- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- AN2-386-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03387-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Budrys (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. T.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. įgaliotos atstovės advokatės Eglės Latauskienės (toliau ir – įgaliota atstovė, advokatė, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-94-1034/2021, kuriuo E. T. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 000 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. T. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė) vadove/direktore, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido bendrovėje dirbti D. K., teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi su ja darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie minėto asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. T. įgaliota atstovė advokatė E. Latauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. T. nutraukti.
3. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl pažeidėjos paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, teisinių argumentų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisės aktų aiškinimą. Pasak advokatės, pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė dėl jos teiginių dėl atlikto ūkio subjekto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo neteisėtumo, dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų (VDI inspektoriai, prieš atlikdami bendrovės patikrinimą, susipažinimui nepateikė valstybės tarnautojų pažymėjimų, įgaliojimo bei pavedimo atlikti ūkio subjekto patikrinimą, kaip to reikalauja VDI ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 (toliau – Patikrinimo taisyklės), 31 punktas, taip pat šio patikrinimo metu susiformavo konfliktinė situacija tarp VDI Vilniaus skyriaus darbuotojų ir liudytojos R. S. dėl jos tinkamo bendrovės interesų atstovavimo, dalyvavimo patikrinimo metu ir dalykinės bendrovės informacijos bei dokumentų pateikimo, taip pat paaiškinimo teikimo (VDI Vilniaus skyriaus darbuotojai jai darė neleistiną psichologinį spaudimą dėl parodymų davimo, jai atsisakius vykdyti neteisėtus viešojo administravimo asmenų nurodymus ji nedelsiant buvo iškviesta atvykti į šios inspekcijos skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį) ir kt.), ką patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, tai yra konstatuodamas, kad E. T. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, visiškai nevertino surinktų įrodymų leistinumo reikalavimų, kurie tiesiogiai susiję su teisėtumo ir teisingumo principais. Apeliantės įsitikinimu, įvertinus šios bylos medžiagą matyti, kad VDI Vilniaus skyriaus darbuotojai, atlikę ūkio subjekto (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos patikrinimą, pažeidė esmines Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio, Patikrinimo taisyklių nuostatas, todėl surinkti duomenys apie ginčijamą pažeidimą buvo gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras, tačiau apylinkės teismas apie nurodytus ginčijamus viešojo administravimo subjekto veiksmus nieko nepasisakė, dėl to skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
4. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo byla turi būti parengta kokybiškai, o šiuo atveju viešojo administravimo įstaiga nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Pasak apeliantės, asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija. Būtent ji turi išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydama ir pažeidėjo kaltę.
Šalies argumentai
5. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo E. T. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Pirmosios instancijos teismo manymu, šioje byloje įrodyta, kad E. T. susitarė su D. K. dėl darbo pobūdžio, darbo funkcijų, darbo užmokesčio ir kitų socialinių garantijų ir pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką leido D. K. nelegaliai dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d., tačiau, pasak apeliantės, byloje surinktos faktinės aplinkybės patvirtina priešingai, tai yra, kad E. T. su D. K. nesusitarė dėl jokio darbo, D. K. darbo funkcijų, darbo vietos, laiko ir darbo užmokesčio, net pati D. K. negalėjo pasakyti, kas jai nurodė 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 7 val. ryto, atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo padalinį ir ten vykdyti veiksmus, turinčius darbo sutarties požymius, be to, pati pranešėja D. K. nei vieną nelegalaus darbo dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. net neskambino ir nesiteiravo E. T. dėl darbo sutarties su ja sudarymo ir dėl susijusių teisinių pasekmių. Dėl to, apylinkės teismo argumentas, kad „<...> administracinėn atsakomybėn traukiama E. T. nurodė, jog nežino, kokiu būdu D. K. atsirado (duomenys neskelbtini) g. Vis tik tokius E. T. argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais, todėl juos atmeta, kaip paneigtus kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.<...>“, anot apeliantės, yra nepagrįstas ir prieštarauja būtent teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Įgaliotos atstovės teigimu, šios bylos kontekste, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir liudytoja D. K. aiškiai nurodė, jog nebuvo jokio susitarimo dėl darbo pobūdžio, vietos, funkcijų ir darbo atlyginimo, nes nenustatyta, kad E. T. ir D. K. būtų susitarusios dirbti konkrečioje darbo vietoje, konkrečias darbo funkcijas ir už tai, koks turėjo būti sumokamas darbo užmokestis bei kitos socialinės garantijos. Atvirkščiai, vienintelio susitikimo metu, jau buvo nuspręsta, kad D. K. neatitinka darbdavio keliamų profesinių ir kvalifikacinių reikalavimų, todėl jai buvo pasiūlyta nuvykti pas kitą verslo subjektą dėl darbo pokalbio. Visas šias aplinkybes, pasak apeliantės, ir patvirtina D. K.. Tačiau dėl nenustatytų priežasčių nežinoma, kodėl D. K. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo padalinį (duomenys neskelbtini), kodėl ji visą darbo savaitę nesusisiekė su darbdave, kodėl ir kieno leidimu ir sutarimu neva vykdė darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Įvertinęs bylos medžiagą apylinkės teismas vadovavosi prielaida, kad galimai protokole paminėtas fizinis asmuo D. K. dirbo nelegaliai (yra darbo santykių požymių), ir nepagrįstai prielaidas vertino kaip faktines aplinkybes ir jų visumą, tačiau, apeliantės vertinimu, visos abejonės, kylančios sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl VDI darbuotojų veiksmų atliekant patikrinimą atsiliepime nurodoma, kad bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog VDI inspektoriai ne vieną kartą prisistato patikrinimo vietoje buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tiek savo iniciatyva, tiek prašomi rodė tarnybinius pažymėjimus bei pavedimą, taip pat tai, kad VDI inspektorius T. V. ateina į patikrinimo vietą, pasisveikina, asmenims nurodo, kad yra iš VDI ir atlieka patikrinimo veiksmus. Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimo atsiliepime teigiama, kad, VDI manymu, pirmosios instancijos teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus buvo padaryta teisinga išvada, jog E. T. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktos E. T. įgaliota atstovė nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad E. T. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat ginčija VDI darbuotojų veiksmų teisėtumą atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą.
8. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai E. T. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.
10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nelegalaus darbo požymius, visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju E. T. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubausta dėl to, kad su darbuotoja D. K. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
11. Administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jos priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka pranešta taip pat nebuvo. Byloje iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad E. T., jos įgaliotas asmuo F. J. kalbėjosi su D. K. dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kad D. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama ir tai, kad E. T. 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir būtent ji nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą (taip pat ir atleidimą), šioje bendrovėje. Esminis ginčas kyla dėl to, ar D. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra, ar ji pradėjo dirbti ir dirbo realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei D. K. santykiai turi darbo sutarties požymių.
12. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo faktą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išvadą dėl E. T. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarė įvertinęs administracinio nusižengimo protokolą, nelegalaus darbo tyrimo aktą, administracinėn atsakomybėn patrauktos E. T., liudytojų D. K., R. S., V. T., L. N., V. G., F. J., D. J., N. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus, E. T., L. N., V. G., V. T., R. S. rašytinius paaiškinimus, kitus byloje esančius rašytinius dokumentus. Iš skundžiamos nutarimo matyti, kad nė vienam iš byloje esančių įrodymų nebuvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus byloje esančius duomenis, tiek teisinančius E. T., tiek ir ją kaltinančius, savo išvadas pagrindė byloje surinktų bei teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. keliama versija dėl jos nekaltumo yra ta, kad ji su D. K. nesusitarė dėl jokio darbo, darbo funkcijų, vietos, laiko ir užmokesčio, nes darbo pokalbio metu D. K. neatitiko reikiamos kvalifikacijos, kokiu būdu D. K. atsidūrė (duomenys neskelbtini), nežino. Tokia E. T. pateikta versija yra paneigta surinkta bylos medžiaga. Liudytoja D. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), pagalbine virtuvės darbuotoja, nes dirbti vadove nebuvo sąlygų, oficialiai įdarbinta nebuvo, nes jai pasakė, kad įdarbins, kai gaus subsidiją iš Užimtumo tarnybos. Ši liudytoja tiek apklausta teismo posėdžio metu, tiek savo pranešime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė darbo laiką (nuo 6.30–7 val. iki 15 val.), konkrečias funkcijas, kurias ji atlikinėjo (atlikinėjo darbus atleidimo linijoje, ruošė maistą, pildė savikontrolės žurnalus ir kt.), kad dirbo kartu su kitais darbuotojais (nurodė darbuotojų vardus, jų atliekamas pareigas ir pan.), taip pat, kad su ja už dirbtą laikotarpį nebuvo atsiskaityta, nors darbo skelbime buvo nurodytas apie 1000 Eur darbo užmokestis, jai buvo pasakyta, kad ji ten nedirbo ir niekas jos nepažįsta. Nors teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. S., V. T., V. G., L. N., F. J. nepatvirtino D. K. parodymų, nurodydamos, kad D. K. joms nėra žinoma, tačiau, ką pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, visos šios darbuotojos darbo santykiais yra susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba šioje bendrovėje, nors kai kurios ir su pertraukomis, ne vienerius metus, todėl, bijodamos netekti turimo darbo ar dėl kitų panašių priežasčių (kaip matyti iš bylos, administracinio nusižengimo protokolas E. T. buvo surašytas ir dėl galimai nelegalaus L. N., V. G. ir V. T. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra suinteresuotos liudyti savo darbdavės naudai. Dėl to, jų parodymai, kaip ir pačios E. T., negali būti laikomi patikimais. Tuo tarpu, kaip pagrįstai sprendė apylinkės teismas, abejoti D. K. parodymais nėra jokio pagrindo, joks šios liudytojos suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti E. T. nenustatytas. Nors nagrinėjant bylą apylinkės teisme E. T. teigė, jog D. K. duoda parodymus prieš ją, nes visa tai sugalvojo jos konkurentai, turėdami tikslą ją patraukti iš šios srities, tačiau E. T. nenurodė, nei kas tie konkurentai, nei pateikė kokius nors tokius jos teiginius patvirtinančius duomenis. Priešingai, kaip jau minėta, D. K. viso proceso metu aiškiai ir nuosekliai nurodė visas aplinkybes, susijusias su jos darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra tiek vietą, tiek aplinką, tiek darbo laiką, tiek atliekamas funkcijas, tiek ir duomenis apie tuo metu kartu dirbusias darbuotojas, kas iš esmės, išskyrus tam tikrus niuansus dėl, pasak jų, vykusių mokymų, atitinka ir jau minėtų teisme apklaustų liudytojų R. S., V. T., V. G., L. N., F. J. duotus parodymus dėl darbo vietos, laiko, aplinkos, pareigų ir panašiai.
14. Kita vertus, nepaisant to, kad D. K. parodymų apie tai, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtino nei viena kita liudytoja, šioje byloje yra svarbi nustatyta aplinkybė, jog D. K. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų L. N., V. G. ir R. S. telefonų numerius (t. 1, b. l. 41) ir nurodytos darbuotojos negalėjo įtikinamai ir logiškai paaiškinti, iš kur asmuo, nedirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo turėti bendrovės darbuotojų asmeninius telefono numerius, o V. G. nurodytos aplinkybės, kad jų numeriai būdavo ant stalo, ant sienos laikomi, nepatvirtina jokie duomenys. Priešingai, šią aplinkybę paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas VDI 2020 m. rugsėjo 29 d. atliktas patikrinimas, kadangi iš jo nematyti, jog bendrovės patalpose viešai prieinamoje vietoje kabėtų įmonės darbuotojų asmeniniai telefono numeriai. Be to, byloje esanti telefono išklotinė (t. 1, b. l. 66) patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu, tai yra 2020 m. rugsėjo 1 d., D. K. kalbėjosi telefonu su L. N.. Nors pati L. N. teigė tokio telefoninio pokalbio neprisimenanti ir dėl jo nieko negalėjo paaiškinti, tačiau šie duomenys patvirtina būtent D. K. proceso metu nurodytas aplinkybes, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 1 d. ji važiavo pirkti lėkščių į IKEA parduotuvę ir dėl jų pirkimo bendravo telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja L. N. bei prekybos centre paėmė sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kaip matyti iš nelegalaus darbo tyrimo akto, paprašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti minėtą sąskaitą faktūrą, bendrovė paaiškinime nurodė, kad tokios sąskaitos faktūros neturi, tačiau lėkščių pirkimo faktą IKEA parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu patvirtina ir iš UAB FELIT gauta sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 34–36), iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. išrašyta sąskaita faktūra pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 150 vnt. lėkščių pirkimą. Pažymėtina, kad nors E. T. apylinkės teisme paaiškino, kad apie lėkščių pirkimą žino tik iš bylos medžiagos ir kad bet kas galėjo čekį pateikti, nes sąskaitą faktūrą parduotuvės leidžia labai lengvai išsiimti, tačiau, kaip patvirtino pati E. T., dėl šios sąskaitos faktūros ji niekur nesikreipė ir jos teisingumo neginčijo. Taigi visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K. susiklostė darbo teisiniai santykiai, nes jos susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. dėl darbo funkcijų, darbo vietos, laiko ir darbo užmokesčio, D. K. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau nebuvo laikytasi DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 43 straipsnio 1 dalyje numatytos darbo sutarties sudarymo tvarkos. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojos D. K. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta E. T. bei liudytojos R. S., V. T., V. G., L. N., F. J., ir kuriuos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai (sąskaita faktūra, telefono išklotinė ir kt.).
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ne tik pati E. T. nežino, kokiu būdu D. K. atsidūrė (duomenys neskelbtini), bet ir D. K. apylinkės teisme negalėjo atsakyti į klausimą, kas jai nurodė 2020 m. rugpjūčio 31 d., 7 val., atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo padalinį ir ten vykdyti darbo sutarties požymių turinčius veiksmus, taip pat, kad D. K. nei vieną dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. net neskambino ir nesiteiravo E. T. dėl darbo sutarties su ja sudarymo ir dėl susijusių teisinių pasekmių. Apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo teiginiai yra tik apeliantės subjektyvus aplinkybių vertinimas ir niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje E. T. leido D. K. nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kaip matyti iš 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 162), D. K. iš tiesų negalėjo tiksliai nurodyti, kas 2020 m. rugpjūčio 31 d. jai liepė atvykti į padalinį (duomenys neskelbtini), tai yra iš pradžių nurodė, kad atvykti liepė E. T., vėliau patikslino, kad ne E. T., o (duomenys neskelbtini) padalinio vadovė N. D. susiskambino su R. S. ir jos tarpusavyje pasakė, kad tą dieną atvykti į tą mokyklą, ir galiausiai patvirtino, kad E. T. ir R. S. jai liepė atvykti į darbą, jos telefonu susitarė, kad ji nuo rugpjūčio 31 d. pradeda ten dirbti. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį (duomenys neskelbtini) dirbti atvyko būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ar kito atsakingo asmens žinia, jų nurodymu ir šios bendrovės naudai, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, aktualiu laikotarpiu R. S. buvo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros pardavimų vadovė, o D. K. aiškiai nurodė, jog dėl darbo ji tarėsi būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore E. T.. Tai, koks konkrečiai šios bendrovės asmuo jai nurodė atvykti dirbti į konkrečią vietą, šiuo atveju nėra svarbu konstatuojant E. T. kaltę. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad D. K. nei vieną dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. neskambino ir nesiteiravo E. T. dėl darbo sutarties su ja sudarymo ir dėl susijusių teisinių pasekmių, yra logiška ir paaiškinama tuo, kad D. K. laukė, kol bus įdarbinta, nes, kaip pastaroji nurodė apklausiama apylinkės teisme, kai paklausė vadovės, kada bus įdarbinta, jai pasakė, kad įdarbins tada, kai gaus atsakymą iš Užimtumo tarnybos dėl subsidijų.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (LAT nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). D. K. E. T. įvardijo kaip asmenį, su kuriuo tarėsi dėl įdarbinimo ir būtent ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam šių funkcijų atlikti nėra pavedusi, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigą.
17. Apeliaciniu skundu ginčijami ir VDI Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmai, 2020 m. rugsėjo 29 d. atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą (duomenys neskelbtini), teigiant, jog jie buvo neteisėti. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bendrovės patikrinimą atlikę VDI inspektoriai patikrinimo metu būtų kaip nors netinkamai vykdę teisės aktuose jiems nustatytas funkcijas ar netinkamai įgyvendinę savo teises ir pareigas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantis vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina, kad inspektoriai būtų darę neleistiną poveikį bendrovės darbuotojams, su jais konfliktavę ir panašiai, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog atliekant patikrinimo veiksmus su bendrovės darbuotojais bendraujama ramiai ir mandagiai. Be to, byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuota patikrinimo pradžia, kuomet VDI darbuotojai ateina į patikrinimo vietą, todėl teigti, kad atvykę VDI darbuotojai nepateikė tarnybinių pažymėjimų bei pavedimo atlikti patikrinimą ar kitų dokumentų, nėra jokio pagrindo. Jokių aplinkybių apie tai, kad patikrinimas buvo atliekamas netinkamai ar neteisėtai nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nei apklausiamos teismo posėdžio metu iš esmės nenurodė nei administracinėn atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nei šios bendrovės darbuotojos. To nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja patikrinimą atlikusi D. J.. Aplinkybė, kad R. S. atsisakė duoti paaiškinimus ar vykdyti kitus VDI duotus nurodymus, nereiškia, jog tarp jų įvyko konfliktas ar, kad šiai darbuotojai buvo daromas spaudimas. Kita vertus, pažymėtina, jog ūkio subjektas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti kokiais nors VDI inspektoriaus veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais, gali tokius veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar administraciniam teismui. Kaip matyti iš VDI atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, advokatė yra kreipusis su keliais skundais į VDI dėl atlikto patikrinimo ir jai buvo pateikti atsakymai, kad institucija patikrinimo metu jokių teisės aktų nepažeidė. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginius apie neteisėtus VDI darbuotojų veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto patikrinimo metu, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-94-1034/2021 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. įgaliotos atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.