Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės J. K. 2015 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 10N-8960403-14, kuriuo R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės J. K. 2015 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 10N-8960403-14 R. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2014 m. kovo 14 d., 15.05 val., Vilniuje, Jeruzalės – Mokyklos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 169, 78.11, 21 ir 202 punktų reikalavimų, važiavo neprisisegęs saugos diržo, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefono aparatu ir įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be to, R. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą dėl to, kad jis, 2014 m. sausio 26 d., apie 17.32 val., kelio Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 35,4 km, kuriame leistinas maksimalus 60 km/h greitis, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus, t. y. važiavo 83 km/h greičiu ir viršijo leistiną greitį daugiau kaip 20 km/h, bet ne daugiau kaip 30 km/h. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, nutarimu R. K. už padarytus pažeidimus paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 45 Eur dydžio baudą.

2015 m. vasario 25 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundas, kuriuo nubaustasis prašo panaikinti jam priimtą 2015 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 10N-8960403-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, bet ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų nutarimus ir grąžino administracinių teisės pažeidimų bylas iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Vien ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas dirbo aplaidžiai, negali atnaujinti administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, R. K. nuomone, administracinė nuobauda jam paskirta praleidus įstatyme numatytą terminą ir dėl šios priežasties naikintina.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. nuomone, bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, todėl išliko abejonės, kurios vertintinos jo naudai ir byla atitinkamai turėtų būti nutraukta. Štai 2014 m. liepos 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas M. K., priėmęs vieną iš 2014 m. kovo 14 d. nutarimų, negalėjo patvirtinti jo neva padaryto pažeidimo aplinkybių, jų neatsiminė, neteisingai nurodė už kokius būtent pažeidimus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl tokie jo parodymai abejotini ir vertintini jo, t. y. pareiškėjo naudai. Tame pačiame posėdyje apklaustas pareigūnas I. M. apie neva padarytą pažeidimą konkrečiai nieko prisiminti taip pat negalėjo, pateikė tik bendrus paaiškinimus, apie tai, kokiomis aplinkybėmis surašomas protokolas už greičio viršijimą. Taigi, ir šio liudytojo parodymai, R. K. teigimu, vertintini palankiai jam. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog pats duodamas paaiškinimus pažymėjo, kad į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, galėjo sustoti tik staigiai stabdydamas, todėl nuvažiavo toliau. Nors tokią teisę jam suteikia KET 166 punkto nuostatos, pareigūnai į minėtą paaiškinimą neatsižvelgė. Skundžiamame 2015 m. vasario 4 d. nutarime nurodoma, jog „Kelių eismo taisyklių 170 p. išimtis šiam teisiniam santykiui netaikytina, nes sankryžoje buvo įrengtas šviesoforas su mirksinčiu žaliu signalu“. Pasak R. K., KET 170 punktas reglamentuoja eismą per geležinkelio pervažas ir neturi nieko bendro su išimtimis, kada galima važiuoti degant geltonam šviesoforo signalui. Kita vertus, pareiškėjo nuomone, fiziologiškai žalio šviesoforo signalo mirktelėjimo galima ir nepastebėti. Maža to, R. K. atkreipė dėmesį ir tai, jog 2014 m. vasario 4 d. bylos nagrinėjimo metu jam apskritai nebuvo leista pasisakyti dėl neva padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybių – tai patvirtina prie skundo pateiktas garso įrašas. Taigi, matyti, jog jis nubaustas neišsiaiškinus visų esminių bylos detalių, neatsižvelgus į aplinkybes, kurios vertintinos jo naudai.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2015 m. kovo 19 d., tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko. 2015 m. kovo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. – skundas netenkintinas.

Pareiškėjo R. K. argumentas, jog skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda jam paskirta pasibaigus įstatyme numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui atmestinas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Pareiškėjas, remdamasis formuojama teismų praktika, teisingai nurodo, jog organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis, tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus, neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų, tačiau nagrinėjamu atveju minėtas teisinis reguliavimas netaikytinas. R. K. 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimus Nr. 10N-8960403-14 ir Nr. 10N-8961602-14 apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo R. K. skundas netenkintas, o skundžiami nutarimai palikti nepakeisti. R. K., pasinaudodamas ATPK 302² straipsnio jam garantuojama teise šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka, dėl to pareiškėjo administracinių teisės pažeidimų byla buvo nagrinėjama jau apeliacinėje instancijoje, įgyvendinant būtent apeliacinio proceso uždavinius. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino R. K. apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutarimus bei grąžino administracinių teisės pažeidimų bylas iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Įvertinus tai, jog 2014 m. kovo 14 d. nutarimai buvo panaikinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bendrasis šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 22 d. Atsižvelgus į tai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė J. K. skundžiamą nutarimą Nr. 10N-8960403-14, kuriuo R. K. skirta administracinė nuobauda, priėmė 2015 m. vasario 4 d., konstatuotina, jog jis priimtas nepažeidžiant įstatyme numatyto administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino. R. K. argumentas, jog vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dirbo aplaidžiai, negali atnaujinti administracinės nuobaudos skyrimo terminų laikytinas nepagrįstu, kadangi prieštarauja pirmiau aptartai įstatymo apibrėžtai teisinei pusiausvyrai, t. y. kuomet įstatymų leidėjas, viena vertus, įtvirtina asmenims galimybę ginti pažeistą teisę ir apeliaciniame procese, kurio paskirtį išties galima apibrėžti per siekį ne tik identifikuoti, bet ir pašalinti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas bei tokiu būdu užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir (ar) neteisėti teismų sprendimai, kita vertus, nustato ir tam tikrus saugiklius, šiuo konkrečiu atveju, administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo tvarką administracinių teisės pažeidimų bylą išnagrinėjus apeliaciniame procese, siekiant išvengti galimai kaltų asmenų nebaudžiamumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apygardos teismas panaikino tiek teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimus, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad analogiškai turėjo pasielgti ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą. Pažymėtina, kad ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta galimybė skundžiamus Institucijos nutarimus pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą, tame tarpe ir atlikus nutarimais paskirtų nuobaudų bendrinimo veiksmus. Tokiu atveju apskritai nebūtų teisinio pagrindo svarstyti dėl nuobaudos skyrimo senaties terminų.

Nustačius, jog skundžiamas nutarimas skirti administracinę nuobaudą R. K. priimtas nepažeidžiant įstatyme numatyto administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino, svarbu aptarti minėto nutarimo priėmimo pagrįstumo klausimą, kadangi, kaip matyti iš skundo, pareiškėjas apskritai neigia padaręs vieną iš jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. Kaip jau nurodyta, R. K. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį. Pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį jis administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. kovo 14 d., 15.05 val., Vilniuje, Jeruzalės – Mokyklos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Paties R. K. teigimu, į sankryžą jis įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, galėjo sustoti tik staigiai stabdydamas, todėl nuvažiavo toliau, t. y. pasinaudojo išimtimi, numatyta KET (aktuali redakcija) 166 punkte. Pareiškėjo nuomone, ši įvykio versija nebuvo paneigta ir teisme nagrinėjant jo administracinių teisės pažeidimų bylą Nr. II-259-536/2014 pagal pirminį skundą. Pasak R. K., teismo posėdžio metu pareigūnas M. K., 2014 m. kovo 14 d. surašęs jam ATP protokolą pagal 124¹ straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį, negalėjo patvirtinti jo neva padaryto pažeidimo aplinkybių, jų neatsiminė, neteisingai nurodė už kokius būtent pažeidimus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, be to, konkrečių detalių negalėjo prisiminti ir pareigūnas I. M., kuris, 2014 m. kovo 14 d. kartu su pareigūnu M. K. sustabdęs jį dėl neva padarytų KET pažeidimų ir patikrinęs duomenų bazę, nustatė, jog jo automobilis 2014 m. sausio 26 d. užfiksuotas viršijęs greitį bei surašė jam ATP protokolą pagal 124 straipsnio 3 dalį. Vis tik, teismas neturi pagrindo sutikti su R. K. pateiktu įvykio aplinkybių vertinimu, kartu daro išvadą, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. KET (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2013 m. sausio 19 d. redakcija) 169 punkte įtvirtinta imperatyvi pareiga vairuotojui, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Sistemiškai analizuojant KET normas, draudžiamas šviesoforo signalas yra ne tik raudonas, bet ir geltonasis. KET (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2013 m. sausio 19 d. redakcija) 170 punkte numatyta išimtis, jog jei vairuotojas, užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galės sustoti KET 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, jam leidžiama važiuoti toliau. Pagal normos prasmę, ši išimtis iš bendrosios taisyklės taikoma tik tuomet, kai vairuotojas, staigiai stabdydamas KET 169 nurodytose vietose, gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl besąlygiškas KET 169 punkto reikalavimų laikymasis būtų akivaizdžiai neproporcingas. Pažymėtina, jog R. K. nuosekliai teigė į sankryžą įvažiavęs degant geltonam šviesoforo signalui, šią aplinkybę jis nurodė tiek administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime (b. l. 4), tiek duodamas paaiškinimus 2014 m. liepos 8 d. vykusiame teismo posėdyje (b. l. 36). Atkreiptinas dėmesys, jog teisme apklausiamas liudytojas – policijos pareigūnas M. K. – iš esmės nepaneigė minėtų R. K. paaiškinimų, kadangi išties negalėjo tiksliai pasakyti, ar nubaustasis važiavo degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, tačiau aiškiai nurodė, jog pastarasis važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, be to, buvo neprisisegęs saugos diržo ir kalbėjosi telefonu (b. l. 37). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog pareigūnas duodamas parodymus teigė, kad tai jis surašė ATP protokolą už visus pažeidimus, t. y. ir už greičio viršijimą, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu, juolab, kad šią aplinkybę liudytojas nurodė ne kaip absoliučią tiesą, t. y. paaiškino, jog gali ir klysti. Kitos aplinkybės, kurias pareiškėjo teigimu turėjo tiksliai nurodyti liudytojas, teismo nuomone taip pat nėra itin reikšmingos sprendžiant, ar išties buvo padarytas pažeidimas. Kita vertus, atsižvelgus į tai, jog pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už važiavimą esant bet kuriam draudžiamam šviesoforo signalui, taigi ir geltonam, o pats R. K. neneigė įvažiavęs į sankryžą degant minėtam signalui, šiuo aspektu nubaustojo veikos kvalifikavimas iš esmės ginčo nekelia, todėl spręstinas klausimas, ar šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas galėjo pasinaudoti KET (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2013 m. sausio 19 d. redakcija) 170 punkte įstatymo leidėjo numatyta išimtimi. Aptariamame kontekste svarbu pažymėti, jog minėtoje sankryžoje įrengtas šviesoforas su mirksinčiu žaliu signalu, įspėjančiu, jog netrukus bus įjungtas draudžiamas geltonas signalas. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog fiziologiškai žalio šviesoforo signalo mirktelėjimo galima ir nepastebėti, tačiau apklausiamas 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog matė, kaip vieną kartą žalia sumirksėjo, geltona užsidegė prieš pat įvažiuojant į sankryžą, be to, paaiškino, jog leistino greičio neviršijo (b. l. 36). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog R. K. matė mirksintį žalią šviesoforo signalą, todėl suvokė, jog tuojau įsijungs draudžiamas geltonas signalas ir, įvertinus nedidelį automobilio greitį, turėjo galimybę tinkamai reaguoti bei sustoti, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Maža to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog vairavimo sąlygos pažeidimo padarymo metu buvo blogos, eismas intensyvus, ar kitas išskirtines aplinkybes, kurioms esant staigus transporto priemonės stabdymas sukeltų pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, priešingai liudytojo M. K. teigimu, eismas tąkart nebuvo intensyvus (b. l. 37). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog R. K. į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, nors turėjo ir galėjo sustoti, todėl, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti KET (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2013 m. sausio 19 d. redakcija) 170 punkto nuostatas, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas dėl kitų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės neginčijo, todėl teismas plačiau dėl šių pažeidimų nepasisako. Tiesa, apklausiamas 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdyje R. K. nurodė, jog tuo metu, kai stacionaria įranga jo automobilis buvo užfiksuotas viršijęs greitį, transporto priemone galėjo naudotis jo giminaičiai ir draugai, tačiau, teismo siūlymu, taip ir nepateikė duomenų, apie asmenis konkrečius asmenis, kurie galėtų būti apklausti teismo posėdyje ar pan. Ši aplinkybė stiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog tai pats pareiškėjas pažeidimo padarymo metu vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, iš 2015 m. vasario 4 d. rašytinio paaiškinimo taip pat matyti, jog R. K. dvejojo, kad tai būtent jis vairavo automobilį ir viršijo greitį, tačiau iš esmės to nepaneigė (b. l. 98). Leistino greičio viršijimo 23 km/h faktas patvirtintas Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolu Nr. 39U-6657297-14 su foto medžiaga (b. l. 34), be to, liudytojai I. M. ir M. K. apklausiami teisme paaiškino, jog sustabdžius R. K. dėl kitų KET pažeidimų ir rašant protokolą, pagal sistemos duomenis nustatyta, kad jis anksčiau yra viršijęs greitį (b. l. 36-37). Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog R. K. padarė ir ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį pažeidimą.

Teismas atmeta ir pareiškėjo argumentą, jog nagrinėjant jo administracinių teisės pažeidimų bylą buvo jo teisė į greitą procesą. Kaip nurodė R. K., Vilniaus miesto apylinkės teisme jo byla išnagrinėta organizuojant iš viso keturis teismo posėdžius: 2014 m. gegužės 19 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus liudininkams, 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdis atidėtas, kadangi teismas nutarė išreikalauti papildomus duomenis, 2014 m. liepos 29 d. teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, byla išnagrinėta 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie posėdį, R. K. teigimu, jam tinkamai nepranešus. ATPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos nagrinėjimui turi būti pasirengta taip, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį, taigi, įstatymų leidėjas įtvirtina ne imperatyvų reikalavimą, o veikiau optimaliausią bylos išnagrinėjimo variantą laiko požiūriu. Aptariamu atveju matyti, jog teismas nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylą Nr. II-259-536/2014 pagal R. K. skundą, ėmėsi visų veiksmų, reikalingų siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą – apklausė ne tik patį pareiškėją, bet ir liudytojus, išsireikalavo papildomus reikšmingus duomenis, t. y. ėmėsi visų veiksmų, kurie leistų išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, ne tik nepalankias, bet ir palankias nubaustajam. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2014 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio protokole pažymėta, jog R. K. buvo žinoma apie posėdį, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 38). Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nutartį panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų nutarimus ir grąžinti administracinių teisės pažeidimų bylas iš naujo tirti įgaliotai institucijai priėmė dar 2014 m. spalio 22 d., tačiau naujas bylos nagrinėjimas minėtoje institucijoje įvyko tik 2015 m. vasario 4 d., kadangi 2014 m. gruodžio 10 d. paskirtas bylos nagrinėjimas neįvyko dėl pareigūnų kaltės. Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, institucijos, nagrinėjančios bylą pareigūnas galbūt ir pasielgė neapdairiai, pranešime apie 2014 m. gruodžio 10 d. bylos nagrinėjimą neįrašęs bylos nagrinėjimo laiko, dėl to pareiškėjas į instituciją atvyko baigiantis darbo laikui ir bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į 2015 m. vasario 4 d., tačiau, jau pirmiau konstatavus, jog skundžiamas nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas nepažeidžiant įstatyme numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino, šią aplinkybę pripažinti esminiu proceso pažeidimu ar kategoriškai teigti, jog taip iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė į greitą ir operatyvų procesą, nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, pareiškėjas, kuris pats nurodo esąs rūpestingas ir atidus procesui, gavęs policijos pranešimą be tikslaus bylos nagrinėjimo laiko, turėjo visas galimybes pasidomėti ir išsiaiškinti, kada tiksliai bus nagrinėjama jo byla.

Teismas taip pat konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė J. K., priėmusi skundžiamą nutarimą, buvo šališka ir turėjo išankstinį nusistatymą prieš R. K., apskritai neleido jam pasisakyti dėl įvykio aplinkybių 2015 m. vasario 4 d. vykusiame bylos nagrinėjime. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aptariamo įvykio aplinkybės iš esmės buvo ištirtos, be kita ko, ir teisme, apklausiant liudytojus bei tiriant kitus įrodymus, o pareiškėjui taip pat suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją. Taigi, panaikinti skundžiamą nutarimą remiantis šiuo pareiškėjo argumentu taip pat nėra teisinio pagrindo.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms ir išvadoms teismas daro bendrą išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės J. K. 2015 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 10N-8960403-14, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti R. K. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės J. K. 2015 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 10N-8960403-14 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.