- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e2-4030-759/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00367-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
- Atsakovas
- V. Y.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.21Kitų paslaugų teikimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui V. Y. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Y. 173,67 Eur skolą, 2,82 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovui V. Y. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas V. Y. su pradine kreditore UAB „Tele2“ (duomenys neskelbtini) sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų ir su pradine kreditore tinkamai neatsiskaičius, pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 78,27 Eur skolos už faktiškai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir 95,40 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpį operatoriaus UAB „Tele2“ tinkle. Reikalavimai į atsakovą, kylantys iš minėtos paslaugų teikimo sutarties, pagal (duomenys neskelbtini) Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties priedus buvo perleisti iš pradinės kreditorės ieškovei.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui.
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku įmokų pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį nemokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 78,27 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 95,40 Eur netesybų už neišbūtą pagal paslaugų teikimo sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6. ir 8.4. punktais atsakovas įsipareigojo, ankščiau laiko nutraukus sutartį, sumokėti netesybas. Netesybų dydis lygus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. Ieškovė apskaičiavo ir (duomenys neskelbtini) atsakovui pateikė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog atsakovui už neišbūtą laikotarpį operatoriaus tinkle apskaičiuotos 95,40 Eur dydžio netesybos pagal Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 95,40 Eur netesybas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2,82 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.6. punktu atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,82 Eur delspinigius už 180 dienų taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (176,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur žyminį mokestį.
Šioje byloje teismas patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas: (duomenys neskelbtini), 78,27 Eur (septyniasdešimt aštuoni eurai 27 ct) skolą, 95,40 Eur (devyniasdešimt penki eurai 40 ct) netesybas, 2,82 Eur (du eurai 82 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (176,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, buveinės adresas: Vilnius, Švitrigailos g. 11B, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0100 0001 9218, AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.
Priteisti iš atsakovo V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas: (duomenys neskelbtini), 5,37 Eur (penki eurai 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.