- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2YT-284-446/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05233-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. K.
- Advokatai
- Arūnas Merkys
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.6.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Z. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad mirus tėvui, jis buvo laisvės atėmimo vietoje, kur jam buvo iškviestas notaras, jis pasirašė pareiškimą, kad atsisako tėvo palikimo, nes notaras jam paaiškino, kad jam atsisakius, visą tėvo palikimą galės paveldėti jo motina, mirusio palikėįo sutuoktinė. Kai jis sužinojo, kad jo vaikai gali paveldėti dalį jo tėvo palikimo, nusprendė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Jam negaila, kad dalį senelio palikimo paveldėtų anūkai, jo vaikai, bet jis pergyvena dėl savo mamos. Jai skaudu, kad ji negali priimti viso palikimo, kad į jos turtą pretenzijas reiškia anūkai, ji įsitikinusi, kad turtą turi paveldėti ji, po jos mirties – jis, jos sūnus, o po to tik jo vaikai. Jis pritaria savo motinai. Jis tiksliai neprisimena, bet mano, kad jam ir jos buvusiai sutuoktinei, jo vaikų motinai, tėvų valdžia yra apribota, nes vaikus augino jo buvusios sutuoktinės mama, su kuria jo santykiai pašliję, todėl jis su ja nesikalbėjo dėl jo tėvo palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Z. K. paaiškino, kad ji sutinka su savo sūnaus pareiškimu, prašo jį patenkinti. Ji kalbėjosi su abiem anūkais, sūnaus E. K. vaikais, dėl palikimo dalies priėmimo, jie kategoriškai atsisakė priimti palikimą, tvirtino, kad niekur nesikreips ir palikimo nepriims. Ji kartu su E. nusprendė, kad geriausia būtų, jei E. priimtų savo tėvo palikimą, po to jai padovanotų savo dalį ir tokiu būdu jai atitektų visas mirusio sutuoktinio turtas. E. ir jo sutuoktinei tėvų valdžia buvo apribota dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų globėja paskirta jų močiutė iš motinos pusės. Jos įsitikinimu, vaikų globėja gobši, todėl E. nepriėmus tėvo palikimo, ji baiminasi, kad vaikų globėja gali reikalauti iš jos pinigų už vaikams tenkančią palikimo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
4. Byloje nustatyta, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas E. K. – mirusio A. K. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Suinteresuotas asmuo Z. K. – mirusio A. K. sutuoktinė, kuri 2025 m. sausio 21 d. pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie mirusio sutuoktinio palikimo priėmimą. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo dėl tėvo palikimo priėmimo notarui nepateikė.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktą, vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Taigi pavelėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsisakymas taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-421/2016, 42–43 punktai, 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 60 punktas).
7. Pareiškėjas 2025 m. vasario 25 d. pareiškimu, patvirtintu Vilniaus mesto 3-ojo notarų biuro notaro, savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakė. Pareiškime nurodyta, kad jis palikimo nepriėmė nė vienu įstatymo nustatytu būdu, pareiškia, kad jokių materialinių pretenzijų į A. K. palikimą neturi, ateityje neturės ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą nesikreips.
8. Pareiškėjo atstovas teisme nurodė, kad pareiškėjas suklydo pasirašydamas tokį pareiškimą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka vienašalio sandorio neginčijo. Pareiškėjo palikimo atsisakymas yra galiojantis, nenuginčytas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovui pasiūlius kreiptis į teismą dėl 2025 m. vasario 25 d. notariškai patvirtinto pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, pareiškėjas tokios galimybės atsisakė, nurodė, kad jis nori viską kuo greičiau baigti. Notariškai patvirtintu pareiškimu, t. y. aktyviais veiksmais, pareiškėjas tėvo palikimo atsisakė, tokiu būdu prarado galimybę tapti mirusio tėvo turtinių teisių ir pareigų perėmėju. Kadangi pareiškėjas nebegali paveldėti mirusio tėvo palikimo, todėl jo pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.