Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-30 · Civilinė byla Nr. 2S-2734-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
2S-2734-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36557-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Skolininkas
UAB „Medžiaga“
Kreditorius
UAB „Projektų rengimo biuras“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2734-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36557-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.,122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Medžiaga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Projektų rengimo biuras“ pareiškimą skolininkui UAB „Medžiaga“ dėl 28 880,00 Lt skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Projektų rengimo biuras“ prašė išieškoti iš skolininko UAB „Medžiaga“ 28 880,00 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 404,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pareiškimo sumos ribose areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą arba turtines teises bei pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones bei kreditoriaus UAB „Projektų rengimo biuras“ naudai areštavo skolininkui UAB „Medžiaga“ priklausantį turtą ar pinigines lėšas 28 880,00 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti, išskyrus atsiskaitymus su kreditoriumi pagal pateiktą pareiškimą, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei. Sprendė, kad byloje kreditoriaus reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, kreditoriaus reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, manė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Medžiaga“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Kreditorius nepagrindė savo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimų ir to, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Kreditorius nepateikė jokių skolininko skolos susidarymą patvirtinančių dokumentų.

2. Nėra grėsmės teismo sprendimo vykdymui, nes skolininkas yra mokus. Įmonė turi 106 215 Lt turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 37 470 Lt. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkas imasi kokių nors sąmoningų, tyčinių veiksmų siekiant apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Skolininkui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti atsiskaitymai su jo kreditoriais, trikdoma ūkinė veikla.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Paaiškina, kad kreditorius kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka, todėl neprivalėjo ir neturėjo galimybių pridėti reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Apelianto pateiktas įmonės balansas negali būti vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas įrodymas apie skolininko finansinę būklę, nes jis sudarytas pateikimo dienai, o ne metų pabaigai. Be to, apelianto finansinės atskaitomybės duomenys akivaizdžiai patvirtina sunkią įmonės finansinę padėtį, nes ilgalaikio turto įmonė neturi, trumpalaikis turtas sumažėjo per einamuosius metus, įmonė patyrė 153 423 nepaskirstytų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat turi būti atsižvelgiama į ieškovo reikalavimo dydį, jo santykį su atsakovo turtine padėtimi; pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė; be to, ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.); teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr.AC-34-2; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2011 m., Nr. 34; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-88/2010; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1795/2013).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pareikšto ieškinio suma yra atsakovui žymi, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją. Apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą šios prezumpcijos nepaneigė. Iš byloje esančio skolininko 2014 m. rugsėjo 26 d. balanso turinio nustatyta, kad apeliantas turi turto už 106 215 Lt, iš kurio ilgalaikio turto nėra, trumpalaikis turtas sudaro 54 094 Lt sumą, per vienerius metus gautinos sumos 88 465 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 37 470 Lt sumą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas yra mokus, nereiškia, kad jo finansinė padėtis gera. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių minėto trumpalaikio turto sudėtį, jo atgavimo galimybes, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, jog apeliantas disponuoja daugiau kaip šimto tūkstančių litų vertės turtu, nėra. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, skolininko atžvilgiu įregistruotas dar vienas areštas 38 520,26 Lt sumai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo metu skolininko turtinė padėtis yra gera.

Apeliantas iš esmės kvestionuoja kreditoriaus pareiškimo pagrįstumą, o tai yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tikėtinumo aspektu. Nesant akivaizdžių duomenų apie priimto pareiškimo nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kreditoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, leidusias daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už skolininką yra laiduojama, taip pat skolininkas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu, kaip teigia apeliantas, jo turtinė padėtis yra gera, jis gali atlikti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė