra 69894 Lt. Faktiškai atlikęs patalpų remonto darbus (po ieškinio pateikimo, ko pasekoje buvo tikslinamas ieškinys), ieškovas nurodė, kad iš viso patyrė 70303,37 Lt dydžio išlaidas.

Atsakovas su ieškovo nurodytomis sumomis nesutiko. Teigė, kad ieškovo pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovas ne tik atstatė patalpų būklę po gaisro, bet ją iš esmės pagerino bei pritaikė naujo nuomininko poreikiams. Ieškovas patalpas nuo 2012-10-15 išnuomavo kitam nuomininkui, t.y. UAB „Sanimas“, kurios veikla – grožio salonai, kosmetologijos kabinetai, masažai ir veikla kaip HEALTHY JOY grožio studija, kuriai yra keliami tam tikri specialūs įrengimo reikalavimai, nes tai ne administracinė veikla. 2012-11-27 antstolis A. S. fiksavo faktinę patalpų būklę. Patalpose yra įrengta labai daug anksčiau nebuvusių pertvarų, iš esmės pakeistas patalpų išplanavimas, pakeista visa santechnika, plytelė, naujai įrengtas dušas ir t.t., t.y. atlikti esminiai patalpų pakeitimai ir pagerinimai, kurie nebuvo atsakovo naudojami pagal nuomos sutartį ir kurie nesusiję su patalpų būklės atstatymu po gaisro. Aplinkybę apie patalpų esminį pertvarkymą ir pagerinimą įrodo kartu su patikslintu ieškiniu ieškovo pateikiami faktinių išlaidų dokumentai: pvz., profilių, kampų metalo, šankerių, plytelių, cemento, akmens vatos, naujoms pertvaroms įrengti reikalingo gipso kartono, glaisto, šlifavimo medžiagų, dažų ir kt., armatūros, tvirtinimo strypų įsigijimai. Atitinkamai pasakytina ir apie rangos darbus, nes akivaizdu, kad pagal 2012-08-01 sutartį su V. G. už statybos rangos darbus sumokėta 30000 Lt, tačiau kiek iš jų tenka patalpų atstatymo darbams, o kiek esminiam jų pagerinimui – neaišku. Ieškovas iš atsakovo gali reikalauti tik tų išlaidų, kurios buvo objektyviai reikalingos patalpų būklės atstatymui, t.y. patalpų būklės, fiksuotos 2006-11-01 priėmimo – perdavimo akte, atstatymui ir neturi siekti praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovo neva faktiškai patirtos išlaidos prieštarauja paties ieškovo pateiktam 2012-02-27 ekspertizės aktui, nes pateiktojo lokalinėje sąmatoje nėra nurodoma daugelio darbų, kuriuos faktiškai atliko ieškovas: grindų betonavimo darbų, durų keitimo (jas reikėjo tik nuplauti ir perdažyti, o ne pirkti naujas už 1404,986 Lt be PVM – UAB „Langų ir durų konstrukcijos“ sąskaita, aplinkybę, kad durys tik aprūkusios nurodė ir pats ieškovas 2012-04-24 priėmimo –perdavimo akte); nereikėjo patalpose buvusių radiatorių keitimo/šildymo sistemos sutvarkymo, už kurios keitimo darbus sumokėta 2000 Lt rangovui J. G. bei medžiagas – UAB „Jaukurai“ 2712,21 Lt, nes net anot ieškovo eksperto – radiatorius reikia tik dažyti. Patalpose buvo ketaus (špyžiniai) radiatoriai, bet pakeiti ne į ketaus (špyžinius). Priėmimo – perdavimo aktas liudija, kad patalpose buvo 3 ketaus (špyžiniai) radiatoriai su temperatūros reguliatoriais, tačiau ieškovo pateikiama UAB „Jaukurai“ 2012-11-02 PVM sąskaita liudija, kad ieškovas įsigijo ne 3, o 6 radiatorius su jų montavimo detalėmis ir sumokėjo rangovui už 6, o ne 3 radiatorių montavimą, kas vėlgi liudija apie patalpų esminį pagerinimą ir jų pakeitimą. Atkreiptinas dėmesys ir į labai abejotiną, galimai suinteresuoto asmens, pagal verslo liudijimą dirbančio J. G. 2012-09-25 „Šildymo sistemos priežiūros aktą“, kuriuo jis, akivaizdžiai norėdamas gauti užsakymą rangos darbams, konstatuoja, kad reikia keisti patalpų šildymo sistemą. 2012-10-02 tas pats asmuo sudaro sutartį dėl jos keitimo ir jam sumokami 2000 Lt. Mano, kad šios išlaidos yra ne patalpų atstatymo, bet jų pertvarkymo ir pagerinimo išlaidos. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo pirktus profilius, kampus, metalą, ankerius, cementą, akmens vatą, armatūrą, tvirtinimo strypus, dalį gipso kartono, glaisto, šlifavimo medžiagų ir kt. medžiagų, kurios, kaip patvirtino antstolio A. S. 2012-11-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, akivaizdžiai buvo įsigytos tam, kad įrengti patalpose papildomas pertvaras, kurių nebuvo atsakovei naudojant patalpas. Ieškovas pateikia 2012-08-01 sutartį su rangovu V. G., pagal kurią jis įsipareigojo atlikti demontavimo darbus numušti tinką, išvalyti patalpas, atlikti sienų tinkavimo darbus, sienų ir lubų dažymą, užsukti ant lubų gipso kartoną, paruošti grindis betonavimui, iškloti tinklus ir sudėti plyteles, už tai ieškovas įsipareigojo sumokėti 30000 Lt. Tačiau, patalpų valymo darbus buvo atlikęs pats atsakovas, fiksuota antstolio 2012-04-24 antstolio A. S. faktinių aplinkybių protokole, 2012-04-24 ieškovo vienasmeniškai surašytame perdavimo – priėmimo akte. Neaišku, kokiu tikslu reikėjo: betonuoti grindis, sudėti plyteles (įrengus pertvarą naujai įrengtas dušo kambarys), nes žala dėl gaisro nei grindų betonui, nei plytelėms nebuvo nustatyta ir tai fiksuota ekspertizės akte, 2012 m. balandžio perdavimo aktuose. Ieškovo rangovas V. G. 2012-08-01 rangos sutartyje nurodo, kad „išklojo tinklus“, nors ieškovas taip pat pateikia TEO bei UAB „Elektros pliusai sąskaitas už tinklų klojimą. Ieškovas pateikia UAB „Elektros pliusai“ sąskaitą – 5909,79 Lt sumai bei tos pačios bendrovės, kaip būsimo rangovo, 2012-06-12 pažymą apie būtinumą keisti elektros instaliaciją patalpose. Tai vėlgi liudija apie rangovo suinteresuotumą gauti užsakymą, todėl 2012-06-12 pažyma vadovautis kaip įrodymu negalima. Be to, kartu su pažyma ir sąskaita nepateiktas joks patalpų elektros instaliacijos projektas, iš kurio galima būtų spręsti kokie elektros instaliacijos tinklai yra įrengti patalpose, tuo labiau, kad 2006-11-01 patalpų perdavimo – priėmimo aktas akivaizdžiai liudija, kiek ir kokių elektros prietaisų patalpose buvo. Tas pats pasakytina ir apie kompiuterio – telefono tinklų atstatymo 2100,80 Lt sąskaitą, kurią pateikė bendrovė E. I. turėtų pateikti 1994 ar kitų metų, kai buvo įrengiamos patalpos, elektros ir kitų patalpose buvusių tinklų (elektros ir kitų srovių) įrengimo schemą (projektą), įrodantį, kokie tinklai patalpose buvo iki gaisro 2012-01-31. Bei pateikti dabar patalpose įrengtų elektros ir kitų tinklų įrengimo projektą, t.y. pateikti elektros tinklų, interneto ir telefoninio tinklo projektus, pagal kuriuos TEO 2012 m. liepą ieškovo užsakymu įrengė interneto ir telefoninius tinklus, V. G. bei UAB „Elektros pliusai“ elektros tinklus.

Atsakovas, siekdamas nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta patalpoms per gaisrą, kreipėsi į UAB „Nordana“. 2013-01-15 buvo gautas raštas, kuriame UAB „Nordana“ nurodė, kad realiai nuomojamų patalpų būklės atstatymui panaudota suma sudarė 45365,52 Lt. Visos kitos išlaidos susijusios ne su patalpų būklės atkūrimu, o jų pagerinimu.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus teismas daro šias išvadas:

Byloje pateikti duomenys, t.y. 2012-09-24 ieškovo ir UAB „Sanimas“ susitarimas dėl UAB „Sanimas“ lėšomis atliekamų pertvarkų, UAB „Sanimas“ pranešimas dėl atliktų pertvarkų (3 t. b.l.67, 87-88), nesant duomenų, patvirtinančių, kokias išlaidas UAB „Sanimas“ atliko dėl tų pertvarkų, kas tuos pertvarkos darbus atliko, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėti pertvarkos darbai buvo atliekami tuo pačiu metu, kai ieškovas vykdė remonto darbus, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Sanimas“ savo lėšomis atliko pertvarkas. Dėl minėtų aplinkybių nepaneigti ir atsakovo nurodytai argumentai apie ieškovo pirktus profilius, kampus, metalą, ankerius, cementą, akmens vatą, armatūrą, tvirtinimo strypus, dalį gipso kartono, glaisto, šlifavimo medžiagų ir kt. medžiagų, kurios, buvo įsigytos tam, kad įrengti patalpose papildomas pertvaras, kurių nebuvo atsakovui naudojant patalpas. Todėl pagrįsti yra atsakovo argumentai, kad ieškovas šiuo atveju atliko esminius patalpų pakeitimus ir pagerinimus, kurie nebuvo atsakovo naudojami pagal nuomos sutartį ir kurie nesusiję su patalpos būklės atstatymu po gaisro. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad ieškovo ir UAB „Sanimas“ tarpusavio santykiai dėl patalpų paskirties pakeitimo neturi jokio ryšio su byla, nes minėti pertvarkos darbai buvo atliekami tuo pačiu metu, kai ieškovas vykdė remonto darbus ir patalpose yra įrengta labai daug anksčiau nebuvusių pertvarų, iš esmės pakeistas patalpų išplanavimas. Šie ieškovo argumentas kaip nepagrįstas atmestinas. Pažymėtina, kad šių esminių patalpų ir pakeitimų darbų vertės nustatyti galimybės teismas neturi, t.y. kokia suma iš jų tenka patalpų atstatymo darbams bei kokia suma iš jų tenka esminiam jų pagerinimui.Atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovo neva faktiškai patirtos išlaidos prieštarauja paties ieškovo pateiktam 2012-02-27 ekspertizės aktui, nes lokalinėje sąmatoje nėra nurodoma daugelio darbų, kuriuos faktiškai atliko ieškovas, t.y. grindų betonavimas, durų keitimas, patalpose buvusių radiatorių keitimas, šildymo sistemos sutvarkymas, įvertinus 2012-02-27 ekspertizės aktą ir jo priedus, 2012-04-24 patalpų perdavimo-priėmimo aktą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismas laiko pagrįstais. Juolab, kad ieškovas šių atsakovo argumentų nepaneigė. Ieškovo pateikti aktai dėl minėtų darbų atlikimo būtinumo yra parengti asmenų, vėliau atlikusių tuos darbus, todėl nepašalina atsakovo nurodytų abejonių dėl rangovo suinteresuotumo gauti užsakymą ir neleidžia teismui daryti priešingos išvados. Todėl taip pat yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas šiuo atveju atliko esminius patalpų pakeitimus ir pagerinimus, kurie nebuvo atsakovo naudojami pagal nuomos sutartį ir kurie nesusiję su patalpos būklės atstatymu po gaisro. Pažymėtina, kad šių esminių patalpų ir pakeitimų darbų vertės nustatyti galimybės teismas neturi, t.y. kokia suma iš jų tenka patalpų atstatymo darbams bei kokia suma iš jų tenka esminiam jų pagerinimui.Atsakovo argumentai, kad ieškovas turėtų pateikti 1994 ar kitų metų, kai buvo įrengiamos patalpos, elektros ir kitų patalpose buvusių tinklų (elektros ir kitų srovių) įrengimo schemą (projektą), įrodantį, kokie tinklai patalpose buvo iki gaisro 2012-01-31. Bei pateikti dabar patalpose įrengtų elektros ir kitų tinklų įrengimo projektą, t.y. pateikti elektros tinklų, interneto ir telefoninio tinklo projektus, pagal kuriuos TEO 2012 m. liepą ieškovo užsakymu įrengė interneto ir telefoninius tinklus, V. G. bei UAB „Elektros pliusai“ elektros tinklus, yra pagrįsti, nes tik gavus minėtus duomenis, įvertinus juos galima paneigti ar patvirtinti atsakovo ginčijamą aplinkybę, kad ieškovas atliko esminius patalpų pakeitimus ir pagerinimus, kurie nebuvo atsakovo naudojami pagal nuomos sutartį ir kurie nesusiję su patalpos būklės atstatymu po gaisro. Juolab, kad patalpose yra įrengta labai daug anksčiau nebuvusių pertvarų, iš esmės pakeistas patalpų išplanavimas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad minėtas atsakovo prašymas yra perteklinis, bei daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tai yra būtina. Pažymėtina, kad šių esminių patalpų ir pakeitimų darbų vertės nustatyti galimybės teismas neturi, t.y. kokia suma iš jų tenka patalpų atstatymo darbams bei kokia suma iš jų tenka esminiam jų pagerinimui.Atsakovo argumentus dėl perteklinio atlikto patalpų valymo darbų laiko nepagrįstais, nes atsakovas valymo darbus atliko nuo 2012-01-03 iki 2013-01-18 , o 2012-02-27 ekspertizės akte nurodyta, kad daugelis vietų yra aprūkę, pajuodavę, todėl yra pagrindas teigti, kad patalpas buvo būtina dar valyti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nustatant darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kainą, remtis ieškovo pateiktais faktines išlaidas patvirtinančiais dokumentais nėra pagrindo, nes teismas neturi galimybės nustatyti, kokia suma iš jų tenka patalpų atstatymo darbams bei kokia suma iš jų tenka esminiam jų pagerinimui.

Ieškovas nesutinka, kad UAB „Nordana“ tiksliai įvertino patalpų atstatymo po gaisro kaštus. Teigia, kad UAB „Nordana“ atliktas vertinimas yra neobjektyvus, netikslus bei atliktas nekompetentingų asmenų. UAB „Nordana“ neturi atestato ir negali atliki tokio pobūdžio ekspertizių, užsiima tik smulkiu buto remontu, todėl neturi nei patirties, nei kompetencijos vertinti patalpų būklę po gaisro. UAB „Nordana“ pati betarpiškai nepažiūrėjo ir neįvertino patalpų būklės po gaisro, savo išvadas grindė tik remdamasi UAB „Statybų horizontai“ aktu ir atsakovo išimtinai atrinktais atskirais dokumentais. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai dėl UAB „Nordana“ atlikto patalpų atstatymo po gaisrų kaštų įvertinimo yra pagrįsti iš dalies. UAB „Nordana“ pati pai betarpiškai nepažiūrėjo ir neįvertino patalpų būklės po gaisro, savo išvadas grindė tik remdamasi atsakovo išimtinai atrinktais atskirais dokumentais, kas tikėtina gali turėti įtakos atlikto įvertinimo tikslumui. UAB „Nordana“ dirba statybos sektoriuje (pats ieškovas nurodė, kad užsiima tik smulkiu buto remonto), todėl nėra pagrindo teigti, kad neturi nei patirties, nei kompetencijos vertinti patalpų būklę po gaisro. Juolab, kad UAB „Nordana“ pateiktas atlikto patalpų atstatymo po gaisrų kaštų įvertinimas neturi padidintos įrodomosios galios, o ieškovas nenurodė, kokia konkreti lokalinės sąmatos eilutė yra netinkama, reikėjo atlikti pakankamai didelės vertės, o ne kapitalinį remontą. Todėl šis rašytinis įrodymas vertintinas su kitais įrodymais nustatant darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kainą.

Ieškovo pateiktas UAB „Statybos horizontai“ ekspertizės aktas laikytinas rašytiniu įrodymu, neturinčiu padidintos įrodomosios galios, ir vertintas su kitais įrodymais nustatant darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kainą. Pažymėtina, kad UAB „Statybų horizontai“ ekspertizės aktas surašytas remiantis atlikta apžiūra, atliktais matavimais vietoje ir UAB „Viza“ direktoriaus V. O. nupasakojimais, bei pateikta medžiaga (atsakovas paaiškinimų, medžiagos neteikė, tame procese nedalyvavo), adresu Baltijos pr.105, Klaipėda (1 t. b.l.24-60), todėl tikėtina tai gali turėti įtakos atlikto įvertinimo tikslumui taip pat. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbų atlikimui samdė asmenis, dirbančius su statybos darbų verslo liudijimais, pridėtinės vertės mokestis atliktiems darbams (išskyrus medžiagas) neturi būti skaičiuojamas, negalint tiksliai apskaičiuoti šios sumos, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, pridėtinės vertės mokestis, nurodytas UAB „Statybos horizontai“ lokalinėje sąmatoje, t.y. 12130 Lt mažintinas 50 procentų iki 6065 Lt. Tokiu būdu laikytina, kad UAB „Statybos horizontai“ lokalinėje sąmatoje nurodyta pagrįsta suma yra 63829 Lt.

Įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus duomenis apie darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kainą, teismo aukščiau padarytas išvadas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad objektyviausiai tikroji darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kaina bus nustatyta išvedus vidurkį iš ieškovo pateiktos UAB „Statybos horizontai“ ekspertizės akto ir atsakovo UAB „Nordana“ atlikto patalpų atstatymo po gaisrų kaštų įvertinimo, t.y. (63829 Lt + 45365,52 Lt) : 2 ? 54597 Lt.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 54597 Lt.

Dėl eksperto, pašto išlaidų.

Atsakovas prašo priteisti iš atsakovo 1815 Lt už ekspertizės atlikimą, kuri buvo atlikta siekiant nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta patalpoms per gaisrą (1 t. b.l.61-64) bei 10,35 Lt pašto išlaidų, patirtų susirašinėjant su atsakovu ikiteismine tvarka dėl žalos atlyginimo(1 t. b.l.66; 69). Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutarė dėl patalpų remonto kaštų, taip pat į tai, kad ieškovas siūlė atsakovui pasisamdyti savo ekspertus, kad jie įvertintų remonto išlaidas, atsakovas jokių ekspertų nesamdė, žalos dydžio nenustatinėjo, todėl šių veiksmų ėmėsi ieškovas, teismas daro išvadą, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui.

Iš viso iš atsakovo ieškovui priteistini 56422,35 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimas.

Dėl netiesioginių nuostolių.

Ieškovas nurodė, kad patalpų laikinai, t.y. iki suremontavimo negalima buvo naudoti pagal paskirtį ir jų nuomoti, todėl ieškovas iš nuomos nebegavo pajamų. Šios negaunamos pajamos yra laikytinos ieškovo nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2012-04-30, dėl to, kad patalpų dėl kilusio gaisro nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nuomojasi kitas patalpas. Atsižvelgiant į ilgalaikius nuomos santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovo, tikėtina, kad nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo būtų ir toliau buvusi pratęsta, jei nebūtų kilęs gaisras, todėl ieškovas būtų gavęs stabilias pajamas iš patalpų nuomos. Atsakovas už patalpų nuomą ieškovui mokėjo 2175 Lt (su PVM) per mėnesį. Patalpų remontas užtruko 5 mėnesius (nuo 2012-04-30 iki 2012-10-15). 2012-10-15 ieškovas patalpas išnuomojo kitam nuomininkui. Todėl iš atsakovo turi būti priteistos ieškovo negautos pajamos – nuomos mokestis už 5 mėnesius. Ieškovas, atsižvelgdamas į buvusią sutarties kainą su atsakovu prašo teismo priteisti iš atsakovo 10875 Lt (2175 x 5).

Atsakovas su tuo nesutiko. Nurodė, kad ieškovui niekas niekada netrukdė imtis aktyvių veiksmų atstatant patalpų būklę. Juolab, kad atsakovas visą laiką nuo 2012-01-03 iki nuomos termino pabaigos 2012-04-30 mokėjo nuomos mokestį po 2211,55 Lt, iš viso sumokėjo 8846,20 Lt, neįskaitant papildomų sąskaitų už komunalines paslaugas bei nuomininko dėl gaisro patirto daugiau kaip 47000 Lt nuostolio. Patalpos ieškovui buvo perduotos 2012-04-24, o ieškovo pateikti patalpų atstatymo išlaidų dokumentai yra nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2012 m. lapkričio. Todėl ieškovas turėtų įrodymais pagrįsti, kodėl ieškovas delsė ir nepradėjo remonto darbų iš karto po patalpų priėmimo iš atsakovo 2012 m. balandį. Gaisras kilo 2012-01-03, tačiau iki nuomos sutarties termino pabaigos nuomotojas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nuostolių mažinimui bei patalpų būklės atstatymui, todėl pats privalo prisiimti atsakomybę už negautas pajamas. Juolab, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties 5.3 p. nustatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta įspėjus kitą sutarties šalį prieš 2 mėnesius, t.y. šalys laikė, kad tai yra pakankamas terminas atlikti visus būtinus darbus ir surasti naują nuomininką, jokių specialių išlygų nuomos sutartyje nenumatyta, dar atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovą apie sutarties nutraukimą (nepratęsimą) informavo 2012-02-24, nesant duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas po eksperto patalpų apžiūrėjimo, t.y. 2012-02-17, neturėjo galimybės patekti į patalpas, imtis aktyvių veiksmų nuostolių mažinimui bei patalpų atstatymui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti duomenys, leidžia teigti, kad remonto darbai realiai buvo atliekami nuo 2012-08-01 iki 2012-10-15, t.y. 2,5 mėnesio, dar atsižvelgiant į tai, kad patalpose buvo atliekami ir pagerinimo darbai, kurie pailgino remonto terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų.

Kadangi ieškovas dėl savo sutartinių teisių gynimo buvo priverstas kreiptis į teismą, iš atsakovo taip pat priteistinos kompensacinę funkciją atliekančios procesinės 6 procentų metinės palūkanos nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130). Atsakovo argumentai šioje dalyje kaip nepagrįsti atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 2491 Lt žyminis mokestis (1 t.b.l.9; 2 t.b.l.127); 3784,75 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t. b.l.92-93, 3 t. b.l.102-103), iš viso 6275,75 Lt.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 4420 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t. b.l.107; 3 t. b.l.48-49); 363 Lt už antstolio paslaugas 2012-11-27 atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą protokolas Nr.85 (3 t. b.l.46-47); iš viso 4783 Lt.

Minėtos šalių išlaidos atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, šalių atstovų atliktus veiksmus yra pagrįstos ir jų mažinti nėra pagrindo.

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. 56422,35 Lt (priteista suma) x 100 : 83038,72 Lt (prašoma ieškovo priteisti suma) ? 67,94 proc. pareikštų reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 4261,71 Lt (6272,75 Lt x 67,94 proc.), o atsakovui iš ieškovo 1533,43 Lt (4783 Lt x 32,06 proc.). Užskaičius ieškovo atsakovui mokėtinas sumas (4261,71 Lt – 1533,43 Lt), iš atsakovo ieškovui priteistinas 2728,28 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2012-05-28 nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas yra 76731,08 Lt (1 t. b.l.95-96). 2012-11-13 nutartimi padidintas 2012-05-28 nutartimi atsakovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 83038,72 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies, laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovui mastas sumažintinas iki 59151 Lt (įskaitant priteistas bylinėjimosi išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo UAB „Piluna“ ieškovei UAB „Viza“ priteisti 56422,35 Lt (penkiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du litus 35 ct.) nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 56422,35 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-05-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2728,28 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis litus 28 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Piluna“ turtui mastą iki 59151 Lt (2012-11-13 nutartimi buvo padidintas 2012-05-28 nutartimi atsakovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 83038,72 Lt).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.