- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- eI-5733-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00382-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Violetos Petkevičienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016-01-12 sprendimu Nr. (15/4-1)-31-47; 48(0003; 0041) (toliau – ir Sprendimas) atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui J. S. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2016-11-06.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdama su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Paaiškino, kad pareiškėjui 2015-11-06 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2016-11-06. Leidimas buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra UAB „Zevingora LT“ vadovas. Pareiškėjas turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 2015-09-29 sudarė santuoką su Lietuvos piliete Č. Š. ir tuo pagrindu kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu išdavimo.
Nesutikdamas su Sprendimu nurodė, kad Departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas buvo formalus. Departamentas rėmėsi keletu smulkių neatitikimų sutuoktinių apklausos anketose, taip pat rėmėsi kaimynų parodymais, nors akivaizdu, kad nepalaikant artimesnių santykių su kaimynais, pastarieji negalėjo žinoti apie santuokos sudarymą. Pažymėjo, kad santuokos fiktyvumo nepatvirtina ir tai, kad nuvykus nurodytais adresais, namuose nieko nebuvo. Be to, patikrinimas buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu Č. Š. adresas yra (duomenys neskelbtini). Departamentas taip pat nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo artimi giminaičiai netikėtai susirgo, todėl pareiškėjas buvo priverstas išvykti iš Lietuvos, dėl ko negalėjo pilnai užsiimti verslu, kas ir sąlygojo veiklos sustabdymą ir darbuotojų atleidimą. Pabrėžė, kad šios aplinkybės buvo įvertintos tik formaliai ir neatsižvelgiant į individualias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjui pagal jo 2015-07-27 prašymą, 2015-11-04 vieneriems metams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 5 punkto ir 45 str. 1 d. 1 punkto pagrindu. Patikrinus Sodros duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjo įsteigtoje UAB „Zevingora LT“ dirba tik pareiškėjas ir dar vienas asmuo, o kiti du darbuotojai atleisti 2015-11-11. Buvo nustatyta, kad darbuotojai buvo priimti 5 dienos prieš pateikiant prašymą (2015-07-22) ir atleisti po leidimo gyventi gavimo, t. y. 2015-11-06 ir t. y. tą pačią dieną, kada buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą gyventi kitu, t. y. šeimos susijungimo pagrindu. Vadinasi visą laikotarpį nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui dienos iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos UAB „Zevingora LT“ ir pats pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 str. reikalavimų.
Dėl Skundžiamo Sprendimo nurodė, kad jame detaliai išdėstytos visos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo santuoka yra fiktyvi. Patikrinus gyvenamąją vietą pareiškėjas nebuvo rastas, kaimynai nepatvirtino, kad pareiškėjas gyvena nurodytais adresais. Sutuoktiniai vienas apie kitą pateikė prieštaringus parodymus. Sutuoktiniai nedaug žinojo vienas apie kitą. Departamento nuomone, visų nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, neturi bendrų įsipareigojimų, todėl darė išvadą, kad santuoka sudaryta tik siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, o neturint pagrindo sukurti šeimos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. Š. atsiliepimo argumentais palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu dėl Departamento nustatytų aplinkybių nurodė, kad tą dieną, apie kurią fiksuota apklausoje, pusryčiavo ne kartu su savo vyru. Atsakydama į klausimus taip pat nurodė, kad turi du aukštuosius išsilavinimus, baigusi Kauno politechnikos institutą, specialybė – mechanikos, taip pat yra įgijusi psichologijos ir filosofijos specialybę. Vestuvėse dalyvavo tik brolis Z. Š., V. D. ir jo draugė, o kiti du vyrai, kuriuos nurodė pareiškėjas, buvo tik pasveikinti. Pažymėjo, kad su vyru susiskambina dažnai, buvo kartu (duomenys neskelbtini), nakvojo viešbutyje. Nurodė, kad jai priklausančio buto adresas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Departamento darbuotojai tikrindami buvo nuėję ne į tą butą. Po santuokos su pareiškėju gyveno pas ją sodyboje. Departamento darbuotojai į sodybą nebuvo atvykę, apie tai klausė kaimynų, kurie sakė, kad nieko nematė. Nurodė, kad sutuoktinis taip pat yra baigęs du universitetus, t. y. žemės ūkio ir Rytų Europos ekonomikos universitetą. Savo pavardės į vyro pavardę keisti nenorėjo, nes reikėtų keisti daug dokumentų. Nurodė, jog žino, kad pareiškėjo tėvo vardas (duomenys neskelbtini), mamos (duomenys neskelbtini), senelės vardo nežinojo. Pas vyro tėvus nuvykusi nebuvo, kalbėjosi tik telefonu. Prieš vestuves vyras gyveno pas V. D., po santuokos pas Č. Š..
Liudytojas Z. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškėju susipažino prieš kelis metus sodyboje, (duomenys neskelbtini. Vėliau 2015 metais sodyboje šventė sesers Č. Š. vardadienį ir kartu pareiškėjo gimtadienį. Iki šios šventės pareiškėją buvo matęs vieną kartą. Nurodė, kad sesers ir pareiškėjo vestuvėse žmonių nebuvo daug. Buvo pusbrolis V. D. su drauge ir jis pats. Taip pat dar sveikino du vyrai, kurių nepažįsta. Vestuvių proga buvo pietūs restorane, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) išvyko gal po mėnesio po vestuvių.
Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., tačiau dažnai būna (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra jo draugas. Nurodė, kad pareiškėjas susipažino su Č. Š., tapo artimi, vėliau nutarė susituokti. Susirašė (duomenys neskelbtini). Tuoktuvės buvo kuklios, vyko (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam yra žinoma, kad pareiškėjas su Č. Š. palaiko ryšius, pareiškėjas perduoda pinigų sumokėti už butą, pragyvenimui. Nurodė, kad po vestuvių pareiškėjas gyveno pas Č. Š..
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo aplinkybės jai yra žinomos. Nurodė, kad bendraujant su pareiškėju ir Č. Š. supratusi, jog jie vienas kitam patiko, šiltai bendravo. Dažnai su jais nesusitikdavo, tačiau matė, kad jų santykiai šilti. Juos matė kelis kartus per metus. Nurodė, kad vestuvėse taip pat dalyvavo V. D., Z. Š. ir ji. Taip pat nurodė, kad jai yra žinoma, kad pareiškėjas Č. Š. padeda materialiai, jiems viskas yra gerai. Jos žiniomis, pareiškėjas po vestuvių gyveno kaime, tačiau kiek laiko gyveno, nežino. Pažymėjo, kad Č. Š. pažįsta kaip savo draugo seserį.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Departamento 2016-01-12 sprendimo Nr. (15/4-1)-31-47; 48(0003; 0041) teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu iš esmės buvo priimtas dvejopo pobūdžio sprendimas, t. y. Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui 2015-11-04 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (galiojantis iki 2016-11-06), kurio panaikinimo pagrindas – pareiškėjas neatitiko 2015-11-04 išduoto leidimo teisinių pagrindų, numatytų Įstatymo 45 str. 1 d. 1 punkte, 50 str. 1 d. 7 punkte, taip pat atsisakant pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 str. 1 d. 2 punkto pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi.
Užsieniečių atvykimo, išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, 2015-11-26 redakcija). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus. Įstatymo 40 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo atžvilgiu 2015-11-04 sprendimas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 5 punkto ir 45 str. 1 d. 1 punkto pagrindais, įvertinus faktus, susijusius su pareiškėjo vadovavimu UAB „Zevingora LT“. Vėliau Departamento darbuotojams nustačius, kad UAB „Zevingora LT“ ir pats pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 str. 1 d. 1 punkto pagrindų (vietoje trijų darbo vietų likusi tik viena), pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 7 punkto pagrindu, kai nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų <...>. Pareiškėjas skundo argumentais nurodė, kad šiuo metu iš tiesų įmonės veiklos apimtys yra sumažintos ir įmonės veikla trumpam laikotarpiui yra pristabdyta dėl pareiškėjo būtinų išvykų į (duomenys neskelbtini) dėl artimųjų sveikatos problemų. Taigi tiek pareiškėjas skundo argumentais, tiek atstovas teismo posėdžio metu neteigė priešingai dėl pareiškėjo ir įmonės neatitikimo Įstatymo 45 str. 1 d. 1 punkte įtvirtintoms imperatyvioms sąlygoms leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, tačiau, jų teigimu, Departamentas sprendimą šiuo aspektu priėmė tik formaliai, išsamiai neįvertindamas su ginču susijusių faktinių aplinkybių. Atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Departamento formalus veikimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjui jau išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas remianti vien tik Sodros duomenimis apie įmonę. Atstovo teigimu, tokiu atveju Departamentas turėjo pakviesti pareiškėją pokalbiui, kad būtų išsamiai nustatytos priežastys, sąlygojusios įmonės veiklos pristabdymą. Tokiu atveju įmonei turėjo būti duodamas terminas, kol būtų likviduotos įmonės veiklą stabdančios priežastys, o ne iš karto formaliai naikinamas išduotas leidimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas tokį Departamento veikimą (prieš priimant sprendimą su pareiškėju neišsiaiškinus tikrųjų veiklos sustabdymo priežasčių) įvardinęs, kaip procesinio pobūdžio pažeidimą, iš esmės konkrečiai nedetalizavo, kokios konkrečiai teisės aktuose nustatytos pareigos Departamento darbuotojai neįvykdė prieš nuspręsdami panaikinti jau išduotą leidimą gyventi. Įstatymo 50 str. 1 d. 7 punktas imperatyviai reglamentuoja, jog nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas yra užsienietis ir kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, leidimais laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjo įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų byloje nėra, tuo tarpu atstovo nurodytų sąlygų (duoti terminą iki kol išnyks neigiamas pasekmes įmonei sukeliančios aplinkybės) pagrindu galimybės sustabdyti sprendimo priėmimo procedūrą teisės aktai nenumato. Pabrėžtina, kad tokios procedūros teisinio pagrindo nenurodė nei pareiškėjas, nei jo atstovas. Papildomai pažymėtina, kad preziumuojant, jog pareiškėjui, kaip gavusiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu buvo žinomi išduoto leidimo laikinai gyventi teisiniai panaikinimo/pakeitimo pagrindai, pareiškėjas, atsiradus nuo jo nepriklausančiom aplinkybėm (staigus artimųjų sveikatos pablogėjimas), kurios ateityje galimai turės įtakos pareiškėjo teisėtai vykdomai veiklai, galėjo kreiptis į Departamentą dėl sprendimo atleisti darbuotojus pasekmių išsiaiškinimo. Kita vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečio (įmonės savininko, direktoriaus) buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti verslą Lietuvoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas, nustatęs pareiškėjo ir jo įmonės neatitikimą Įstatymo 45 str. 1 d. 1 punkte nustatytiems reikalavimams, turėjo teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 str. 1 d. 7 punkto pagrindu. Pareiškėjas ir jo atstovas skundo ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais Sprendimo ydingumo šioje dalyje neįrodė.
Pagal Įstatymo 43 str. 1 dalį, leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui ir šeimos susijungimo atveju, kai: Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi (5 p.) ir kitais šiame straipsnyje numatytais atvejais. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės, 2015-10-21 redakcija) 91 punkte taip pat nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 d. 5 punktą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir nustatyti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi.
Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą (neišskiriant laikino leidimo išdavimo) gyventi pagrindai nustatyti Įstatymo 35 str. 1 dalyje. Įstatymas numato baigtinį atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų sąrašą. Leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (35 str. 1 d. 2 punktas). Įstatymo 2 straipsnio 6² dalyje nustatyta, kad fiktyvi santuoka – tai Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Jau minėtame Taisyklių 91 punkte kaip tik nurodyti veiksniai, kurie gali duoti pagrindą manyti, kad santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; nevykdomos sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, pareigos; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio ir kt.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamento Sprendimu (į pareiškėjo 2015-11-11 prašymą) pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtent Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 14 punktų pagrindu.
Sprendimas vadovaujantis šiais įstatyminiais pagrindais buvo priimtas Departamento darbuotojų atliktų patikrinimų metu nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad nurodytų gyvenamųjų vietų patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo rastas namuose, kaimynai taip pat nepatvirtino, kad pareiškėjas gyvena nurodytais adresais, sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu pateikė skirtingus duomenis apie save, vykusias vestuves, jose dalyvavusius asmenis (įvykusios tik prieš 1,5 mėn.), išsilavinimą, bendrus pusryčius. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas sudarė santuoką tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių. Atitinkamai buvo priimta išvada, kad tarp sutuoktinių sudaryta santuoka yra fiktyvi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 punktas).
Išvada dėl fiktyvios santuokos buvo priimta atsižvelgiant į tam tikras faktines aplinkybes, kurios Departamento darbuotojams sukėlė abejones dėl pareiškėjo prašyme nurodytų duomenų teisingumo ir pateikto prašymo tikslingumo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, abejones sukėlusios aplinkybės pasireiškė tuo, kad 2015-11-11 apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje ketina gyventi kartu su sutuoktine (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Č. Š. apklausos metu nurodė, kad ketina gyventi ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodė, kad turi 3 butus ir 2 namus ir neplanuoja Departamentui pranešti, kada ir kur bus, bet pažymėjo, kad tikrinti Departamentas galės, kada reikės. Taigi sutuoktiniams pateikus skirtingus atsakymus, o Č. Š. iš esmės neatsakius į konkretų ir nagrinėjamo prašymo kontekste svarbų klausimą (buvo prašoma nurodyti konkretų adresą, kur sutuoktiniai gyvens), atsakymą pateikiant nekonkrečiai ir abstrakčiai, Departamentas turėjo pagrindą sutuoktinių atsakymus įvertinti, kaip pateiktus neturint tikslo nurodyti gyvenamosios vietos adresą. Atkreiptina, kad pareiškėjo apklausos lape, kuriame pateiktų duomenų teisingumą jis patvirtino savo parašu, buto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip buvo akcentuojama teismo posėdžio metu, todėl neturint kitų duomenų, Departamentas pagrįstai patikrinimą atliko adresu (duomenys neskelbtini) . Minėta, jog Č. Š. apklausos metu iš esmės nenurodė jokių gyvenamosios vietos adresų. Sutuoktiniai apklausos metu skirtingai nurodė apie buvusias santuokas ir turimus vaikus. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad buvo vedęs ir turi du vaikus, kai tuo tarpu Č. Š. nurodė, kad jos sutuoktinis nebuvo vedęs ir vaikų neturi. Pažymėtina, kad šis faktas vertintinas, kaip vienas iš svarbiausių kito sutuoktinio gyvenimo faktu, tačiau pareiškėjo sutuoktinė šios aplinkybės nežinojo. Aptariant sutuoktinių susipažinimo aplinkybes pareiškėjas nurodė, kad su sutuoktine Č. Š. susipažino prieš 1,5 metų renginyje, į kurį pakvietė draugas. Č. Š. nurodė, kad su pareiškėju yra pažįstami senai, apie 3-4 metus. Pareiškėjas apklausos metu taip pat nurodė, kad sutuoktinės išsilavinimas – aukštasis techninis (Kauno politechnikos institutas), tuo tarpu sutuoktinė apklausos metu nurodė, kad jos išsilavinimas yra humanitarinis ir tik teismo posėdžio metu sutuoktinė nurodė, kad turi du išsilavinimu, t. y. auštąjį techninį ir aukštąjį humanitarinį. Nesutapo atsakymai dėl pusryčių valgymo apklausos dieną. Pareiškėjas nurodė, kad su sutuoktine pusryčiavo kartu, gėrė arbatą, valgė saldainius, obuolių pyragą, sumuštinius. Sutuoktinė į šį klausimą atsakė, kad papusryčiauti nespėjo, nes ji iš užsienio grįžo tik naktį, taip pat nurodė, kad važiuos pusryčiauti į kavinę (ji norinti, o pareiškėjas nenori). Nuvykus patikrinti pareiškėjo nurodytais adresais durų niekas neatidarė, kaimynai apie Č. Š. santuoką, ar tai, kad pas pareiškėja gyvena jos sutuoktinis kaimynai nieko paaiškinti taip pat negalėjo. Abejonę dėl santuokos fiktyvumo Departamentui sustiprino ir tai, kad pareiškėjo įmonėje dirbę du darbuotojai buvo atleisti iš darbo 2015-11-11, t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu (kitu pagrindu) ir t. y. po 5 dienų nuo leidimo gyventi veiklos pagrindu išdavimo. Teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos yra susijęs su artimųjų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sveikatos pablogėjimu, todėl pareiškėjo nėra Lietuvoje, atitinkamai ir gyvenamojoje vietoje jis negalėjo būti. Byloje pateiktos medicininės pažymos patvirtina nurodytas aplinkybes dėl artimųjų sveikatos, tačiau iš byloje pateiktų duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-02-16 galima daryti išvadą, kad pareiškėjas ir iki artimųjų sveikatos pablogėjimo į Lietuvą atvykdavo taip pat tik trumpam laikui ir ilgai neužsibūdavo. Nors Č. Š. pagrįsdama Departamento Sprendimo neteisėtumą teismo posėdžio metu (taip pat ir apklausos metu) nurodė, kad pareiškėjas jai perduoda pinigų, išlaiko materialiai, sutuoktiniai dažnai bendrauja telefonu, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų (pvz. telefoninių skambučių išklotinės, kurios galimai galėtų būti sutuoktinių bendravimą telefonu patvirtinančiu įrodymu; įrodymais nepatvirtintas pareiškėjo Č. Š. pinigų išlaikymui perdavimo faktas; teigiama, kad sutuoktiniai buvo susitikę ir apsigyveno viešbutyje (duomenys neskelbtini), tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų (Č. Š. išduota viza, viešbučio išduoti apskaitos dokumentai ir pan.) nepateikta. Sutiktina su Departamento argumentais, kad pokalbio metu užduoti klausimai buvo aiškūs ir suprantami, į kuriuos atsakyti neturėjo būti sudėtinga. Šiuo atveju tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės apklausa bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės Departamentui abejonės dėl santuokos fiktyvumo neišsklaidė. Pažymėtina, jog siekiant, kad kito sutuoktinio atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas, abu sutuoktiniai turėtų dėti maksimalias pastangas įrodinėjant sudarytos santuokos tikrumą ir įrodinėjimas neturėtų būti vien tik formalus.
Byloje surinktus įrodymus įvertinus ginčo santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo apimtyje, darytina išvada, kad Departamentui pagrįstai galėjo kilti abejonės dėl pareiškėjo santuokos fiktyvumo, t. y. buvo Taisyklių 91 punkte numatyti veiksniai, kuriems esant, yra pagrindas sudarytą santuoką vertinti ar ji nėra fiktyvi. Tuo tarpu nustatytų faktinių aplinkybių visuma bei jų pateikimas (vengimas nurodyti tikslius duomenis, teiginių abstraktumas, pokalbio tonas formalus) patvirtino Departamento išvadą dėl santuokos fiktyvumo.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjo ir Č. Š. santuoka nėra fiktyvi, Departamentas tyrimą atliko nuosekliai ir objektyviai t. y. pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo tikrinami nurodytose gyvenamosiose vietose, buvo apklausti kaimynai, kiti šeimą pažįstantys asmenys, organizuotos abiejų sutuoktinių apklausos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo Departamento Sprendimą vertinti, kaip priimtą pažeidžiant pagrindines procedūras ar taisykles, atliktą vien tik formaliai, ar paremtą vien tik spėjimais ir įtarimais. Departamento atlikto tyrimo metu priimtos išvados užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas skundo argumentais skundžiamo Sprendimo ydingumo neįrodė.
Departamentui pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu išnagrinėjus tinkamai taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką, sutiktina su Departamento priimta išvada atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 str. 1 d. 2 pagrindu. Atitinkamai skundžiamas Departamento 2016-01-12 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-47; 48(00003; 00041) laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pripažinus, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas (ABTĮ 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.