Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Kauno technologijos universitetas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkola“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetas dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir atsakovės viešosios įstaigos Kauno technologijos universitetas priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkola“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Vilkola“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti atsakovės VšĮ Kauno technologijos universitetas vienašalį terminuotos 2015 m. vasario 12 d. valstybinės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. UV3-95-68 nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir niekiniu.Ieškovės UAB „Vilkola“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei VšĮ Kauno technologijos universitetas iškeldinti ieškovę UAB „Vilkola“ iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ar atlikti bet kokius kitus UAB „Vilkola“ veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus.Atsakovė VĮ Kauno technologijos universitetas pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą ir nurodė, jog teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą bei apginti viešąjį interesą, turėtų įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kurio suma turėtų būti ne mažesnė kaip 5 200 Eur. Nuostoliai atsiras dėl sporto centro treniruoklių salės išplėtimo ir remonto darbų vėlavimo, dėl ko išaugs šių darbų kaina. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, atmetė.Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai būna susijęs su atsakovės teisių ribojimu, taigi ir galimybe patirti nuostolių, kurie turėtų būti atlyginami, jei būtų nustatyta, kad ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik siekia apsaugoti ieškovės interesus ir tuo pačiu užtikrinti sprendimo įvykdymą. Kadangi Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. spręsdamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimą, atsakovės atskirąjį skundą atmetė, palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuodamas, kad teismas CPK penktajame skyriuje įtvirtintas įstatymų leidėjo nuostatas iš esmės įgyvendino tinkamai, todėl prašymą taikyti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teismas atmetė.

Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovę UAB „Vilkola“ per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 5 200 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vien tai, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys bus patenkintas ir atsakovė nepatirs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovės teisių ribojimu bei jos veiklos suvaržymu, gali būti pažeidžiamos jos teisės, dėl ko atsakovė gali patirti nuostolių, kurių atlyginimas turi būti užtikrintas. Atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria veiklos apribojimų – negali įgyvendinti vienos iš 2016 m. Kauno technologijos universiteto strateginių prioritetų „Veiklos efektyvumas ir infrastruktūros gerinimas“ priemonių – sporto centro treniruoklių salės išplėtimo ir remonto darbų. Dėl to atsakovė patirs nuostolių, kurių realus išieškojimas tikėtina gali būti apsunkintas. Atsakovė didžiąją dalį sporto centro treniruoklių salės išplėtimo darbų planavo atlikti 2016 m. vasaros laikotarpiu, siekiant sudaryti studentams kuo mažiau nepatogumų ir suteikti galimybę jiems nuo 2016 m. mokslo metų pradžios sportuoti išplėstose sporto centro treniruoklių salės patalpose. Atsakovės skaičiavimais preliminari planuojamų atlikti sporto centro treniruoklių salės išplėtimo darbų kaina, jei jie būtų atlikti numatytu laiku, t. y. 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, būtų 199 483 Eur. Teismui uždraudus atsakovei iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų, darbų pradžia nukeliama į neapibrėžtą datą, nes bylinėjimasis teisme gali užtrukti ilgą laiko tarpą. Pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento pateikiamą oficialią informaciją pastatų remonto kainos didėja. 2016 m. I pusmečio kainos šiame sektoriuje lyginant su 2015 m. I pusmečio kainomis padidėjo 2,6 %. Dėl pastatų remonto kainų didėjimo atsakovės planuojamų atlikti sporto centro treniruoklių salės išplėtimo darbų kaina, darant prielaidą, kad jie bus atliekami po vienerių metų, padidės ne mažiau kaip 5 200 Eur.Atsakovė yra viešasis ūkio subjektas – valstybinis universitetas, kurio pagrindinė veikla viešųjų paslaugų teikimas – aukštojo universitetinio išsilavinimo paslaugų teikimas, studentų ugdymas, o ne komercinė veikla, todėl jos turto patikėjimo teise valdomas valstybės turtas visų pirma turi būti naudojamas pagrindinei veiklai vykdyti. Dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sporto centro treniruoklių salės išplėtimas negalės būti vykdomas, dėl ko nukentės dalies universiteto akademinės bendruomenės (studentų) interesai, kartu bus pažeistas ir viešasis interesas.Tikėtina, kad atsakovės nuostolių, galimų dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas gali pasunkėti, nes ieškovė gali neturėti finansinių galimybių nuostoliams padengti. Ieškovė savo veikloje patiria finansinių sunkumų, nes netinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus atsakovei. Ieškovė šio atskirojo skundo pateikimo dieną yra skolinga atsakovei pagal sutartį ir kitas sutartis už patalpų nuomą 2 435,36 Eur. Ieškovės skola atsakovei nuolat didėja, nes ieškovė nesumokėjusi atsakovei už patalpų nuomą 7 mėnesius. Ieškovės apyvarta pagal ieškovės pateiktus duomenis vidutiniškai per mėnesį yra apie 3 600 Eur. Tikėtina, kad atsakovė gali vengti atlyginti nuostolius, nes ieškovė nėra geranoriškai nusiteikusi spręsti atsiradusio ginčo derybomis, yra priešiškai nusistačiusi atsakovės atžvilgiu, bet kokius atsakovės ketinimus ir pasiūlymus susitarti ir išspręsti ginčą taikiai atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės VšĮ Kauno technologijos universitetas prašymas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai būna susijęs su atsakovės teisių ribojimu, taigi ir galimybe patirti nuostolių, kurie turėtų būti atlyginami, jei būtų nustatyta, kad ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas, nurodė, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik siekia apsaugoti ieškovės interesus ir tuo pačiu užtikrinti sprendimo įvykdymą, todėl prašymą taikyti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, atmetė.Apeliantė (atsakovė) VšĮ Kauno technologijos universitetas, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovės teisių ribojimu, dėl ko atsakovė gali patirti nuostolių, be to, atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria veiklos apribojimus, taip pat yra pažeidžiamas viešasis interesas, o atsakovės galimų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, nes ieškovė gali neturėti finansinių galimybių nuostoliams padengti.

Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo

Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.Teismas pažymi, jog prašant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra būtinos dvi sąlygos: 1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti; 2) jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas.Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris pareiškė prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė patiria veiklos apribojimų – negali įgyvendinti vienos iš 2016 m. Kauno technologijos universiteto strateginių prioritetų „Veiklos efektyvumas ir infrastruktūros gerinimas“ priemonių – sporto centro treniruoklių salės išplėtimo ir remonto darbų. Dėl to atsakovė patirs nuostolių, kurių realus išieškojimas tikėtina gali būti apsunkintas. Atsakovė didžiąją dalį sporto centro treniruoklių salės išplėtimo darbų planavo atlikti 2016 m. vasaros laikotarpiu, siekiant sudaryti studentams kuo mažiau nepatogumų ir suteikti galimybę jiems nuo 2016 m. mokslo metų pradžios sportuoti išplėstose sporto centro treniruoklių salės patalpose. Atsakovės skaičiavimais preliminari planuojamų atlikti sporto centro treniruoklių salės išplėtimo darbų kaina, jei jie būtų atlikti numatytu laiku, t. y. 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, būtų 199 483 Eur. Teismui uždraudus atsakovei iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų, darbų pradžia nukeliama į neapibrėžtą datą, nes bylinėjimasis teisme gali užtrukti ilgą laiko tarpą. Pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento pateikiamą oficialią informaciją pastatų remonto kainos didėja. 2016 m. I pusmečio kainos šiame sektoriuje lyginant su 2015 m. I pusmečio kainomis padidėjo 2,6 %. Dėl pastatų remonto kainų didėjimo atsakovės planuojamų atlikti sporto centro treniruoklių salės išplėtimo darbų kaina, darant prielaidą, kad jei jie bus atliekami po vienerių metų, padidės ne mažiau kaip 5 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė nei su prašymu dėl nuostolių užtikrinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų galimą realų 5 200 Eur dydžio nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog ieškovė negalėtų atlyginti atsakovės nurodytų nuostolių 5 200 Eur sumai (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad dėl pastatų remonto kainų didėjimo atsakovės planuojamų atlikti sporto centro treniruoklių salės išplėtimo darbų kaina, darant prielaidą, kad jie bus atliekami po vienerių metų, padidės ne mažiau kaip 5 200 Eur, tačiau atsakovės argumento dėl ilgos bylinėjimosi trukmės ir galimų nuostolių dydžio (5 200 Eur) nepagrįstumą pagrindžia tai, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-19444-717/2016 buvo nutraukta, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Nors minėta teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi (nepasibaigęs apskundimo apeliacine tvarka terminas), tačiau šios nutarties priėmimas patvirtina, jog ginčas tarp šalių buvo išspręstas taikiai, kas sąlygojo neilgą bylos nagrinėjimo trukmę ir kas patvirtina atsakovės nurodyto nuostolių dydžio apskaičiavimo nepagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantė tik įvardijo galimai ateityje atsirasiančių nuostolių sumą, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šią sumą, jos susidarymo mechanizmą, nepateikė ir neįrodė, kad šių nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas, (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino minėto atsakovės prašymo. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, tik kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali būti nustatytas, atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.Pažymėtina, kad galima užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą, jei atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Teismui turi būti aiškus bei pagrįstas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės VšĮ Kauno technologijos universitetas atskirojo skundo argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių ar interesų apribojimu, tačiau tai nereiškia, jog teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, visuomet turi pareigą taikyti nuostolių užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, net ir neturėdamas įrodymų dėl nuostolių dydžio pagrindimo. Atmestinas apeliantės argumentas, jog netenkinus atsakovės VšĮ Kauno technologijos universitetas prašymo, teismas neužtikrino viešojo intereso apsaugos. Tai, kad ginčo objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kurį atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka, savaime nereiškia, jog šiuo konkrečiu atveju pažeidžiamas viešasis interesas, nes atsakovė pagal įstatymą nėra atleista nuo pareigos pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali realiai atsirasti ir jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.