- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1858-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07845-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- A. E. P., V. O., I. A., J. M., M. M., I. M., E. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17368-1087/2020 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. E. P., V. O., I. A., J. M., M. M., I. M., E. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. L. pateikė ieškinį atsakovei I. A., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 110,50 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme gavus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo Kauno apylinkės teismas 2020 m, rugsėjo 10 d. nutartimi priėmė ir tenkino ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškovo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-17368-1087/2020 paliko nenagrinėtą. Priteisti iš atsakovės I. A. valstybės naudai 6,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
3. 2020 m. rugsėjo 23 d. gautas atsakovės I. A. prašymas dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties patikslinimo, kuriuo prašoma priimti papildomą nutartį, nurodant, kad atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, todėl sumokėjo skolos dalį pagal ieškovo naują paskaičiavimą. Atsakovės teigimu ieškovas nurodė klaidingas ieškinio atsiėmimo aplinkybes. Pareiškime dėl ieškinio atsiėmimo nurodyta, jog ieškinį atsiima, nes atsakovė sutiko sumokėti jau priklausančią 110,50 Eur skolą. Pažymėjo, kad ieškovas pripažino neteisingai paskaičiavęs atsakovei priklausančią skolos dalį pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, t. y., 76,24 Eur. Ieškovui atlikus perskaičiavimus atsakovė sumokėjo dalį prašomos priteisti skolos. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal tarnybos pateiktą prašymą.
4. 2020 m. rugsėjo 25 d. teisme gautas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Tarnyba pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 192,00 Eur, todėl teismo prašo priimti papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 1 d. priėmė papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17368-1087/2020. Priteisė iš ieškovo J. L. valstybei 59,52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad nei ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, nei atsakovė, per savo atstovę advokatę E. R. teismui pateikusi sutikimą su ieškinio atsiėmimu, nenurodė tikslių aplinkybių, kurioms esant ieškinys atsiimamas, tik pažymėta, kad atsakovė su ieškovu pagal ieškinio reikalavimus atsiskaitė. 2020 m. rugsėjo 23 d. gautame atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės teismui tapo žinomos jau po 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo. 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis jau yra įsiteisėjusi, nei ieškovas, nei atsakovė jos atskiruoju skundu neskundė. Be to, atsakovė, kuri bylos nagrinėjimo teisme turėjo atstovę advokatę, sutikime dėl ieškovo ieškinio atsiėmimo aiškiai nurodė, kad su ieškinio atsiėmimu sutinka, ieškinio atsiėmimo pasekmės jai žinomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad neturi pagrindo keisti (atsakovės prašymu – tikslinti) įsiteisėjusioje 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodytų aplinkybių. Tokio pobūdžio nutarties keitimas (tikslinimas), kokio prašo atsakovė, CPK nėra numatytas.
7. Teismas nurodė, kad nors tikrosios ieškinio atsiėmimo aplinkybės priimant 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį teismui nebuvo žinomos, į jas teismas atsižvelgia spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildoma nutartimi.
8. Teismas vertino, kad ieškovas sutiko, kad ieškiniu reikalaujamos sumos atsakovė turėtų sumokėti tik 76,24 Eur, o prievolė sumokėti likusią sumą, lygią 34,26 Eur tenka trečiajam asmeniui V. O.. Aplinkybė, jog atsakovės skola yra galimai mažesnė, nei prašoma priteisti ieškiniu, ieškovui turėjo būti žinoma dar tada, kai atsakovė teismui pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo priėmimo (gavimo teisme data – 2020 m. birželio 16 d., registracijos Nr. DOK-70589). Tačiau ieškovas ieškiniu po prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo atsakovės nurodytas aplinkybes ignoravo ir ieškinį vis tiek pateikė 110,50 Eur sumai, nors vėliau 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu pripažino, kad dalis ieškinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu, t. y., 34,26 Eur, buvo nepagrįsta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas. Teikiant teismui dalyje nepagrįstą ieškinį atsakovei teko naudotis antrinės teisinės pagalbos paslaugomis, dėl kurių valstybė patyrė 192,00 Eur išlaidas.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys buvo pagrįstas 69,00 procentais (110,50 Eur x 69 proc. = 76,24 Eur), konstatavo, jog iš ieškovo valstybės naudai yra priteistina 31,00 procento dydžio valstybės antrinės teisinės pagalbos suteikimui patirtų išlaidų, t. y., 59,52 Eur (110,50 Eur x 31 proc. = 59,52) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 94 straipsnio 1 ir 2 dalys, 99 straipsnio 1 ir 2 dalys, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. papildomą nutartį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą dėl 110,50 Eur skolos išieškojimo už atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus namui (duomenys neskelbtini). Parengiamajame bylos nagrinėjimo etape skolininkė sutiko skolą sumokėti gera valia: dalį skolos - 76,24 Eur ji sumokės pati, o kitą dalį - 34,26 Eur sumokės (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė V. O., naudojanti atitinkamą dalį nurodyto buto. Ieškovas su tuo sutiko. Susitarus dėl skolos sumokėjimo, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl ieškinio atsiėmimo. Teismas prašymą tenkino ir 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Tačiau priimdamas 2020 m. spalio 1 d. papildomą nutartį teismas konstatavo, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas, nes 34,26 Eur ieškinys buvo nepagrįstas. Ši aplinkybė galėjo būti nustatyta tik bylą nagrinėjant teisme. Ginčas teisme nebuvo nagrinėtas, ieškinys paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju teismas neturi teisės pasisakyti apie ieškinio pagrįstumą ir papildoma nutartimi nenustatytų aplinkybių pagrindu priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
1.2. 110,50 Eur mokestis už žemės sklypo matavimus paskaičiuotas 1 butui. Šis butas nuosavybės teise priklauso bendrasavininkėms I. A. ir V. O.. Tik atsakovei nurodžius, kad dalį skolos sumokės ji, o dalį kita bendrasavininkė, ieškovas atsiėmė ieškinį. Atsakovė pateikė sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsiėmimo pasekmės.
1.3. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai laiku nebuvo pateikti, todėl nebuvo pagrindo nagrinėti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
1.4. Valstybės garantuojama teisinė pagalba atsakovei suteikta nepagrįstai.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. J. L. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. priėmė teismo įsakymą, dėl 110,5 Eur skolos, 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. A. kreditoriui J. L.. I. A. pateikus prieštaravimus 2020 m. birželio 17 d. nutartimi jie priimti. Ieškovas 2020 m. birželio 22 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 110,50 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. liepos 2 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas, priimtas ieškovo ieškinys. 2020 m. liepos 29 d. buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. 2020 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame nurodyta, jog ieškovei gera valia sutikus sumokėti jai priklausančią dalį mokesčio už žemės sklypo plano parengimą, ieškovas atsiima ieškinį. 2020 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės sutikimas dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame nurodyta, jog atsakovė sutinka, kad ieškovas atsiimtų ieškinį. Sutikimo pasekmės atsakovei žinomos ir suprantamos. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovė kreipėsi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. papildoma nutartimi.
15. LR CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, teismo teisę šalies prašymu ar savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu nebuvo iki galo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas.
16. Nagrinėjamu atveju byloje sprendimas dėl ginčo esmės priimtas nebuvo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CPK 94 straipsniu teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1050-798/2019). T. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovai atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei neapmokėjus jai paskaičiuotos mokesčio už žemės sklypo matavimus dalies, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų ir juose nurodytų argumentų matyti, kad atsakovė pirmiausia nesutiko mokesčio paskaičiavimu ir ieškovo atliktais veiksmais, kaip atliktais be atsakovės sutikimo. Ir tik po to atsakovė dėstė argumentus dėl mokesčio dydžio, kurį ji turi sumokėti. Pareiškime dėl ieškinio atsiėmimo nurodyta, kad ieškovei gera valia sutikus sumokėti jai priklausančią dalį mokesčio už žemės sklypo plano parengimą, ieškovas atsiima ieškinį. T. y. nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atsiimtas atsakovei sutikus sumokėti jai priklausančią mokėti mokesčio dalį. Atsižvelgiantį tai kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinio pareiškimą, bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės sąlygojo atsakovės veiksmai, nes atsakovė sutiko sumokėti jai priklausančią mokesčio dalį tik ieškovui pareiškus ieškinį. Aplinkybė, kad ieškinyje netiksliai buvo nurodyta ieškinio suma, nagrinėjamu atveju nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės atliekamų veiksmų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad realiai ieškinys tik iš dalies buvo pagrįstas, todėl atsakovei priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų, proporcingų nepagrįstai ieškinio daliai, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio. Kaip jau nurodyta, ieškovo kreipimosi į teismą priežastis buvo būtent atsakovės veiksmai neatliekant mokėjimų. Tuo tarpu ieškinį paliekant nenagrinėtą nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimą atsakovė atliko tik 2020 m. rugsėjo 8 d.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė bylinėjimosi išlaidas turėjo dėl ieškovo kaltės, todėl įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, inicijavęs šią bylą, neturi pareigos atlyginti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo J. L. valstybei 59,52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, kai nėra priimta sprendimo dėl ginčo esmės. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. papildomą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.