Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2931-565/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-08
Bylos Nr.: 2A-2931-565/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28345-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį
Ieškovas: M. P.
Trečiasis asmuo: biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, A. P.

Kategorijos

11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2931-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28345-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 11.1.; 14.1.; 21.4.1.1.; 21.4.1.2.; 41 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl darbo dinčų komisijos sprendimo panaikinimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tretieji asmenys biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ir A. P., ir pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovui M. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013-07-24 priėmė sprendimą individualaus darbo ginčo byloje Nr.APS-1-10952 pagal ieškovo M. P. prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl darbdavio nustatymo ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, kuriuo atmetė ieškovo prašymą, nenustačius, kad ieškovą ir atsakovą sieja darbiniai santykiai.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-24 sprendimą darbo byloje Nr.APS-1-10952, nustatyti, kad ieškovo darbdavys yra atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priteisti iš atsakovo 22 227,85 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą (atskaičius mokėtinus mokesčius) už darbą nuo 2012-03-06 iki 2013-08-31, 4 232,43 Lt delspinigus, skaičiuojamus už vėluojamą sumokėti darbo užmokestį nuo 2012-04-16 iki 2013-10-01 imtinai, 0,07 % delspinigius nuo priklausančių išmokėti sumų už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną skaičiuojant nuo 2013-10-02 iki įsiskolintų darbo užmokesčio sumų išmokėjimo dienos, sprendimo dalį dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio priteisimo nukreipti vykdyti skubiai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2000-12-20 sudarė darbo sutartį, pagal kurią pradėjo dirbti vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ sargu. Stovykla įsteigta 1994-06-01 ir veikė pagal Vilniaus miesto valdybos 1994-05-30 potvarkiu Nr.1031V patvirtintus laikinuosius nuostatus bei pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2003-10-10 įsakymu Nr.V-368 patvirtintus Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos nuostatus. Darbo sutartis su ieškovu nebuvo nutraukta, jis tinkamai vykdė darbines funkcijas ir vykdo jas iki šiol, tačiau atsakovas be jokio pagrindo nuo 2012-03-06 nustojo mokėti ieškovui darbo užmokestį.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad darbo sutartį su ieškovu pasirašė trečiasis asmuo A. P., veikdamas kaip stovyklos „Budėk“ direktorius. Ta aplinkybė, kad A. P. ieškovo darbo sutartyje darbdaviu įrašė Švietimo skyrių, nedaro Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo darbdaviu. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 6 p. į pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje darbuotojus ir tarnautojus priima tik administracijos direktorius. Atsakovas nepavedė ieškovui atlikti darbo funkcijų nei atsakovo įstaigoje, nei stovykloje „Budėk“. Atsakovas vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 30 str. l d. ir nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebuvo ir nėra patvirtinusi tokios savivaldybės administracijos struktūros, kurioje struktūros padaliniu būtų stovykla „Budėk“. Vilniaus miesto savivaldybė, turinti teisę steigti juridinius asmenis, Vilniaus miesto valdybos 1994-05-30 potvarkiu Nr.1031V patvirtino Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos laikinuosius nuostatus, tačiau nei pačios stovyklos, kuri įstatuose nurodoma kaip juridinis asmuo, nei šios stovyklos veiklą reguliuojančių aktų viešame registre neįregistravo ir taip neišreiškė valios dėl šios stovyklos įsteigimo. Teisiškai nepagrįsta neįsteigtą juridinį asmenį laikyti savivaldybės administracijos padaliniu.

Atsakovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekine nuo sudarymo momento ieškovo ir A. P. pasirašytą 2000-12-20 darbo sutartį, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 96 232,34 Lt nepagrįstai įgytų lėšų, mokėtų ieškovui kaip darbo užmokestis, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 469,54 Lt bylinėjimosi išlaidas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-31 sprendimu ieškinį patenkino: panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-24 sprendimą darbo ginčo byloje Nr.APS-1-10952; priteisė ieškovui iš atsakovo 22 227,85 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-03-06 iki 201308-31 (atskaičius mokesčius); priteisė ieškovui iš atsakovo 4 232,43 Lt delspinigius, skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2012-04-16 iki 2013-10-01, ir 4 714,53 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2013-10-02 iki 2014-07-31. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus 1994-05-31 įsakymu Nr.73K trečiasis asmuo A. P. buvo paskirtas eiti pareigas, nurodytas kaip Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos direktorius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1791-430/2013 konstatuota, kad atsakovas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priėmė į darbą trečiąjį asmenį A. P., šis teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2013-06-20 nutartimi palikus sprendimą nepakeistą. Be kita ko, apygardos teismas nurodė, kad „stovykla kaip juridinis asmuo nebuvo įregistruota, o už tai buvo atsakingas atsakovas, todėl atsakovo veiksmai skiriant ieškovą <A. P.> stovyklos direktoriumi laikytini ne kaip darbdavio steigėjo, o kaip paties darbdavio veiksmai“. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdybos 1994-05-30 potvarkiu Nr.1031V patvirtinti Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos laikinieji nuostatai nustatė stovyklos direktoriaus teises, pareigas ir įgaliojimus. Nuostatų 5 a punkte numatyta, kad „direktorius priima ir atleidžia stovyklos darbuotojus“. Pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad trečiasis asmuo A. P., veikdamas pagal paminėtą jo darbo funkcijas apibrėžiantį dokumentą, 2000-12-20 sudarė darbo sutartį su ieškovu, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti Vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ sargo pareigose. Atsakovas pripažino, stovykla juridinio asmens teisių neįgijo, ir kad tokios papildomo ugdymo įstaigos (juridinio asmens forma) nuostatai savivaldybės tvarkomame Švietimo įstaigų registre (pagal Vyriausybės 1993-06-11 nutarimu Nr.411 patvirtintus Švietimo įstaigų registro nuostatus) nebuvo registruoti. Atsakovas byloje nekėlė kausimo ir neįrodinėjo, kad ieškovo darbdavys yra juridinis asmuo Vaikų ir jaunimo Valakampių stovykla.

Teismas atmetė atsakovo versiją, kad ieškovo darbdavys yra trečiasis asmuo A. P. kaip fizinis asmuo. Faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad A. P. darbo sutartį su ieškovu sudarė veikdamas ne kaip fizinis asmuo, bet kaip atstovas pagal atsakovo jam suformuluotą teisinį pavedimą – organizuoti stovyklos veiklą ir priimti bei atleisti darbuotojus (laikinųjų stovyklos nuostatų 5 p.). Trečiasis asmuo A. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis stovyklą laikė Vilniaus miesto savivaldybės struktūriniu padaliniu, t.y. Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus padaliniu. Tokie A. P. paaiškinimai atitinka rašytinius įrodymus – įrašus ieškovo darbo sutartyje, kur nurodyta, kad A. P. save laiko Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus stovyklos „Budėk“ direktoriumi. Tai taip pat matyti iš įrašų ir antspaudų ieškovo socialinio draudimo pažymėjime. Iš pateiktos AB „Lietuvos Telekomas“ viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties, kurią stovyklos naudai sudarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktorius, matyti, kad savivaldybei buvo žinoma apie stovyklos teisinį statusą ir kad stovykla savarankiškai negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų, o veikia kaip struktūrinis padalinys. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2004-03-10 įsakymu Nr.V-98 nuo 2004-04-01 Vaikų ir jaunimo stovykla „Budėk“ priskirta Vilniaus miesto švietimo skyriaus 3-iajam ūkio ir finansų poskyriui. Atsakovas trečiojo asmens A. P., kaip savo atstovo veiksmus ir sudarytą sandorį vykdant teisinį pavedimą, patvirtino ilgą laiką mokėdamas darbo užmokestį ieškovui. Teismas pripažino, kad ši aplinkybė yra esminė ir pakankama pripažinti, kad atsakovui ne tik buvo žinoma apie tai, kad trečiasis asmuo A. P. atsakovo vardu priėmė į darbą ieškovą, bet ir tai, kad atsakovas faktiniu elgesiu pritarė tokiam A. P. sandoriui. Atsakovo argumentus apie įgaliojimų viršijimą (tame tarpe ir tuos, kad visus savivaldybės asministracijos darbuotojus į darbą gali priimti tik savivaldybės administratorius), teismas laikė nepagrįstais, taip pat nurodė, kad atsakovas tolimesniu elgesiu pavirtino trečiojo asmens A. P. sandorį.

Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra nukreipti į tinkamą atsakovą.

Teismas nenustatė, kad 2000-12-20 susitarimas dėl ieškovo darbo dėl kokių nors priežasčių galėtų būti laikomas niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teismas pripažino neįrodytais atsakovo argumentus, kad darbo sutartis su ieškovu buvo tariamas sandoris (CK 1.86 str., 1964 m. CK 51 str.), t.y. kad darbo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių (nesiekiant sukurti teisinių pasekmių), yra neįrodyti.

Atsakovo argumentus, kad darbo sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismas laikė nereikšmingais, kadangi tai nedaro darbo sutarties negaliojančia. DK 139 str. nustatyta, kad kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą, darbo sutartis nutraukiama (tokia pat norma buvo numatyta Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 31 str. 1 d.). Be to, byloje neįrodyta, kad darbo sutartis prieštaravo kokiems nors imperatyvams. Skirtingai, nei teigia atsakovas, darbo sutartis nėra sudaryta tarp artimų giminaičių, ką draudė Darbo sutarties įstatymo 18 str. Trečiasis asmuo A. P. ieškovui nėra artimas giminaitis - pagal giminystę yra tėvo brolis, o tai yra šalutinė giminystės linija. Atsakovo argumentai, kadieškovas buvo įdarbintas į neįsteigtą juridinį asmenį, nėra susiję su įstatymų imperatyvų pažeidimu, o yra susiję su abejonėmis dėl tinkamo darbo santykių subjekto nustatymo (CK 2.63 str., DK 14, 16 str., 1964 m. CK 47 str.).

Atsakovas pripažino, kad ieškovui darbo užmokestis nemokamas nuo 2012-02-07. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad ieškovas nuo šios datos faktiškai nedirbo, teismas pažymėjo, kad darbdavio pareigai mokėti darbo užmokestį neturi reikšmės tai, kad darbdavys nesuteikia darbuotojui darbo. Atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl ieškovo nušalinimo ar prastovos. Taip pat atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl ieškovo darbo santykių pabaigos. Iš ieškovo darbo sutarties ir kitų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2004 m. balandžio mėn. dirbo pilnu etatu, taip pat, kad ieškovui buvo taikoma darbo apmokėjimo sistema, nustatyta Vyriausybės 1993-07-18 nutarimu Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Atsakovas nesirūpino, kaip ieškovas atlieka savo darbą, taip pat nesirūpino ieškovo darbo laiko apskaita. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas nuo 2012-03-07 iki 2013-08-31 nevykdė savo darbo pareigų. Į bylą pateikti trečiojo asmens A. P. patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, kad ieškovas tuo laikotarpiu vykdė savo darbo pareigas. Kadangi darbdavys nepateikė įrodymų apie ieškovo darbo užmokestį už nurodytą laikotarpį, teismas rėmėsi ieškovo pateiktais skaičiavimais (UAB „Verslo erdvė“ 2013-09-16 pažyma apie darbo užmokesčio ir delspinigių paskaičiavimą), nes jie yra pagrįsti Vyriausybės 1993-07-18 nutarimu Nr.511 patvirtintos tvarkos nuostatomis. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti 22 227,85 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-03-06 iki 2013-08-31 (atskaičius mokesčius) teismas tenkino. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius už vėlavimą mokėti darbo užmokestį.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-31 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkint. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Tiek ankščiau galiojusios, tiek dabar galiojančios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad trečiasis asmuo A. P. neturėjo ir negalėjo turėti jokio teisinio pagrindo priimti (įdarbinti) ieškovą į pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Taip pat visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad A. P., sudarydamas darbo sutartį su ieškovu, veikė turėdamas savivaldybės įgaliojimą, t.y. veikė pagal 1994 m. patvirtintus stovyklos „Budėk" nuostatus. Šie nuostatai nėra pasirašyti administracijos direktoriaus, juose nėra įgaliojimo A. P. priimti ieškovą į darbą, dar daugiau — stovyklos „Budėk" nuostatų teisinė galia apibrėžta tuo, kad pati stovykla nebuvo ir nėra registruota viešame registre, t.y. neturi teisnumo.

Vilniaus miesto savivaldybė, turinti teisę steigti juridinius asmenis, Vilniaus miesto valdybos 1994-05-30 potvarkiu Nr.103IV patvirtino Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos laikinuosius nuostatus, tačiau nei pačios stovyklos, kaip juridinio asmens, nei šios stovyklos veiklą reguliuojančių aktų viešame registre neįregistravo ir neišreiškė valios dėl šios stovyklos įsteigimo de jur. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2003-10-10 įsakymas dėl Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos nuostatų tvirtinimo taip pat negali būti pagrindu pripažinti, kad stovykla yra įsteigta, kadangi nei šie įstatai, nei pats juridinis asmuo viešame registre registruoti nebuvo.

Stovyklos „Budėk" sąmatų, kuriose numatytos lėšos ir stovyklos sargo darbo užmokesčiui, tvirtinimas negali būti laikomas teisėtu. Stovyklos 2004-2008 metų biudžeto programos sąmatas patvirtinusi BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorė nebuvo savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja, todėl šio asmens veiksmai, tvirtinant stovyklos biudžeto sąmatas, laikytini niekiniais (CK 1.80 str. 1 d.). Atsakovo darbuotojai taip pat nepagrįstai pasirašė ant trečiojo asmen A. P. teikiamų sąmatų, kadangi šios lėšos, kaip paaiškėjo 2012-03-30 atsakovui atlikus stovyklos vidaus veiklos auditą, buvo naudojamos neveikiančiam ir neįsteigtam juridiniam asmeniui finansuoti. Be to, dėl visų veiksmų, susijusių su savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimu stovyklos veiklai ir galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių, atsakovo žiniomis, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, todėl primos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis biudžeto programų sąmatų tvirtinimu ir lėšų stovyklai pervedimu kaip faktu, įrodančiu ieškovo ieškinio reikalavimus byloje.

Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nutraukė bet kokį „stovyklos" „Budėk" finansavimą, atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus atlikto Stovyklos veiklos audito 2012-03-30 ataskaitoje Nr. A89-114(3.12.1-AD3) nurodytos aplinkybės, jog nėra teisiškai reikšmingų duomenų, jkad stovykla apskritai vykdė veiklą. Dėl atsakovo vidaus veiklos administravimo trūkumo stovykla per klaidą buvo priskirta įsteigtoms biudžetinėms įstaigoms ir šiai įstaigai tam tikrą laiką buvo skiriamas finansavimas, tačiau tokia situacija negali suteikti nesąžiningiems asmenims pranašumo ir neteisėtų veiksmų įteisinimo prielaidų.

Pirmos instancijos teismas skundžiamą sprendimą formaliai pagrindė ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie teigė matę ieškovą stovyklos „Budėk" teritorijoje, ir tai teismui leido pripažinti, kad ieškovą ir atsakovą sieja darbo teisiniai santykiai. Pirmos instancijos visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo A. P., pagal liudytojų parodymus, priklausė skautų organizacijai, todėl byloje liudiję skautai teigė atvykdavę į stovyklos „Budėk" teritoriją stovyklauti, leidus A. P.. Taigi, A. P. naudojo stovyklos teritoriją savo asmeniniais ryšiais. Liudytojai, matę ieškovą stovyklos teritorijoje, objektyviai negali patvirtini, kad ieškovą ir atsakovą sieja darbo santykiai, kadangi skautai (liudytojai) ieškovą stovyklos teritorijoje matė todėl, kad ieškovas buvo (ir šiuo metu yra) neteisėtai užvaldęs Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą: Vilniaus apygardos teismas 2013-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-612-450/2013 pripažino niekiniais ir negaliojančiais A. P. 2000-12-20 sprendimą dėl leidimo ieškovui apsigyventi pastate, esančiame Svajonių 11, Vilniuje, ir 2003 m. šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp A. P. ir ieškovo. Todėl akivaizdu, kad ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir administracijos pavestoms funkcijoms vykdyti ieškovas buvo „įdarbintas" teisnumo neturinčiame subjekte: darbo sutartis buvo sudaryta tarp giminaičių, žinant, kad stovykla nėra įsteigta, kad stovykloje stovyklauja tik su A. P. asmeniniais ryšiais susiję asmenys (skautų organizacijos), stovykla neturi jokio teisėtai perduoto turto, sargo, kurio pareigas iki šiol teigia einąs ieškovas, pareigybės aprašymas A. uidoko patvirtintas tik 2008 m., kai tuo tarpu darbo sutartis sudaryta 2000 m., t.y. net neaišku, kokias funkcijas bemaž aštuonerius metus vykdė ieškovas. Be to, ieškovas, negaudamas darbo užmokesčio nuo 2012 m., į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi tik po metų, t.y. po to, kai A. P., vykdant teismo sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš stovyklos „Budėk" direktoriaus pareigų. Pirmos instancijos nepagrįstai kritiškai nevertino to, kad nebuvo patvirtintų darbo grafikų (DK 174 str. 3 d.); o darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašinėdavo ieškovo giminaitis A. P., t.y. šių žiniaraščių objektyvumo negalima patvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

Darbo sutartis su ieškovu, kaip prieštaraujanti gerai moralei, pripažintina negaliojančia atsižvelgiant į neteisėtą jos sudarymo tikslą - neatliekant jokių darbo funkcijų ir neturtint teisinių pagrindų tokioms funkcijoms atlikti, darbo užmokesčio forma gauti lėšų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, taip pat neteisėtai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. A. P., pasirašydamas darbo sutartį su ieškovu, žinojo, kad stovykla nėra registruota viešame registre, todėl elgėsi savo nuožiūra, ypač naudodamasis tuo, kad iš savivaldybės biudžeto pagal paties A. P. teikiamas sąmatas yra skiriamos lėšos. Darbo sutartis buvo sudaryta įdarbinant ieškovą neįsteigtame juridiniame asmenyje sargo pareigoms, nors jokios teisėtos veiklos neįsteigtas juridinis asmuo vykdyti negalėjo. Fakto, kad stovykla neįsteigta, A. P. ir ieškovas negalėjo nežinoti, nes, jei iš tikrųjų, kaip teigia, vykdė veiklą, juridiniam asmeniui darbo reikaluose buvo būtinas juridinio asmens kodas, kurio neįsteigtas juridinis asmuo negalėjo turėti; A. P., pasirašydamas darbo sutartį su ieškovu žinojo, kad stovyklai nėra perduota jokio turto. Taigi, stovyklai nevaldant jokio turto, kurį turėtų ir privalėtų saugoti sargas pagal visuotinai priimtiną sargo pareigybės suvokimą, akivaizdu, kad ieškovas į sargo pareigas buvo priimtas nesiekiant sukurti darbo teisinių santykių. Darbo sutartis, sudaryta ne darbo tikslais, yra prieštaraujanti gerai moralei ir niekinė (CK 1.81 str. 1 d.). Be to, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškovo ir A. P. pasirašytą darbo sutartį esant niekine dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (1964 m. CK 47 str., Darbo sutarties įstatymo 18 str. , CK 1.80 str. 1 d., DK 14 str., 16 str., CK 2.63 str.).

Pripažinus, kad ieškovas lėšas iš atsakovo gavo niekinio sandorio pagrindu, šios lėšos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai. Atsakovas sumokėjo ieškovui 96 323,34 Lt su darbo santykiais susijusių lėšų (įskaitant su darbo santykiais susijusius mokesčius). Iš bylos duomenų galima teigti, kad lėšas ieškovas gavo žinodamas, kad jokių darbo funkcijų nevykdys, t.y. nesąžiningai .CK 6.242 str. 1 d. nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Šalies argumentai

Ieškovo darbo sutartyje buvo aptartos visos nurodytos būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbas stovyklos „Budėk" sargu, nurodant mokamą darbo užmokestį, todėl to pakako konstatuoti susiformavus darbo santykius tarp ieškovo ir apelianto. Pagal DK 99 str. už tinkamą darbo sutarties įforminimą yra atsakingas darbdavys, o šios pareigos netinkamas vykdymas arba jos nevykdymas nepašalina darbo santykių buvimo. Darbo sutarties sudarymą ir įforminimą analogiškai reglamentavo ir Darbo sutartie įstatymas.

Stovykla veikė pagal Vilniaus miesto valdybos 1994-05-30 potvarkiu Nr.l031V patvirtintus laikinuosius nuostatus ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2003-10-10 įsakymu Nr.V-368 patvirtintus Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos nuostatus, kuriuose buvo aiškiai numatyta teisė stovyklos direktoriui priimti į darbą stovyklos darbuotojus.

Atsakovo argumentai, kad stovykla juridinio asmens statuso neįgijo, buvo atmesti nagrinėjant A. P. ir atsakovo ginčą. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-2575-611/2013 pasisakė: „<...> atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad šie dokumentai [laikinieji nuostatai ir nuostatai - ieškovo pastaba] yra negaliojantys arba teisės aktų nustatyta tvarka būtų panaikinti ar atšaukti. Aplinkybe, jog Vilniaus vaikų, ir jaunimo Valakampių vasaros stovykla nebuvo įregistruota kaip savarankiškas juridinis asmuo, nereiškia šių dokumentų negaliojimo, priešingai - patvirtinta, kad atsakovas yra ieškovo darbdavys ".

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog darbdavio pareigai mokėti darbo užmokestį neturi reikšmės tai, kad darbdavys nesuteikia darbuotojui darbo. Šiuo atveju atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl ieškovo nušalinimo ar prastovos ar darbo santykių pabaigos. Iš kitos pusės, atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieškovas jokio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jam pavesto darbo nevykdė (CPK 178 str.). Aplinkybę, kad stovyklai buvo paskirti naudotis pastatai ir kitas turtas, patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti byloje esantys įrodymai. Tai, kad stovyklos veikloje naudojamas turtas jai nebuvo teisiškai perduotas ("įrašytas į stovyklos balansą), ypač turint omenyje tai, kad stovykla neturėjo juridinio asmens statuso, jokiais būdais nepaneigia fakto, kad stovyklos veikloje šis turtas buvo naudojamas ir jo saugumas turėjo būti užtikrintas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateiktos AB „Lietuvos telekomas" viešojo fiksuoto telefono ryžio paslaugų teikimo sutarties, kurią stovyklos naudai sudarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktorius, matyti, kad atsakovui buvo žinoma apie stovyklos teisinį statusą, kad stovykla savarankiškai negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų, o veikia kaip struktūrinis padalinys. Šią aplinkybe įrodo taip pat ir 2017-07-17 teismo posėdžio metu iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr.2A-2575-611/2013 pagal A. P. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prijungti papildomi įrodymai: 1998 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas, 1999 m. sausio mėn. remonto kainos suvestinis skaičiavimas, kurie rodo, kad būtent atsakovas, o ne stovykla, buvo stovyklos remonto darbų užsakovas.

Stovyklos įregistravimas ar jos neįregistravimas Juridinių asmenų registre buvo atsakovo, kaip stovyklos steigėjo, pareiga. Dėl šių priežasčių visos teisinės pasekmės, kylančios dėl stovyklos neįregistravimo, tenka būtent atsakovui, o ieškovas - darbuotojas, negali dėl to nukentėti. Pats ieškovas imtis kokių nors priemonių atsakovo nurodomiems darbo sutarties prieštaravimams pašalinti neturėjo jokio pagrindo, nes ieškovas visą laiką darbdaviu laikė būtent atsakovą. Pačioje darbo sutartyje ieškovo darbdaviu buvo nurodyta ne stovykla, tačiau atsakovo padalinys - Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyrius.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje buvo apklausti liudytojais ne tik stovykloje stovyklavę skautai, tačiau ir stovykloje dirbę asmenys, skautų vadovai, stovyklavusių vaikų tėvai ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje apklausti liudytojai V. L. ir G. L., kurie galėjo parodyti aplinkybes apie laikotarpį nuo 2000 metų, patvirtino, kad ieškovas dirbo stovykloje kaip sargas, rūpinosi stovyklos ūkiniais reikalais, kad jis budėjo prie telefono. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad liudytojai ieškovą matė stovykloje dėl to, kad jis gyveno viename iš stovyklos namelių, nes liudytojai aiškiai parodė, kad ieškovą matė kaip stovyklos sargą, atliekantį savo darbines funkcijas. Stovyklos nuostatų 47, 48 p. numato, kad stovykla bendradarbiauja ir su visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, organizuoja bendrus renginius, projektus. Bendradarbiavimą su skautais lėmė pati stovyklos veiklos idėja. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, pagristai konstatavo. kad stovyklos veikla realiai buvo vykdoma. Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyrio vedėjas J. S., apklaustas liudytoju, teisme paaiškino, kad jam buvo žinoma apie stovyklos veiklą, patvirtino, kad savivaldybėje buvo numatytas finansavimas sargų darbo užmokesčiui.

Atsiliepimas

Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas dirbo ne tik stovyklos sargu, tačiau ir

kitose darbovietėse, teisiškai nėra reikšminga, nes teisės aktai nedraudžia dirbti keliose

darbovietėse, o, kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, ieškovo darbas kitose darbovietėse

buvo visiškai suderinamas su jo darbu stovyklos sargu. Teisinės reikšmės neturi ir ta

aplinkybė, kad paskutiniu metu stovykloje buvo tik 1 sargo pareigybė, nes ji sietina su paties

atsakovo veiksmais nesudarant stovyklai tinkamų darbo sąlygų.

CK 6.241 str. 1 d. 4 p. neleidžia išreikalauti kaip be pagrindo įgytų sumų be pagrindo išmokėto darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas veikė nesąžiningai (CK 4.26 str. 2 d.). Be to, kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad nors CK 1.78-1.96 str. nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi darbo sutarčiai, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo, vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas, darbo teisėje restitucija negalima

Svarbu ir tai, kad atsakovas praleido visus įmanomus DK (DK 27 str. - 3 metai) ir CK (CK 1.125 str. 1 ir 8 d. - 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas ir 3 metų senaties terminas nuostolių reikalavimui) ieškinio senaties terminus, o ieškovas prašė juos taikyti atsiliepimu į priešieškinį, todėl atsakovo priešieškinys vien tuo pagrindu turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1994-05-30 potvarkiu Nr.1031V „Dėl Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos steigimo“ nuo 1994-06-01 įsteigė vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklą (Svajonių g. Nr.13), taip pat patvirtino stovyklos laikinuosius nuostatus (1 t., 16, 17 b.l.). Vilniaus švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo 1994-05-31 įsakymu Nr.73K trečiasis asmuo A. P. nuo 1994-06-02 buvo paskirtas Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos direktoriumi (1 t., 67-73, 75-81 b.l.). Trečiasis asmuo A. P. kaip Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento švietimo skyriaus stovyklos „Budėk“ direktorius sudarė darbo sutartį su ieškovu dėl darbo vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ sargo pareigose (1 t., 9-10 b.l.). Ieškovas 2013-03-12 kreipėsi į atsakovą su prašymu mokėti nuo 2012-02-07 nebemokamą darbo užmokestį (1 t., 25 b.l.). Atsakovas 2013-03-22 raštu atsakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas bei jo skyriai nėra ieškovo darbdavys, todėl darbo užmokesčio mokėjimo ieškovui klausimas nėra atsakovo kompetencija (1 t., 26 b.l.). Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbdavio nustatymo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių išmokų išieškojimo. Darbo ginčo komisija 2013-07-24 sprendimu ieškovo prašymą atmetė, nes nenustatė, kad ieškovą ir atsakovą sieja darbiniai santykiai (1 t., 86-89 b.l.).

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1791-430/2013, išnagrinėjus trečiojo asmens A. P. ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo nutraukti su trečiuoju asmeniu darbo sutartį ir priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, buvo nustatytos prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčios aplinkybės, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kaip vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ direktoriaus, susiklostė darbo teisiniai santykiai, taip pat buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo A. P. atliko darbo funkcijas, todėl iš atsakovo trečiojo asmens A. P. naudai buvo priteistas nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki trečiojo asmens A. P. atleidimo iš darbo dienos (1 t., 67-73, 75-81 b.l.) (CPK 182 str. 2 p.).

Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos (vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“) laikinųjų nuostatų 5 p. nustatyta, kad stovyklos direktorius priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, tokia pati stovyklos direktoriaus teisė nustatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2003-10-10 įsakymu Nr.V-368 „Dėl nuostatų, jų pakeitimų ir papildymų tvirtinimo“ patvirtintų stovyklos nuostatų 40.7 p. (1 t., 18, 19-33 b.l.). Kad atsakovui buvo žinoma apie Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos (vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“) veiklą, joje dirbančius asmenis, tame tarpe ir ieškovą, kad atsakovas skyrė finansavimą stovyklai, kad atsakovas nuo 2000-12-20 mokėjo ieškovui darbo užmokestį, patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovo socialinio draudimo pažymėjime ties įrašu apie ieškovo darbą stovyklos „Budėk“ sargo pareigose yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus antspaudas, taip pat nurodytas šio skyriaus, kaip draudėjo, kodas (1 t., 12-13, 14 b.l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyrius 2001-02-07 VSDFV Vilniaus skyriui pranešė apie ieškovo priėmimą į darbą, pranešime ieškovo draudėju nurodytas minėtas Švietimo skyrius (4 t., 100, 101 b.l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktoriaus 2004-07-02 įsakymu Nr.06-D-V-26 biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ buvo perduota tvarkyti švietimo, kultūros ir sporto skyrių reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita, tame tarpe ir vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ buhalterinė apskaita (1 t., 59-60, 61-66 b.l.). BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. mokėjo ieškovui darbo užmokestį (1 t., 140-142 b.l.). 2000 – 2004 metais ieškovo darbo užmokesčio apskaitą tvarkė ir darbo užmokestį ieškovui mokėjo atsakovas (1 t., 48 b.l., 3 t., 164, 171-175 b.l.). 2009 – 2012 metų stovyklos „Budėk“ biudžeto sąmatas patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktorė L. K. ir Švietimo departamento direktorius G.A. P. ( 2 t., 43-44, 55-56, 59-60, 62 b.l.).

Atsakovo teiginiai, kad trečiasis asmuo A. P. neturėjo teisės priimti į darbą stovykloje darbuotojus stovyklos nuostatų pagrindu, nes stovykla kaip juridinis asmuo nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nebuvo įregistruoti stovyklos nuostatai, be to, pagal Vietos savivaldos įstatymą į darbą savivaldybės administracijoje įstatymų nustatyta tvarka darbuotojus priima ir atleidžia tik savivaldybės administracijos direktorius, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismą išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė darbo teisiniai santykiai. Atsakovas turėjo pareigą įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti stovyklą kaip juridinį asmenį ir jos nuostatus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tačiau atsakovas atliko veiksmus, kad vienai iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų vykdyti (sprendimo įsteigti stovyklą metu galiojusios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos 17 str. 4 d. 5 p., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8 p.) būtų įsteigta Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovykla (vaikų ir jaunimo stovykla „Budėk“), suteikė trečiajam asmeniui A. P. įgaliojimus priimti į darbą stovykloje darbuotojus, daugiau kaip 18 metų skyrė stovyklai finansavimą ir daugiau kaip 10 metų mokėjo stovyklos darbuotojams, tame tarpe ir ieškovui, darbo užmokestį, nors žinojo, kad stovykla nėra įregistruota kaip juridinis asmuo. Šiais savo veiksmais atsakovas patvirtino trečiojo asmens A. P. veiksmus sudarant su ieškovu darbo sutartį dėl darbo atsakovo įsteigtoje stovykloje sargu, taip pat pripažino darbo santykių tarp atsakovo ir ieškovo egzistavimą (1964 m. CK 64, 66 str., Darbo sutarties įstatymo 3 str., 8 str. 1 d.).

Stovyklos laikinųjų nuostatų 3 p. nustatyta, kad stovykla naudojasi Vilniaus miesto švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus balanse esančiomis patalpomis Valakampiuose (Svajonių 13). Stovyklos adresas Svajonių 13 nurodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto depatamento direktoriaus 2004-07-02 įsakymo Nr.06-D-V-26 priede. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-21 įsakymo Nr.30-1600 „Dėl Kultūros ir ugdymo departamento turto perdavimo į Turto departamento balansą“ matyti, kad vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ pastatas, esantis Svajonių 6, Vilniuje, yra perduodamas į Turto departamento apskaitą. 2003-10-10 įsakymu patvirtintų stovyklos nuostatų 52 p. nustatyta, kad stovykla išlaikoma ne tik steigėjo, bet ir vaikų, jaunuolių tėvų (globėjų) bei organizacijų lėšomis. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus atliko biudžetinės įstaigos stovyklos „Budėk“ veiklos vertinimo matyti, kad į stovyklos direktoriaus 2011-10-21 įsakymu sudarytos komisijos sudarytą inventorizacijos aprašą yra įtrauktas šis turtas: karutis (1 vnt.), čiužiniai (27 vnt.), šildytuvas (1 vnt.), chalatas (2 vnt.), šaldytuvas (1 vnt.) (1 t., 106-114 b.l.). Iš 1998 metų birželio mėn. ir 1999 metų atliktų darbų priėmimo aktų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus užsakymu stovyklai buvo pagaminti dušinių stovai ir prausyklos, remontuotas vienas iš stovyklos pastatų (4 t., 176-178 b.l.), apie stovyklos veiklą patvirtina ne tik byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, bet ir 4 t., 187, 188, 189 b.l. esantys įrodymai.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad stovyklos veikla buvo fiktyvi, nes stovykla nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir neįgijo juridinio asmens statuso. Atsakovas buvo šios stovyklos steigėjas ir atsakovas neįvykdė pareigos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti stovyklą, o stovyklos veiklos realumą ir tą aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotos stovyklos veiklą, patvirtina aptarti įrodymai. Be to, kaip jau nurodyta, isiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1791-430/2013 buvo nustatytos prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčios aplinkybės, kad trečiasis asmuo A. P. iki jo atleidimo iš darbo atliko darbo funkcijas kaip stovyklos direktorius.

Aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad stovykla naudojosi pastatais, esančiais Svajonių g., ir atsakovui tai buvo žinoma, taip pat naudojosi kitu turtu, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovas, kaip stovyklos sargas, neturėjo ką saugoti, todėl jokių darbo funkcijų neatliko. Byloje esančiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra apskaitytas ieškovo dirbtas darbo laikas (3 t., 55-162 b.l.). Ieškovo darbą stovyklos sargo pareigose patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų prodymai. Trečiasis asmuo A. P. yra ieškovo tėvo brolis, todėl nėra pažeistas Darbo sutarties įstatymo 18 str. ir DK 97 str. įtvirtintas draudimas dėl darbo sutarties sudarymo tarp artimųjų giminaičių. Atsakovo teiginiai, kad stovykloje galėjo būti organizuojami skautų organizacijos, kuriai priklauso trečiasis asmuo A. P., renginiai, todėl stovykla galėjo būti naudojama A. P. asmeniniais tikslais, nepatvirtina, kad ieškovo darbo santykiai buvo fiktyvūs. Šie atsakovo teiginiai nėra įrodyti, o yra tik atsakovo prielaidos. Be to, tiek stovyklos laikinuosiuose nuostatuose, tiek stovyklos nuostatuose yra numatytas stovyklos bedradarbiavimas su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pareigos nėra organizuoti stovyklos veiklą, o yra saugoti stovyklos turtą. Jei atsakovas dėl trečiojo asmens A. P. veiklos, naudojant stovyklos teritoriją savo asmeniniais tikslais, patyrė nuostolius, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl šių nuostolių išieškojimo. Tik ta aplinkybė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra giminaičiai, taip pat nepatvirtina ieškovo darbo santykių fiktyvumo. Aptarti įrodymai patvirtina, kad stovykla vykdė realią, o ne tariamą veiklą, taip pat, kad ieškovas vykdė darbo funkcijas. Atsakovo nurodyti ir byloje esantys duomenys apie tai, kad stovyklos darbas buvo organizuojamas neūkiškai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo darbo santykiai buvo fiktyvūs, sukurti siekiant savanaudiškais tikslais pasinaudoti savivaldybės biudžeto lėšomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui yra pateikti konkretūs įtarimai atsakovo nurodytame teisėsaugos institucijų tyrime dėl galimo savivaldybės biužeto lėšų neteisėto panaudojimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-25 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 935,24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas (5 t., 18-18 b.l.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 935,24 Lt žyminis moketis (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 1 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos mėn. 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės naudai 935,24 Lt bylinėjimosi išlaidas, ieškovo M. P. naudai – 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRūta BurdulienėVidas Stankevičius