Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1003-125/2013

Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-06340-2012-9)

2013 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Piluna“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Viza“ patikslintą ieškinį (toliau–ieškinys) atsakovei UAB „Piluna“ dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 56422,35 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 56422,35 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-05-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2728,28 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat nustatė, kad sprendimui įsiteisėjus, sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Piluna“ turtui mastą iki 59151 Lt.

Dėl pareigos atlyginti žalą, gaisro kilimo priežasčių. Teismas nurodė, kad šalis sieja sutartiniai nuomos santykiai ir darė išvadą, kad nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei grąžinti patalpas tokios būklės, kokias jas gavo, todėl, esant patalpų apgadinimui, atsakovei išliko pareiga ir prievolė ieškovei atlyginti nuostolius. Pažymėjo, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino savo pareigą atlyginti nuostolius, nes derėjosi su ieškove dėl nuostolių dydžio, atlygino žalą DNSB „Kuršiai“ ir namo gyventojams. Bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir įrodinėjo mišrią kaltę. Teismas darė išvadą, kad ieškovė apie tai, kad nuomojamas patalpas atsakovė naudojo ne pagal paskirtį, t.y. gamybinei veiklai, sandėliavimui, taip pat atsakovė apie tai, kad nėra atlikti elektrofiziniai (varžų) matavimai, žinojo, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovė nesiėmė priemonių, atitinkamai kad patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, būtų atlikti varžų matavimai, nesiaiškino šių aplinkybių, šalis tokia situacija tenkino, todėl teismas neturi pagrindo minėtų aplinkybių pagrindu daryti vienokias ar kitokias išvadas, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Minėtas šalių elgesys neatitiko vidutiniškai rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto, todėl jos ir turi prisiimti iš to kilusias pasekmes. Nenustatytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovę nuo žalos atlyginimo ar leidžiančios mažinti priteistinos žalos dydį (konstatuoti mišrią kaltę). Todėl ieškovė pagrįstai prašo nuostolių atlyginimo iš atsakovės dėl patalpų grąžinimo ne tokios būklės, kokias jas gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

Dėl žalos dydžio padaryto patalpoms per gaisrą.

Dėl kilusio gaisro nuomojamos patalpos iš esmės buvo apgadintos, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Statybų horizontai“ dėl ekspertizės atlikimo, kuri 2012-02-27 ekspertizės aktu patvirtino, kad norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės reikia atlikti darbų, kurių kaina yra 69894 Lt. Faktiškai atlikusi patalpų remonto darbus, ieškovė nurodė, kad iš viso patyrė 70303,37 Lt dydžio išlaidas. Atsakovė nesutikdamas su ieškovo nurodytomis sumomis, teigė, kad ieškovė ne tik atstatė patalpų būklę po gaisro, bet ją iš esmės pagerino bei pritaikė naujo nuomininko poreikiams. 2012-11-27 antstolis A.Selezniovas fiksavo faktinę patalpų būklę ir nustatė, jog atlikti esminiai patalpų pakeitimai ir pagerinimai, nesusiję su patalpų būklės atstatymu po gaisro. Ieškovė iš atsakovo gali reikalauti tik tų išlaidų, kurios buvo objektyviai reikalingos patalpų būklės atstatymui, t.y. patalpų būklės, fiksuotos 2006-11-01 priėmimo – perdavimo akte, atstatymui ir neturi siekti praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovė, siekdamas nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta patalpoms per gaisrą, kreipėsi į UAB „Nordana“, kuri nurodė, kad realiai nuomojamų patalpų būklės atstatymui panaudota suma sudarė 45365,52 Lt. Visos kitos išlaidos susijusios ne su patalpų būklės atkūrimu, o jų pagerinimu. Įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus duomenis apie darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kainą, teismo aukščiau padarytas išvadas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad objektyviausiai tikroji darbų, kuriuos reikia atlikti, norinti atkurti patalpas iki buvusios gaisro būklės, kaina bus nustatyta išvedus vidurkį iš ieškovės pateiktos UAB „Statybos horizontai“ ekspertizės akto ir atsakovės UAB „Nordana“ atlikto patalpų atstatymo po gaisrų kaštų įvertinimo, t.y. (63829 Lt + 45365,52 Lt) : 2 ? 54597 Lt. Dėl eksperto, pašto išlaidų, sprendė, jog ieškovės patirto 1815 Lt išlaidos už ekspertizę ir 10,35 Lt pašto išlaidų yra pagrįstos ir būtinos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei. Dėl netiesioginių nuostolių teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų yra nepagrįstas. Dėl procesinių palūkanų teismas sprendė, kad iš atsakovės taip pat priteistinos kompensacinę funkciją atliekančios procesinės 6 procentų metinės palūkanos nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinas 2728,28 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovei mastas sumažintinas iki 59151 Lt (įskaitant priteistas bylinėjimosi išlaidas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliaciniu skundu teismo prašo nustatyti mišrią atsakovo ir ieškovo kaltę dėl žalos atsiradimo ir tuo pagrindu proporcingai sumažinti priteistą iš atsakovės nuostolių atlyginimą iki 28 211,17 Lt bei atitinkamai paskirstyti išlaidas. Atsakovės nuomone, byloje nenustatyta kokiais atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, atitinkamai nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos ir tokių veiksmų (CK 6.246 – 6.247 straipsniai). Tiek atsakovė, tiek ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu, todėl šis klausimas apeliacinėje instancijoje nebenagrinėjamas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė pagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovės dėl patalpų grąžinimo ne tokios būklės, kokias jas gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindas nuostolių atlyginimui yra nekilnojamojo daikto žuvimas dėl gaisro ir nuomininko atsakomybė, esant jo kaltei CK 6.502 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tokiu atveju, vertinama ne patalpų būklė jų grąžinimo metu, o vertinama atsakovės veiksmai ir kaltė dėl gaisro kilimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), šių patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – administracinė, bendras plotas 183,46 kv.m. (1 t. b.l.11). Tarp ieškovo ir atsakovo 2006-11-01 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b.l.12-13), kuria ieškovas atsakovui ofisui vienerių metų laikotarpiui išnuomavo 112 kv.m. (nuo 2007-11-01 – 114,25 kv.m.) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminas buvo pratęstas 2007, 2008, 2009, 2010 ir 2011 (1 t. b.l.14-16, 18, 19). Nuomos sutarties terminas pasibaigė 2012-04-30 (b.l.19). 2012-01-03 nuomojamose patalpose kilo gaisras (b.l.21), t.y. nustatytas žalos padarymo faktas. Taip pat yra nustatyta, jog gaisro tiesiogine priežastimi buvo sandėliuku vadinamoje patalpoje įrengto kištukinio lizdo laidų ir į jį įjungto ilgintuvo avarinis darbo režimas – trumpasis sujungimas (2012-09-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada t. 2 b. l. 84-87).

Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Netinkamu sutartinės prievolės įvykdymu gali būti pripažįstamas visiškas prievolės neįvykdymas, prievolės įvykdymas tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimas, bendradarbiavimo stoka ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, nustatė, jog atsakovė netinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, įpareigojančias atsakovę naudoti patalpas pagal paskirtį, griežtai laikytis priešgaisrinės apsaugos ir sanitarinių reikalavimų. Nustatyta, kad atsakovė naudojo patalpas ne administracinei (ofisui), o gamybinei veiklai, sandėliavimui. Patalpa, kurioje kilo gaisras, buvo apstatyta kartoninėmis dėžėmis, taip pat buvo rasta litavimo stotelė ir techninis fenas. Vadovaujantis 2012-09-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1789 (12), gaisro tiesiogine priežastimi buvo sandėliuku vadinamoje patalpoje įrengti kištukinio lizdo laidų ir į jį įjungto ilgintuvo avarinis darbo režimas – trumpas jungimas, o gaisro kilimą sąlygojo į kištukinį lizdą įjungto ilgintuvo trumpasis jungimas, šį – tikėtina, kad sąlygojo palaipsniškas ilgintuvo gyslų aplūžinėjimas, vietinis kaitimas ir izoliacijos destrukcija kištuko kaklelyje ir ilgintuvo eksploatacija periodinės perkrovos režime (t. 2, b. l. 147). Tokia išvada buvo padaryta įvertinus ilgintuvo ir kištuko kaklelio būklę, rastą maksimalios galios režimu įjungtą „HELLER“ šildytuvą bei sandėlyje buvusias medžiagas. Iš 2012-11-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad gaisras kilo 2012-01-03 naktį apie 3:30 val. dėl atsakovės darbuotojų palikto įjungto elektros šildytuvo ilgintuvo trumpojo jungimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė (jos darbuotojai) nesilaikė ir pažeidė 2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų „Bendrųjų gaisro saugos taisyklių“, kuriomis yra draudžiama dirbti esant netvarkingai automatinei įrangai, įrenginiams, išjungtiems kontroliniams matavimo ir apsaugos prietaisams (113 p.), eksploatuojant elektros įrenginius, draudžiama: naudoti netvarkingus kištukinius lizdus, kištukus, paskirstymo dėžutes, jungiklius ir kitus elektros aparatus (144.2 p.), į kištukinius lizdus jungti elektros prietaisus, kurie viršija leistiną galią (144.4. p.); naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros, išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus (144.5. p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patalpos yra įrengtos daugiabučiame name, kuriame veikia centralizuotas šildymas, todėl nebuvo ir būtinybės įjungti šildytuvą. Atsakovė nurodo, jog teismas nevertino elektros instaliacijos priežiūros, kurią privalėjo atlikti ieškovė, vadovaujantis Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2012-09-25 raštu Nr. 140V4-236, kuriame nurodoma, kad varžų matavimai atliekami vadovaujantis 2001-04-24 Ūkio ministro įsakymu Nr. 141 patvirtintomis taisyklėmis „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“. Atsakovė teigia, kad būtent iškovė yra kalta dėl gaisro kilimo, kadangi tinkamai nepasirūpino savalaikio varžų matavimo atlikimu. Tačiau vadovaujantis 2012-09-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1789 (12), negalima spręsti apie elektros instaliacijos izoliacijos būklę iki gaisro, jos poveikio ar priežastinį ryšį su gaisro kilimu iš atliktų izoliacijos varžų matavimo rezultatų. Įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog gaisras kilo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

Atsakovė taip pat teigia, kad nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės veiksmų. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinus aplinkybių visumą: atsakovės paliktą be priežiūros įjungtą šildytuvą, taip pažeidžiant „Bendrąsias gaisro saugos taisykles“, ir tiesioginę gaisro priežastį - kištukinio lizdo laidų ir į jį įjungto ilgintuvo avarinį darbo režimas – trumpą jungimą, darytina išvada, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusio gaisro, kuriuo ieškovei padaryta žala ir atsirado nuostoliai, yra priežastinis ryšys.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos teisėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas. Ieškovė pateikė 1500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius dokumentus (t. 4. b.l. 46–47) ir šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimas iš esmės yra teisingas ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Piluna“ ieškovei UAB „Viza“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.