Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00243-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36.; 21.11.10.

2021 m. vasario 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. atstovės advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3 700 (trijų tūkstančių septynių šimtų) eurų bauda.

L. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – akcizais apmokestinamų prekių – 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, saugomų Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskavimas.

L. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dokumentais ir rakteliais, saugomais Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. G. nubaustas už tai, kad 2020 m. pradžioje, sausio ar vasario mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nepažįstamo asmens už 750 Eur įsigijo 500 pakelių (10 000 vnt.) cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė 1 615 Eur, kas sudaro 32,3 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, visas įsigytas cigaretes automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parsivežė į savo butą, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame jas laikė iki 2020 m. lapkričio 18 d. 13 val., ir 2020 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., visas šias cigaretes automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiais savo veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (su pakeitimais), 3.1.2 ir 3.3 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu L. G. atstovė advokatė S. Vaičiulytė-Gavorskienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo dalį, kuria nutarta skirti L. G. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dokumentais ir rakteliais, konfiskavimą.

2.1. Skunde nurodoma, kad L. G. proceso metu pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, dėl tokio savo poelgio gailėjosi ir šiuo metu gailisi. Dėl to, prisiimdamas atsakomybę, nelaukdamas nutarimo įsiteisėjimo ar jame nurodyto termino apmokėjimui pabaigos, L. G. per įmanomai trumpiausią terminą sumokėjo teismo paskirtą baudą, nors ji pagal jo gaunamas pajamas (dėl sveikatos būklės L. G. gali dirbti tik ribotai) yra labai didelė. Teismo sprendimo konfiskuoti vežtas cigaretes L. G. neginčija.

2.2. L. G. atstovės teigimu, pastarasis ne tiek dėl savo, kiek dėl savo senyvo amžiaus mamos interesų negali sutikti su kita jo atžvilgiu taikyta administracinio poveikio priemone – jo mamai priklausančios transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dokumentais ir rakteliais (toliau – transporto priemonė) konfiskavimu. Ši administracinio poveikio priemonė, apeliantės įsitikinimu, pritaikyta nepagrįstai, be to, yra neproporcinga, ja nebus pasiekta jos taikymu siekiamų tikslų – dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo neigiamas poveikis atsirado ne L. G., o jo senyvo amžiaus mamai, kuriai nebuvo žinoma apie tai, kokias tikslais L. G. panaudojo jos automobilį.

2.3. Skunde pažymima, kad L. G. padaryto nusižengimo atveju transporto priemonės konfiskavimą nėra privaloma taikyti, vadinasi, šią priemonę taikant, turi būti aiškūs tokio sprendimo pagrindai. Apeliantė nurodo, kad nors už kai kurių nusižengimų, įskaitant ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytąjį, už kurį buvo nubaustas L. G., padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti ir pan.

2.4. Skunde pažymima, kad teismas L. G. motinai priklausančio automobilio konfiskavimą grindė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurioje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje analogiškoje nagrinėjamajai byloje išaiškinta, kad ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotina turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ir pagal CK 6.67 str. preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

2.5. L. G. atstovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju automobilis, kurį pirmosios instancijos teismas nutarė konfiskuoti, tiek prieš pažeidimą (byloje nustatyta, kad E. J. automobilį įsigijo prieš maždaug šešerius metus), tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po to priklausė L. G. motinai E. J., jokio sandorio tarp L. G. ir jo motinos dėl šios transporto priemonės nebuvo sudaryta. Taigi vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas analogiškoje byloje išaiškino, jog žemesnės instancijos teismas, konfiskuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, nepagrįstai rėmėsi argumentais, jog automobilio savininkė, leisdama savo automobiliu naudotis sūnui, nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti jai priklausančios transporto priemonės priešingai visuomenės interesams, t. y. nurodydamas, kad nusižengimą padaręs asmuo automobilį naudojo nuolatos, su juo elgėsi kaip su savo nuosavybe ir pan., nes ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas ne pažeidėjui, kuris yra pažeidėjo šeimos narys arba artimasis giminaitis, o ne atvirkščiai. Pasak apeliantės, dėl to, kas nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir analogišku atveju, aptartu kasacinio teismo byloje Nr. 2AT-8-976/2018, nebuvo ir nėra pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimo ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spręsdamas dėl E. J. priklausančio automobilio konfiskavimo, nors nebuvo nustatyta, kad pažeidimą padaręs asmuo L. G. minėtą automobilį būtų perleidęs E. J., netinkamai aiškino ir taikė ANK normas, reglamentuojančias turto konfiskavimo kaip administracinio poveikio priemonės taikymo sąlygas, taip pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog duomenų, kad L. G. motina būtų žinojusi, jog jos turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, nėra, o, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, giminystės ar šeiminiai ryšiai savaime nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog transporto priemonės savininkas galėjo ir turėjo žinoti apie būsimą administracinį nusižengimą. Juolab kad pagal formuojamą teismų praktiką net ir tokiais atvejais, kai kontrabandos padarymo priemonės savininkas, vairuodamas jam priklausantį automobilį ir būdamas ne kontrabandą gabenantis asmuo, o kitas asmuo – kontrabandą gabenančio asmens giminaitis, – nieko nežino apie jo automobilyje gabenamą cigarečių kontrabandą, automobilis kaip kontrabandos padarymo priemonė nekonfiskuojamas. Pasak L. G. atstovės, pirmosios instancijos teismas ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo kaip administracinio poveikio priemonės negalėjo taikyti, o tokią priemonę pritaikęs, pažeidė imperatyvias teisės normas ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos analogiškose bylose.

2.7. Kartu skunde nurodoma, kad net jeigu ir būtų nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta transporto priemonės konfiskavimo kaip administracinio poveikio priemonės taikymo sąlyga, turto konfiskavimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų proporcingumo, taip pat protingumo, teisingumo principų, į kuriuos būtina atsižvelgti nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Akcentuojama, kad pagal teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

2.8. Apeliantės teigimu, šiuo atveju L. G. paskirta piniginė bauda – 3 700 Eur, kuri pagal L. G. pajamas (L. G. turi sveikatos problemų, dėl kurio jo galimybės dirbti yra ribotos, todėl pagal galimybes dirbo pagal verslo liudijimą, o šiuo metu ieškosi darbo, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę) yra labai didelė, padarė didelę įtaką L. G. finansinei padėčiai, privertė dar labiau gailėtis dėl tokio neapgalvoto, dideles neigiamas pasekmes sukėlusio savo elgesio, visiškai atgrasė nuo bet kokio neteisėto elgesio ateityje. Nors L. G. motinos transporto priemonės konfiskavimas pačiam L. G. didesnės įtakos neturi, tačiau reikšminga neigiama įtaka daroma automobilio savininkės teisėtiems turtiniams interesams. Kaip nustatyta byloje, E. J. automobilį nusipirko tam, kad bet kuriuo jai patogiu metu galėtų nuvykti pas medikus, pas kuriuos jai tenka lankytis nuolat, nes dėl garbaus amžiaus (šiuo metu – 90 metų) turi daug ilgai besitęsiančių ligų, sveikatos sutrikimų, sunkiai vaikšto, artimiausiu metu turės dar dažniau lankytis pas medikus dėl dantų protezavimo. Nors pati E. J. nevairuoja, tačiau jos automobiliu pas medikus ar kitais reikalais ją nuveždavo jos vienturtis sūnus L. G.. Dėl to E. J. neprieštaravo, kad, esant reikalui, sūnus jos automobiliu pasinaudotų ir savo poreikiams, tačiau jai nebuvo žinoma, kad automobilį jis panaudos teisės pažeidimams daryti. Paaiškėjus, kad L. G. panaudojo transporto priemonę neteisėtiems tikslams ir dėl to jos automobilis yra paimtas, E. J. tapo kur kas sudėtingiau jai reikalingu metu nuvykti pas medikus (patikrinimams, vaistų dozių koregavimui, artimiausiu metu – dantų protezavimui ir kt.), ypač žiemos metu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir į jas nebuvo atsižvelgta, nors dėl jų buvo teikti žodiniai paaiškinimai. Taigi nebuvo įvertinta teismo taikytos administracinio poveikio priemonės atitiktis proporcingumo, teisingumo ir kitiems bendriesiems teisės principams.

2.9. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir konfiskuojamo turto vertės, o tai taip pat yra reikšminga kalbant apie taikomos administracinės priemonės proporcingumą. Pažymi, kad iš kartu su skundu teikiamų duomenų matyti, kad E. J. automobilio vertė šiai dienai yra apie 3 290 Eur, t. y. artima L. G. skirtos baudos dydžiui (sudėjus skirtos baudos ir konfiskuotos transporto priemonės vertes, sankcija reikšmingai viršytų ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytąją). Nurodo, kad kompensuoti už prarastą E. J. turtą ar nupirkti E. J. naują automobilį L. G. neturi finansinių galimybių (dėl sveikatos būklės, minėta, gali dirbti tik ribotai, šiuo metu ieškosi darbo), ypač po jam skirtos baudos sumokėjimo. Taigi būtent E. J., o ne nusižengimą padaręs asmuo, ne tik patyrė ir šiuo metu patiria didelius nepatogumus kasdieniame gyvenime, bet ir reikšmingus finansinius praradimus.

2.10. Apibendrindama apeliantė nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeidžiant teisinį reglamentavimą ir nukrypstant nuo aktualios teismų praktikos, taikė ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimą; 2) nevertino, kad taikyta administracinio poveikio priemonė neatitinka proporcingumo, teisingumo, protingumo principų, daro reikšmingą neigiamą įtaką ne pažeidėjui, o su pažeidimu visiškai nesusijusiam asmeniu. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl transporto priemonės konfiskavimo turi būti naikinama kaip neteisėta ir neteisinga.

3. Atsiliepimu į L. G. atstovės advokatės S. Vaičiulytės-Gavorskienės apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas A. Kardašius prašo L. G. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį (turėtų būti nutarimą).

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad papildomai patikrinus VĮ „Regitra“ informaciją apie transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus ir valdytojus, nustatyta, jog nuo 2012 m. lapkričio 29 d. šio automobilio valdytojas – savininkas yra E. J., o naudotojas – L. G.. Bylos nagrinėjimo teisme metu L. G. ir E. J. nurodė, kad konkreti panaudos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau susitarimą jie įtvirtino rankraštiniu įrašu automobilio techninės apžiūros kortelėje. Sutarties sąlygos raštiškai aptartos nebuvo, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek L. G., tiek E. J. nurodė, kad automobilis skirtas tik E. J. poreikių tenkinimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.637 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.638 straipsnyje nurodyta, kad panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jeigu daiktas žūtų ar būtų sugadintas naudojant jį ne pagal sutartyje numatytą paskirtį. Iš to darytina išvada, kad L. G. yra oficialus šios transporto priemonės naudotojas (tai patvirtinta ir VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje) ir jis, kaip daikto naudotojas, prisiima atsakomybę už pasekmes, kylančias pažeidus sutarties sąlygas. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad L. G. pažeidė sutarto sandorio sąlygas – transporto priemonę naudojo savo reikmėms, o konkrečiai – administracinio nusižengimo vykdymui, be to, iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad tokius veiksmus šia transporto priemone L. G. vykdo ne pirmą kartą, todėl dėl sutarties sąlygų netinkamo vykdymo transporto priemonės savininkas dėl patirtų nuostolių atlyginimo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso tvarka, prašydamas juos atlyginti.

3.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad patikrinus VĮ „Regitra“ duomenis apie L. G. vardu registruotus automobilius nustatyta, jog nuo 2017 m. balandžio 13 d. L. G. yra kito automobilio – „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl savo moralinę ir įstatymuose įtvirtintą pareigą rūpintis savo motina jis gali vykdyti ir naudodamas savo automobilį, juolab kad jokių aplinkybių, kodėl jis negali pristatyti motinos į jai reikalingą vietą kitu automobiliu, L. G. nenurodė nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu.

3.3. Kartu pažymima, kad 2020 m. lapkričio 18 d., apie 14.00 val., prieš nustatant nusižengimą pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, L. G. buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau šiam reikalavimui nepakluso ir vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kirsdamas kelių horizontaliąją siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, be to, važiuodamas per šviesoforu reguliuojamą Statybininkų ir V. D. gatvių sankryžą, pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Už šiuos nusižengimus L. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini) ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Ši aplinkybė patvirtina, kad L. G., gabendamas akcizais apmokestinamas prekes, suprato daromą pažeidimą ir už jį gręsiančią atsakomybę ir, siekdamas jos išvengti, ėmėsi veiksmų, sukėlusių pavojų kitų asmenų turtui bei sveikatai.

3.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko nuomone, teismas teisingai taikė ANK 29 straipsnio nuostatas ir skyrė L. G. administracinio poveikio priemonę. Administracinė poveikio priemonė buvo paskirta nusižengimą padariusiam asmeniui, įvertinus nusižengimo pobūdį, pavojingumą ekonomikai, automobilio tiesioginį panaudojimą nusižengimui daryti ir kitas aplinkybes, siekiant ANK įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Toks teisinių santykių reguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kita vertus, konfiskuotos transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš nusižengimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą civilinio proceso tvarka. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. atstovė kaltės klausimo neginčija, kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo dalį, kuria nutarta skirti L. G. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

6. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7. ANK 209 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų. ANK 209 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Už šio straipsnio 6, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimą.

8. ANK 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nutarė skirti transporto priemonės konfiskavimą „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į tai, kad formaliai šio automobilio savininkė yra L. G. motina E. J., tačiau, kaip teismo posėdyje nurodė L. G. ir patvirtino E. J., faktinis šio automobilio valdytojas yra L. G., automobilis tik registruotas E. J. vardu, pastaroji automobilio niekada nevairavo ir nevairuoja. Pažymėtina, kad tai, jog automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas yra L. G., patvirtina ir Kelių transporto priemonių registro duomenys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad transporto priemonės savininkė, perduodama automobilį sūnui, kaip teisėtam valdytojui, prisiėmė jo atsitiktinio praradimo riziką, su jai priklausančiu turtu nesielgė rūpestingai ir apdairiai, leisdama savo sūnui jai priklausančiu automobiliu naudotis neribotai ir nekontroliuojamai, t. y. teismas konstatavo esant ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo sąlygą.

10. Kaip teisingai pažymėta L. G. atstovės skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018 išaiškinta, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį, o šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad E. J. automobilis „Toyota Corolla Verso“ buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Tačiau atsižvelgus į tai, kad L. G. yra daug kartų baustas administracine tvarka (už kontrabandos gabenimą, akcizais apmokestinamų prekių realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką taisyklių pažeidimą), ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, padarytus naudojant automobilį „Toyota Corolla Verso“, kurio formali savininkė yra jo motina E. J. (b. l. 12): 2020 m. sausio 23 d. nutarimu jis nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 64 straipsnio 1 dalį, 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, 2018 m. vasario 27 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį (b. l. 30–43), bylos duomenimis L. G. yra vienturtis E. J. sūnus, kuris ja nuolat rūpinasi (tai nurodyta apeliaciniame skunde), o tai rodo, kad jų santykiai yra artimi, automobilį L. G. iš esmės eksploatavo kaip jo savininkas, sprendžiama, kad E. J. žinojo, jog jos vardu registruotas automobilis gali būti naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, leisdama savo sūnui nekontroliuojamai naudotis jai priklausančiu automobiliu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad L. G. automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 500 pakelių cigarečių, nekyla abejonių, kad šis automobilis buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Dėl to daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas pagrįstai.

11. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, laikymas ir gabenimas nebuvo spontaniškas, anksčiau L. G. ne kartą buvo baustas už kontrabandos gabenimą, akcizais apmokestinamų prekių realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką taisyklių pažeidimą. Be to, teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Atsižvelgdamas į šias aplinkybės apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir visumą surinktų įrodymų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenukrypdamas nuo aktualios teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, nepažeisdamas proporcingumo principo, taip pat ir teisingumo bei protingumo principų, pagrįstai paskyrė automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

12. L. G. atstovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad L. G. turi sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti yra ribotos, todėl pagal galimybes dirbo pagal verslo liudijimą, šiuo metu ieškosi darbo, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę (b. l. 77, 78, 49, 80, 81–82, 84), be to, jis rūpinasi savo motina (veža pas gydytojus, rūpinasi buitimi), jo motina E. J. yra garbaus amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, sunkiai vaikšto, artimiausiu metu turės dar dažniau lankytis pas medikus dėl dantų protezavimo (b. l. 72, 73, 74), nėra pagrindas daryti išvadą, kad L. G. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Akivaizdu, kad minėtos aplinkybės L. G. buvo žinomos iki nusižengimo padarymo, tačiau jo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurios leistų abejoti paskirtos poveikio priemonės adekvatumu. Tai, kad automobilis reikalingas L. G. ir jo motinos poreikiams tenkinti, konfiskavimo taikymo pagrįstumui šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Juo labiau, kad, kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, kad nuo 2017 m. balandžio 13 d. L. G. yra kito automobilio – „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, taigi rūpintis motina gali ir naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu.

13. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas paskirta L. G., o ne jo motinai E. J., nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju neigiamas pasekmes, įskaitant ir reikšmingus finansinius praradimus, patyrė pastaroji, o ne nusižengimą padaręs asmuo. Kartu šiuo aspektu pažymima, kad ginčas dėl konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės vertės nustatymo ir atlyginimo už ją tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

14. Remiantis tuo, kad išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šio nutarimo dalį, kuria nutarta skirti L. G. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, net ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad pastarasis savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino, dėl savo poelgio gailisi, teismo paskirtą baudą 3 700 Eur baudą sumokėjo (b. l. 71), nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. atstovės advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.