Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjęs R.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-14 nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 10N-8960403-14 ir Nr. 10N-8961602-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamais nutarimais R. K. 2013-03-14 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. buvo paskirta 150 Lt dydžio bauda už tai, kad 2014-01-26 apie 17 val. 32 min. kelio Ariogala–Raseiniai– –Kryžkalnis 35,4 km jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinės registracijos numeris „ (duomenys neskelbtini) 83 km/h greičiu, viršydamas leistiną 60 m/h greitį.

Tą pačią dieną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 2 d., 134 str. 1 d., 33 str. R. K. buvo paskirta 200 Lt už tai, kad 2014-03-15 apie 15 val. 5 min. jis, neprisisegęs saugos diržo, rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio telefono aparatu, vairavo tą patį automobilį ir įvažiavo į Vilniaus m. Jeruzalės bei Mokyklos gatvių sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo jis pažeidė KET 169, 78.11, 21, 202 p. reikalavimus.

Pažeidėjas prašo išteisinti jį dėl važiavimo per sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, nes į sankryžą jis įvažiavo užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pagal KET leidžiančiam užbaigti pradėtą manevrą, ir skirti subendrintą administracinę nuobaudą už kitus teisės pažeidimus, minimus skundžiamuose nutarimuose. R. K. nuomone 2 skirtingus nutarimus policijos pareigūnai priėmė vienu metu, nors tai galėjo padaryti vienas pareigūnas, skirdamas vieną subendrintą administracinę nuobaudą. Būtent taip ir turėjo pasielgti bylas nagrinėję pareigūnai.

KET 169 p. numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Pagal KET 170 p. vairuotojui leidžiama važiuoti toliau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jeigu KET 169 p. nurodytose vietose gali sustoti tik staigiai stabdydamas.

Liudytojas M.Kaminskas, policijos pareigūnas, paneigė nurodytus pažeidėjo parodymus ir pažymėjo, kad jis matė, kaip Vilniaus m. Jeruzalės ir Mokyklos g. sankryžoje, R. K., vairuodamas automobilį, nebuvo prisisegęs saugos diržo, ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefono aparatu. Minėtą sankryžą pažeidėjas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Pagrindo abejoti tokiais savo tarnybos pareigas vykdžiusio liudytojo M.Kaminsko, jokių ryšių nesusieto su pažeidėju ir neturinčio dėl to pagrindo jį apkalbėti, nėra, todėl jiems prieštaraujantys pažeidėjo parodymai pripažintini melagingais. Dėl to jie atmestini. Taigi į skundžiamą sankryžą pažeidėjas įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. KET 78.11 p. nurodoma, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Pažeidėjo argumentas, kad per sankryžą jis važiavo todėl, kad sustoti prieš ją galėtų, tik staigiai stabdydamas, yra nepagrįstas, nes prieš užsidegant raudonam šviesoforo signalui vairuotojui kelias sekundes dega geltonos šviesos signalas, taip pat draudžiantis eismą, o apie geltono signalo įsijungimą vairuotą prieš tai įspėja mirksintis žalios spalvos signalas. Pats gi pažeidėjas pripažino, kad jo greitis prieš sankryžą buvo nedidelis ir sudarė apie 50 km/h. Esant tokiam greičiui pažeidėjas turėjo visas galimybes reaguoti į mirksintį žalią signalą ir turėjo pradėti stabdyti prieš sankryžą, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui jo vairuojamas automobilis sustotų vienoje KET 169 p. nurodytų vietų, tačiau to nepadarė ir įvykdė KET 169 p. pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Savo kaltės dėl kitų šiame skundžiamame nutarime nurodytų teisės pažeidimų R. K. neginčijo, todėl teismas toliau šio nutarimo netiria.

Liudytojas I.Morozov, policijos pareigūnas, parodė, kad surašant R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už liudytojo M.Kaminsko nurodytus teisės pažeidimus duomenų bazėje buvo pastebėta, kad 2013-03-14 pažeidėjas kelio Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 35,40 km buvo viršijęs leistiną greitį. Jam buvo parodyta fotonuotrauka, kadangi jis pažeidimo neginčijo, pripažino savo kaltę, todėl jam buvo surašytas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

R. K. iš esmės neginčijo ir savo kaltės dėl kitame skundžiamame nutarime nurodyto teisės pažeidimo, t.y. maksimalaus leistino greičio viršijimo, nors pažymėjo, kad jo automobiliu galėjo naudotis jo giminaičiai ar draugai. Tokie pažeidėjo teiginiai vertintini skeptiškai: jis taip ir nepateikė tikslaus asmenų, kurie galėjo naudotis jo automobiliu, sąrašo, kad šie asmenys galėtų būti apklausti teisme. Šio teisės pažeidimo tyrimo metu savo kaltę dėl jo padarymo R. K. pripažino. Greičio viršijimo 23 km/h faktas pažeidėjui priklausančio automobilio (b.l. 34) 2014-01-26 apie 17 val. 32 min. kelio Ariogala– –Raseiniai–Kryžkalnis 35,4 km faktas patvirtinamas kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolu Nr. 39U-6657297-14 su fotomedžiaga (b.l. 34). Taigi šiuo atveju R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d.

Teismas atmeta pažeidėjo argumentą, kad vienas ir tas pats policijos pareigūnas privalėjo išnagrinėti bylas dėl visų jo padarytų teisės pažeidimų ir priimti vieną nutarimą paskiriant jam administracinę nuobaudą laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. numatytų taisyklių. Minėtoje teisės normoje numatoma, kad viena subendrinta administracinė nuobauda už kelis teisės pažeidimus skiriama asmeniui tik tuomet, kai kelias bylas dėl šių teisės pažeidimų nagrinėja vienas organas ar pareigūnas. Skundžiamus nutarimus priėmė skirtingi pareigūnai dėl skirtingų teisės pažeidimų, padarytų skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Lietuvos Respublikos ATPK normos neįpareigoja administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančius organą ar pareigūną sujungti tokias bylas į vieną ir skirti vieną subendrintą nuobaudą, o tokiai pozicijai prieštaraujantys pažeidėjo argumentai tėra tik jo pačiam naudingas Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. dispozicijos niekuo nepagrįstas subjektyvus interpretavimas. Organo (pareigūno), nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, darbo organizavimas yra tik jų kompetencijos klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Taigi R. K. skundas nepagrįstas ir dėl to netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė

R.K. skundo netenkinti ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2014-03-12 nutarimus Nr. 10N-8960403-14 ir Nr. 10N-8961602-14 palikti nepakeistus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.