Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-07 · Administracinė byla Nr. I-2536-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
I-2536-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01143-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
A. Y.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Erikas Kaliačius
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2536-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01143-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Y. (A. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas A. Y. (A. Y.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Eriko Kaliačiaus (2018 m. kovo 30 d. atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 5)), kreipėsi į teismą su 2018 m. balandžio 3 d. skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-388(00403) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. Y., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (t. 1, b. l. 1–4).Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) tuo pagrindu, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) dalyvis, pateikė galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės įstatus, akcininkų sąrašą, verslo planą, dokumentus, patvirtinančius Bendrovės vykdomą veiklą, Lietuvos Respublikos piliečio, įdarbinto Bendrovėje, darbo sutartį, kitus dokumentus. Atsakovas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG ir išduoti naują LLG, galiojantį 2 m., 2017 m. spalio 24 d. pareiškėjui buvo išduotas LLG LT (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2019 m. spalio 24 d.Atsakovas, atlikęs patikrinimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintus asmenis, nustatė, kad Bendrovėje įdarbintų asmenų nėra, kad Lietuvos Respublikos pilietis, kurio darbo sutartis buvo pateikta, teikiant prašymą pakeisti LLG, atleistas 2017 m. spalio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas gavo LLG, kad pats pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 29 d. Bendrovėje nebedirba, nors kreipdamasis dėl LLG pakeitimo pateikė darbo sutartį, pagal kurią Bendrovėje įdarbintas vadybininku. Atsižvelgdamas į surinktus duomenis, Departamentas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes joje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems mokamas darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, padarė prielaidą, kad Lietuvos Respublikos pilietis buvo įdarbintas ne tam, kad iš tikrųjų dirbtų Bendrovėje, o siekiant užsieniečiams, šios Bendrovės dalyviams, gauti LLG, tokiu būdu įteisinant jų buvimą Europos Sąjungoje, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos darbuotojų darbą bei pagrindinį jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2011 m. pabaigos, turi glaudžius ryšius su Lietuva, nes mokėsi Vilniuje, ISM Vadybos ir Ekonomikos universitete, išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, kas rodo jo norą savo ateitį sieti su Lietuva.UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2008 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2009 m. be pertraukos vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, moka mokesčius, neturi įsiskolinimų valstybės institucijoms. Pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas nuo 2015 m. liepos 22 d., 2017 m. birželio 20 d. įsigijo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 33 procentus (toliau – ir proc.) akcijų, kad pradėtų dviejų įmonių reorganizavimą. Šis procesas prasidėjo 2017 m. spalį, dėl ko objektyviai sulėtėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo intensyvumas ir pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į naująjį projektą, užtruko parengiamieji darbai (reorganizavimo plano sudarymas, derybos su pagrindiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku dėl akcijų įsigijimo, partnerių paieška), kurie vykdomi ir dabar, tai lėmė,, kad atleidus iš darbo Lietuvos Respublikos pilietį į jo vietą, kaip reikalauja Įstatymas, nebuvo parinktas ir priimtas kitas Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis.Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 4 straipsnis, ir priimdamas administracinius sprendimus privalo laikytis VAĮ įtvirtintų principų. VAĮ 20 straipsnyje detalizuojamos asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra teisės, iš kurių pagrindinės yra susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus. Teisė pateikti paaiškinimą, prieš priimant administracinį sprendimą, yra imperatyvas administracinėje procedūroje, tačiau ši teisė buvo pažeista, nes atsakovas, atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nei Bendrovės, kaip ūkio subjekto, nei pareiškėjo neinformavo apie patikrinimo pradžią ir nesuteikė galimybės pateikti papildomos informacijos ir duoti paaiškinimus, kaip tai nustatyta VAĮ 20 ir 36⁸ straipsniuose. Atsakovas, tvirtindamas, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbą, nevertino fakto, kad Lietuvos Respublikos pilietis bendrovėje įdarbintas dar 2016 m. gruodžio 21 d., o prašymą atleisti iš užimamų pareigų pateikė jau po to, kai prašymas pakeisti LLG buvo pateiktas Departamentui, pats darbuotojas buvo atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnyje nustatytais terminais ir taip sutapo, kad tai buvo išdavimo pareiškėjui LLG diena. Atsakovas, darydamas išvadą ir priimdamas individualų teisės aktą, turinti įtaką pareiškėjo teisiniam statusui, remiasi vienpusišku aplinkybių įvertinimu, nesilaikė objektyvumo ir gero administravimo principo, kuris nors ir nėra tiesiogiai įtvirtintas VAĮ, tačiau yra išvestinis iš Lietuvos Respublikoje Konstitucijoje 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą, proporcingą ir pagrįstą Sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 35–42).

2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG ir dokumentus dėl LLG pakeitimo Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir vadybininkas (pagal darbo sutartį jo darbo laiką sudarė 2 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė), UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam mokamas mėnesio darbo užmokestis sudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, taip pat į tai, kad Bendrovė pagal tuo metu turėtus duomenis atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. spalio 18 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pakeisti pareiškėjui LLG 2 m. (2017 m. spalio 24 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. spalio 24 d.).Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 50 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 2, 7, 14 punktais, 2018 m. kovo 20 d. priėmė Sprendimą, kuriame pareiškėjui buvo panaikintas LLG. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, t. y. pareiškėjo Bendrovėje nėra įdarbinta nė vieno darbuotojo, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. spalio 24 d. neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (Bendrovėje nėra įdarbinta visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesio darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius), kad pareiškėjas irgi yra atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos, pareiškėjas migracijos institucijoms nėra pateikęs jokio kito sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, vadinasi, jis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Be to, kadangi iš pareiškėjo Bendrovės tą pačią dieną, kai jam buvo išduotas naujas LLG, buvo atleistas vienintelis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus tenkinantis darbuotojas, kad šis Lietuvos Respublikos pilietis buvo įdarbintas ne tam, kad iš tikrųjų dirbtų Bendrovėje, o siekiant pareiškėjui ir pareiškėjo šeimos nariams, kurie taip pat yra trečiųjų šalių piliečiai, gauti LLG, tokiu būdu legalizuojant savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos darbuotojų darbą bei pagrindinį savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą LLG išdavimo pagrindą, bei 2018 m. kovo 20 d., patikrinus duomenis per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Sodra) informacinę sistemą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įdarbinto nė vieno darbuotojo. Lietuvos Respublikos pilietis O. S. (O. S.), kurio darbo sutartį pareiškėjas pateikė, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo bei siekdamas įrodyti, kad jo valdoma Bendrovė atitinka imperatyvius Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl Bendrovėje įsteigtų darbo vietų ir mokamo darbo užmokesčio dydžio, buvo atleistas 2017 m. spalio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjui ir jo šeimos nariams buvo įteikti LLG. Pats pareiškėjas ir jo tėvas A. E. (A. E.) pagal Sodros informacinės sistemos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nuo 2017 m. gruodžio 29 d. Pažymėtina, kad tarp bylos šalių nėra ginčo, jog Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje nebuvo įdarbinto nė vieno darbuotojo. Vadinasi, pareiškėjas ir jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų nuo pat LLG išdavimo, t. y. nuo 2017 m. spalio 24 d., ir todėl yra LLG panaikinimo pagrindas, nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjas ir jo valdoma įmonė nuo 2017 m. spalio 24 d. iki Sprendimo priėmimo dienos (2018 m. kovo 20 d.), kas sudaro beveik 5 mėnesius, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. Bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Šis laikotarpis truko ne keletą savaičių, o beveik 5 mėnesius, todėl skundo teiginiai, kad darbuotojas nebuvo surastas, nes pareiškėjas buvo užsiėmęs darbais kitoje įmonėje vertintini kritiškai, jie negali paneigti Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bendrovėje iki šio laiko nėra įdarbinto nė vieno darbuotojo, kas reiškia, jog pareiškėjo valdoma įmonė veiklos nevykdo, todėl atsakovas nesutinka su skundo teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „nuo 2009 metų be pertraukos vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje“.

Įvertinus laikotarpio, kurį pareiškėjas neatitiko imperatyvių reikalavimų, trukmę (beveik 5 mėnesiai), Sprendimas atitinka ir teisingumo bei protingumo principus. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentuotų priežasčių, kodėl naujų darbuotojų paieška nebuvo užsiimta nedelsiant, tik gavus Bendrovės darbuotojo prašymą atleisti iš darbo, priešingai, pareiškėjas sąmoningai siekė suklaidinti migracijos institucijas. Pareiškėjo prašymo pakeisti LLG nagrinėjimo metu (prašymas pateiktas 2017 m. rugsėjo 26 d.), pareiškėjas žinojo (pareiškėjo teismui pateiktame skundo priede matyti, kad O. S. prašymą atleisti iš darbo pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d.), kad jo valdomoje įmonėje netrukus nebedirbs vienintelis Bendrovės darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau jis šią aplinkybę nuo Departamento nuslėpė, neinformavo apie nuo prašymo pateikimo dienos pasikeitusias aplinkybes, nes jeigu Departamentui būtų buvusi žinoma ši aplinkybė, pareiškėjui nebūtų pakeistas LLG, kadangi pareiškėjas ir jo valdoma įmonė neatitiktų imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. (t. y. kai jam jau buvo žinomos aplinkybės dėl O. S. išėjimo iš darbo) buvo atvykęs į Departamentą pateikti kitų dokumentų, susijusių su jo prašymo pakeisti LLG nagrinėjimu, tačiau jis Departamento darbuotojams nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, nuslėpė minėtą faktą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taigi, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos darbuotojų darbą bei pareiškėjo tikrąjį tikslą, siekiant gauti LLG, kadangi iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjui LLG buvo reikalingas kitam tikslui negu teisėtos veiklos vykdymui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Manytina, kad pareiškėjo tikslas buvo legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje, o ne tam, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje, galėtų nuolat ir efektyviai valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas informacijos, jog nebeatitinka 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų dėl Bendrovės darbuotojų, nepranešė migracijos institucijoms, taip pat neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis LLG, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms LLG išdavimo pagrindą, privalo gauti naują LLG. Pareiškėjas nei pranešė atsakingoms migracijos institucijoms apie aplinkybes dėl darbuotojų, nei kreipėsi su prašymu išduoti naują LLG, nei išvyko iš Lietuvos Respublikos, taigi, pareiškėjas nesilaikė imperatyvių Įstatymo nuostatų, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad yra kitos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininkas, tačiau tai neturi įtakos Sprendimo teisėtumo vertinimui, nes pareiškėjas pateikė prašymą išduoti LLG būtent teisėtos veiklos vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, o priimant Sprendimą ir buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su teisėtos veiklos vykdymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo ir Bendrovės atitikimu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyviems reikalavimams.Surinkti duomenys yra aiškūs ir nedviprasmiški, aplinkybės, kad Bendrovėje nuo 2017 m. spalio 24 d. iki Sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2018 m. kovo 20 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, pareiškėjas skunde teismui neneigia.

Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas turėjo 5 mėnesius prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos ir įdarbinti visam darbo laikui darbuotojus, kuriems bendrai būtų mokamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas mėnesio dydis. Laikotarpis turėtų būti laikomas daugiau negu pakankamu prisitaikyti prie verslo pokyčių ir darbuotojų kaitos.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis jaučiasi pripratęs prie gyvenimo Lietuvoje, savo ateitį nori sieti su Lietuva, vertintina kaip neturinti įtakos Sprendimo teisėtumui, nes pareiškėjui LLG buvo išduotas tam, kad jis vykdytų teisėtą veiklą pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau nustatyta, kad pareiškėjo valdoma įmonė pastaruosius 5 mėnesius iki Sprendimo priėmimo dienos neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nevykdo veiklos, todėl jam buvo pritaikytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas LLG panaikinimo pagrindas. Įstatyme nėra įtvirtintos išimtys, dėl kurių negalėtų būti priimamas sprendimas panaikinti LLG, nustačius tokio leidimo panaikinimo pagrindą. Departamentas turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą LLG. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. jeigu atitiks Įstatyme nustatytas sąlygas ir pagrindus, pareiškėjui nėra užkertamas kelias kreiptis su nauju prašymu dėl LLG išdavimo.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (administracinė byla Nr. A858-272/2014), vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (administracinės bylos Nr. A-3329-662/2017, Nr. A-3331-662/2017 ir kt.). Lietuvos Respublika, kiek tai neprieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, yra laisva nusistatyti savo imigracijos politiką. Per tokias teisės normas kaip Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas Lietuvos Respublika nusistato savo imigracijos politiką užsienio investuotojų, norinčių gyventi Lietuvoje, atžvilgiu, nustato, kiek užsienietis turi investuoti į įmonę, koks bendras darbo užmokestis turi būti mokamas įmonės darbuotojams ir pan., t. y. nustato minimalias ribas, kiek investuotojas iš trečiųjų šalių turi prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonominių ir socialinių rodiklių gerėjimo, kad jis įgautų teisę kreiptis dėl LLG išdavimo. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintos teisės normos yra imperatyvios, Įstatyme nenustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Pareiškėjas, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų laiku, kad susirastų naujus darbuotojus, apie susiklosčiusią padėtį Bendrovėje nepranešė kompetentingoms migracijos institucijoms, tokiu būdu siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, grindžiami, neva, dideliu užimtumu kitais darbais, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas ir jo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą LLG. Remiantis LVAT praktika, tais atvejais, kai bendrovė faktiškai pradeda nebeatitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nuo pirmosios sąlygų neatitikimo dienos Departamentas turi pagrindą panaikinti LLG ir tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui LLG, kad iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) LLG Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą (administracinė byla Nr. A-3329-662/2017). Nurodyta teismų praktika aktuali ir nagrinėjamoje byloje.Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis turi turėti galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kai 2018 m. kovo 20 d. buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 29 d. Sodra neturi duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų mokamas darbo užmokestis, padaryta pagrįsta išvada, kad nuo 2017 m. gruodžio 29 d. už pareiškėją nemokamos ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos, todėl pareiškėjas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje, kito dokumento, kad jis turi sveikatos draudimą, pareiškėjas nebuvo pateikęs. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pagrįstai pritaikytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kai LLG naikinamas, jeigu užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Remiantis LVAT praktika, aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas ir nedirbo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose įtvirtintos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat jog jis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (administracinė byla Nr. eA-2978-756/2017). Nurodyta teismų praktika aktuali nagrinėjant ir pareiškėjo bylą, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, ir iki Sprendimo priėmimo dienos nepateikė jokio kito dokumento, įrodančio turimą sveikatos draudimą.Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pažeidė VAĮ 6⁸ straipsnių reikalavimus. VAĮ 20 straipsnis reglamentuoja asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teises ir pareigas. Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi, VAĮ 0 straipsnis taikomas, kai nagrinėjami skundai institucijoje, vadinasi, LLG panaikinimo procedūros šis reglamentavimas neapima. Kitas pareiškėjo minimas pagrindas – VAĮ 36⁸ straipsnis, susijęs su ūkio subjektų veiklos priežiūros ypatumais, nagrinėjamoje byloje taip pat netaikytinas, nes nėra susijęs su LLG panaikinimo teisiniais santykiais. Taigi, pareiškėjo nurodyti atskiri VAĮ straipsniai, kurie niekaip nesusiję su Departamento vykdomomis funkcijomis, konkrečiai – su LLG panaikinimu, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. LLG panaikinimo tvarką nustato ne VAĮ, bet Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jis nebuvo įspėtas apie nustatytą Įstatymo pažeidimą prieš priimant Sprendimą, jo nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimų. Pažymėtina, kad kiekvieno užsieniečio byla nagrinėjama individualiai, įrodymų rinkimo pasirinkimo būdai yra patikrinimą vykdančių institucijų nuožiūroje, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pasirenkamos tos priemonės, kurios, institucijų vertinimu, gali padėti išsamiausiai ir objektyviausiai atskleisti svarbias aplinkybes. Šiuo atveju duomenys buvo nustatyti, remiantis kompetentingos institucijos – Sodros – duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, o Sodros informacinės sistemos duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, todėl nekilo poreikis kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nesuteikta galimybė teikti papildomus paaiškinimus, tačiau šis teiginys yra deklaratyvus, nes jis nenurodo, kokias papildomas aplinkybes, kurios galėtų padaryti negalimu LLG panaikinimą, būtų nurodęs, taip pat jokių papildomų paaiškinimų nepateikia ir skunde teismui. Remiantis LVAT praktika, Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ neįtvirtinta Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (administracinė byla Nr. A858-3992/2016). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5733-189/2016 konstatavo: „Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas tokį Departamento veikimą (prieš priimant sprendimą su pareiškėju neišsiaiškinus tikrųjų veiklos sustabdymo priežasčių) įvardinęs, kaip procesinio pobūdžio pažeidimą, iš esmės konkrečiai nedetalizavo, kokios konkrečiai teisės aktuose nustatytos pareigos Departamento darbuotojai neįvykdė prieš nuspręsdami panaikinti jau išduotą leidimą gyventi. <...> Pabrėžtina, kad tokios procedūros teisinio pagrindo nenurodė nei pareiškėjas, nei jo atstovas. Papildomai pažymėtina, kad preziumuojant, jog pareiškėjui, kaip gavusiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, buvo žinomi išduoto leidimo laikinai gyventi teisiniai panaikinimo / pakeitimo pagrindai“. LVAT 2017 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017 konstatavo, kad „Apelianto argumentus, kad atsakovas turėjo pateikti įspėjimą imtis veiksmų pašalinti Įstatymo reikalavimus neatitinkančią padėtį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas turi pareigą rūpintis savo įmone, taip pat ir tuo, kad ji atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas“. Departamentas sutinka su šiomis teismų praktikoje formuojamomis nuostatomis. Šioje byloje pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti LLG, kai Įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad tokiu atveju (nustačius, kad įmonėje nėra įdarbintų asmenų) leidimas gyventi privalo būti panaikintas. Šios bylos atveju surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, todėl tyrimo papildymas apklausa buvo vertinamas kaip netikslingas. Pareiškėjas net nesikreipė į Departamentą ir neinformavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, taip pat nesikreipė dėl konsultacijų suteikimo, todėl tokie pareiškėjo argumentai turėtų būti vertinami kritiškai. Analogišką poziciją palaiko ir LVAT, kuris 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4059- 858/2017 konstatavo, kad „Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia gero administravimo principu, nurodo, kad šis principas apima teisę į viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Pareiškėjo manymu, viešųjų paslaugų prieinamumo principas apima atsakovo pareigą konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas aiškiai nenurodo, kaip ir dėl ko konkrečiai atsakovas turėjo konsultuoti pareiškėją, kokios informacijos jis jam nepateikė“. Ši teismų praktika yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o užsieniečių kontrolė vykdyta efektyviai. Be to, Sprendime panaikintas LLG nebuvo pirmasis pareiškėjo LLG, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti puikiai žinomi. Pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nuolatos sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, o įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek Bendrovė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jam gali būti panaikintas LLG. Pareiškėjas nesiėmė veiksmų laiku, siekdamas užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įsteigtos darbo vietos, atitinkančios Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, o to rezultatas – Sprendime panaikintas LLG. Atsižvelgiant į ilgą pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, neatitinkant Įstatymo reikalavimų, tai, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų laikų, jog Bendrovės, kurios pagrindu pareiškėjui buvo išduotas LLG, veikla atitiktų Įstatymo reikalavimus, pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas atitinka Įstatyme nustatyto administravimo tikslą ir yra proporcingas. Prieš priimant Sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų užteko sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, be to, neturi sveikatos draudimo Lietuvos Respublikoje. Pats pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių Sprendimo išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų.Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis, Sodros informacinės sistemos duomenimis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir teisės aktų normomis (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai, 35 straipsnio 1 dalies 2,7 ir 14 punktai), taikomos priemonės motyvuotos (Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime), Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktiką, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Pareiškėjui LLG buvo išduodami nuo 2011 m. sausio 4 d. (asmens duomenys (t. 1, b. l. 152–153)), 2015 m. spalio 23 d. buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2017 m. spalio 23 d., pagrindas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (t. 1, b. l. 63–64).Pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. rugsėjo 26 d. asmeniškai pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka pakeisti LLG (toliau – ir Prašymas) ir papildomus dokumentus, Prašyme, be kita ko, nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos Lietuvoje adresas – (duomenys neskelbtini); lėšos gyvenimui Lietuvoje – 95 Eur per mėnesį, lėšos banke – 400 Eur per mėnesį, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ – 180 Eur per mėnesį; sprendimą dėl LLG siųsti elektroniniu (toliau – ir el.) paštu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43–50). Pareiškėjas Prašyme pasirašytinai patvirtino, kad žino, jog asmuo, užpildęs prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka.Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. spalio 18 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pakeisti pareiškėjui LLG 2 m. (2017 m. spalio 24 d. pareiškėjui išduotas LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2019 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 179–180)).Su Prašymu pareiškėjas pateikė, be kita ko, tokius dokumentus.Bendrovės 2015 m. vasario 24 d. įstatus, pagal kuriuos Bendrovės veiklos tikslas – užsiimti tokia komercine-ūkine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami Bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną, Bendrovės veiklos objektas – didmeninė ir mažmeninė prekyba, konsultavimas ir kita Lietuvos Respublikoje nedraudžiama veikla (2.1 punktas), Bendrovės įstatinis kapitalas – 28 965,2 Eur, padalintas į 9988 vienetų 2,90 Eur nominalios vertės paprastąsias vardines nematerialias akcijas (3 punktas) (t. 1, b. l. 68–72).2017 m. Bendrovės verslo planą, kuriame, be kita ko, nurodyta (t. 1, b. l. 73–82): Pagrindinė Bendrovės veikla – didmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis, maisto pramonės gamybai naudojamų papildų tiekimas, konsultacinė veikla, Bendrovė veiklą vykdo Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje; veikla susijusi su statybos sektoriumi, todėl finansiniai rodikliai svyruoja; Bendrovė planuoja spartų augimą ir veiklos plėtimą Lietuvoje, tikimasi plėtros į kitas Baltijos šalis ir į (duomenys neskelbtini); Bendrovės akcininkai – A. E. (pareiškėjo tėvas, žr. Asmens duomenis (t. 1, b. l. 110–111)) – 5 088 vienetų akcijų, pareiškėjas – 4 900 vienetų; vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius – 3; su visais pagrindiniais medžiagų ir įrengimų tiekėjais tiekimo sutartys sudaromos tik kai siūlomos išskirtinės sąlygos ir kainos (žr. ir duomenis apie Bendrovės akcininkus (t. 1, b. l. 10–11)).Bendrovės veiklą patvirtinančios sutartys.

5.1. 2015 m. spalio 8 d. sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytoja) atstovauja Bendrovei tiesioginiu būdu už atlyginimą, deklaruojant prekes muitinei ir pateikiant jas muitiniam įforminimui, įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar atliekant kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, taip pat teikia kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu bei muitiniu įforminimu susijusias paslaugas, Bendrovė suteikia vykdytojai įgalinimus atlikti paminėtus veiksmus, pateikia krovinį ir visus dokumentus, reikalingus šiai veiklai vykdyti, sumoka už suteiktas paslaugas pagal suderintus įkainius (1.1 punktas) (t. 1, b. l. 188–190).

5.2. 2016 m. kovo 14 d. krovinių ekspedijavimo sutartis Nr. E/2016-5, pagal kurią Bendrovė už atlygį paveda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ekspeditorius) atlieka Bendrovės krovinių, gabenamų jūrų, geležinkelių ir kelių transportu, transporto ekspedicinį aptarnavimą, veikdamas Bendrovės vardu ir Bendrovės sąskaita (1.2 punktas (t. 1, b. l. 42–101)).

5.3. 2017 m. sausio 23 d. sutartis Nr. 2017/01/23 su UAB „Blokelių centras“ (pirkėja), pagal kurią Bendrovė įsipareigoja parduoti statybines medžiagas, o pirkėja įsipareigoja laiku sumokėti bendrą 700 000 Eur kainą už įsigytas medžiagas (2.1, 3.1 punktai) (t. 1, b. l. 185–186).

5.4. 2017 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėja), pagal kurią Bendrovė įsipareigojo pateikti 22 t šiaudų granulių ir perduoti nuosavybės teises į prekes, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatytą kainą, t. y. 96,00 Eur už toną (I dalies 1 punktas, III dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 89–91).

5.5. 2017 m. balandžio 26 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. 9062-G, pagal kurią: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (muitinės tarpininkas) pagal sutartį įgyja teisę atstovauti Bendrovei santykiuose su muitine, kai reikia deklaruoti prekes ir pateikti jas muitiniam įforminimui, pagal sutartį muitinės tarpininkas įgyja visas deklaranto teises ir pareigas, taip pat teikia kitas su prekių deklaravimu ir muitiniu tikrinimu susijusias paslaugas, o Bendrovė suteikia muitinės tarpininkui teises, pateikia jam visus dokumentus, reikalingus šiai veiklai vykdyti bei sumoka už suteiktas paslaugas pagal suderintus įkainius (1 punktas); muitinės tarpininkas įsipareigoja: vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatos nustatytas deklaranto pareigas, naudotis jose nustatytomis teisėmis (2.1 punktas), deklaruoti prekes ir pateikti jas muitiniam tikrinimui (2.2 punktas); saugoti pateiktos informacijos konfidencialumą (2.3 punktas); Bendrovė įsipareigoja: iš anksto sumokėti muitinės tarpininkui už suteiktas paslaugas (3.1 punktas); pateikti muitinės tarpininkui dokumentus, reikalingus Bendrovės pasirinktai muitinės procedūrai įforminti bei prekes, kurios turi būti pateiktos muitiniam tikrinimui (3.2 punktas); atsako už mokesčių ir rinkliavų sumokėjimą laiku (3.3 punktas); saugoti el. deklaracijoje nurodytus dokumentus (3.4 punktas) (t .1, b. l. 102–104).

5.6. 2017 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. TIK/2017/07/05, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo parduoti (perduoti nuosavybėn) statybines medžiagas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėja) įsipareigoja laiku sumokėti už įsigytas medžiagas (bendra suma už perkamas prekes sudaro 500 000 Eur) (1, 3.1 punktai) (t. 1, b. l. 105–106).

5.7. 2017 m. liepos 5 d. sutartis Nr. TIK2017/07/05, pagal kurią Bendrovė įsipareigoja savo jėgomis ir rizika suteikti paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovė), t. y. rasti ir įdarbinti statybos darbuotojus iš (duomenys neskelbtini), o užsakovė įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą pagal šią sutartį, t. y. 50 000 Eur (1.1, 2.1 punktai) (t. 1.b. l. 108–109).

5.8. 2017 m. liepos 21 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr. 2017/07/21, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (panaudos davėja) perduoda Bendrovei laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 12,54 m² bendro ploto komercinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), panaudos davėjai priklausančias nuosavybės teise, nuo 20170 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (1, 2 punktai) (t. 1, b. l. 83–87).

5.9. 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarpininkavimo paslaugų sutarti, pagal kurią Bendrovė pagal sutartyje nustatytas sąlygas įsipareigoja tarpininkauti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (klientė) ir (duomenys neskelbtini)įsteigtos produktus gaminančios įmonės KUPP „(duomenys neskelbtini)“ (gamintoja), atlikti visus veiksmus, kad gamintoja parduotų klientei jos išsirinktas prekes, o klientė įsipareigoja sumokėti Bendrovei sutartyje nustatytą atlygį už tinkamai suteiktas paslaugas (2.1 punktas) (t. 1, b. l. 191–193).

5.10. 2016 m. kovo 31 d. darbo sutartis, pagal kurią Bendrovė priima dirbti pareiškėją komercijos direktoriumi nuo 2016 m. balandžio 1 d.., mokant darbuotojui 175 Eur, nustatant jam 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę darbo laiką (t. 1, b. l. 127–131) (nuo 2016 m. gruodžio 30 d. pareigos pakeistos į vadybininko; nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatyta mokėti ne mažiau kaip 1/2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos (toliau – ir MMA) (t. 1, b. l. 135); nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatyta: mokėti pareiškėjui 95 Eur mėnesio atlyginimą, darbo laikas – 2 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 134); nuo 2017 m. liepos 1 d. nustatytas 105 Eur per mėnesį atlyginimas (t. 1, b. l. 133)).

5.11. 2016 m. gruodžio 21 d. darbo sutartis Nr. 11, pagal kurią Bendrovė priima dirbti O. S. komercijos direktoriumi nuo 2017 m. sausio 2 d., mokant darbuotojui ne mažesnį kaip 1/4 MMA per mėnesį atlyginimą, nustatant jam 2 val. per dieną, 10 val. per savaitę darbo laiką (nuo 2017 m. vasario 1 d. nustatyta: mokėti 1 600 Eur atlyginimą per mėnesį, darbo laikas – 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. ); nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nustatyta: mokėti 1 700 atlyginimą per mėnesį; darbo laikas – 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 18–21, 116–120, 124–125)).

6. Remiantis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto 2017 m. birželio 27 d. pažyma apie studijas Nr. REF14-09799, pareiškėjas yra Tarptautinio verslo ir komunikacijos bakalauro Vilniaus nuolatinių studijų II kurso studentas, numatoma studijų pabaiga – 2020 vasario mėn., pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. turėjo akademines atostogas (t. 1, b. l. 23).

7. Pareiškėjui 2017 m. liepos 5 d. išduotas valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimas LVK Nr. 012367 (t. 1, b. l. 16) bei pažymėjimas LVP Nr. 007345, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą (t. 1, b. l. 17).

8. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 10 d. rašte Nr. 5-S-9564 pateikė išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjas 2016 m.–2017 m. buvo 3 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už važiavimą visuomeniniu transporto be bilieto (2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. vasario 14 d.); Departamento Imigracijos skyrius prašomas informuoti pareiškėją, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų darymas arba per metus ne mažiau kaip dviejų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų, iš kurių bent vienas yra šiurkštus, padarymas gali tapti kliūtimi ateityje pakeisti pareiškėjui LLG arba jo turimas LLG gali būti panaikintas (t. 1, b. l. 149).

9. O. S. 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo 2017 m. spalio 24 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (savo noru) (t. 1, b. l. 22).

10. Bendrovės darbuotojas O. S. buvo atleistas 2017 m. spalio 24 d., o pareiškėjas ir jo tėvas A. E. – 2017 m. gruodžio 29 d. (Sodros 2018 m. gegužės 3 d duomenys (t. 1, b. l. 112)).

10. Departamento Kontrolės skyriaus vedėja, vadovaudamasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2018 m. kovo 20 d. sprendime Nr. (15/5-2)11U-388(00403) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. Y. panaikinimo“ nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą LLG (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas – 2019 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 7–9). Sprendime, be kita ko, nurodyta:

10.1. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d., ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG, su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, akcininkų sąrašą, verslo planą, balansą, dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, Lietuvos Respublikos piliečio. įdarbinto Bendrovėje, darbo sutartį, dokumentus, patvirtinančius turimas lėšas gyvenimui ir kitus dokumentus.

10.2. Užsieniečiui LLG išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas LLG. Departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pakeisti LLG ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG ir išduoti jam naują LLG, galiojantį 2 m. 2017 m. spalio 24 d. Departamentas išdavė pareiškėjui LLG LT7421155, galiojantį iki 2019 m. spalio 24 d.

10.3. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis nustatyta, kad Bendrovėje nėra įdarbintų asmenų, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio darbo sutartį pareiškėjas pateikė, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, buvo atleistas 2017 m. spalio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas gavo LLG. Pats pareiškėjas taip pat nebedirba Bendrovėje nuo 2017 m. gruodžio 29 d. nors kreipdamasis dėl LLG pakeitimo jis pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad jis dirba Bendrovėje vadybininku. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebedirba ir negauna darbo užmokesčio, darytina išvada, kad jis neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, nes nemokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos.

10.4. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitinka įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes joje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovėje įdarbintas Lietuvos Respublikos pilietis buvo atleistas tą pačią dieną, kai Bendrovės dalyviams buvo išduoti LLG, darytina išvada, kad šis Lietuvos Respublikos pilietis buvo įdarbintas ne tam, kad iš tikrųjų dirbtų Bendrovėje, o siekiant užsieniečiams, Bendrovės dalyviams, gauti LLG, tokiu būdu įteisinant jų buvimą Europos Sąjungoje. Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos darbuotojų darbą bei pagrindinį jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.

Sprendimas panaikinti pareiškėjui LLG savaime neužkerta kelio jam dalyvauti UAB Bendrovės veikioje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Remiantis LVAT praktika, buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (administracinė byla Nr. A858-2720/2014).

10.5. Įstatymo 50 straipsnis nustato LLG panaikinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad LLG užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹, ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti LLG,, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

11. Pareiškėjas apie Sprendimą informuotas pranešime Nr. (15/5-2)10K-10154 jo nurodytu el. paštu (t. 1, b. l. 6, 181).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. (A. Y.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-388(00403) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. Y., panaikinimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktą). Skundžiamu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo dirbančių asmenų (pareiškėjui A. Y. išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą)).

2. Šioje administracinėje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo dirbančių asmenų (skunde pareiškėjas nurodo, kad taip įvyko dėl siekiamų verslo pokyčių – naujo projekto įgyvendinimo). Taigi, atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, ir jas tinkamai įvertino imperatyvių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, nuostatų kontekste. Atitinkamai, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

3. Pareiškėjas taip pat pateikia argumentus dėl jo glaudžių ryšių su Lietuva, tačiau šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi, galintys būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą. Atitinkamai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad, esą, jis nebuvo apklaustas Migracijos departamente, taip pat, nesant ginčo, jog įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo dirbančių asmenų, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo A. Y. (A. Y.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-388(00403) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. Y., panaikinimo“ paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Y. (A. Y.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis