Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-03-23 · Administracinė byla Nr. eI2-1434-809/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
eI2-1434-809/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04016-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Aribolt"
Atsakovas
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-1434-809/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04016-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aribolt“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Aribolt“ (toliau – ir UAB ,,Aribolt“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ13888, kuriuo Bendrovei skirta bauda 13 000 Eur (toliau – ir Nutarimas); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo: sumažinti Bendrovei skirtą baudą 13 000 Eur sumai ir skirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta minimali bauda 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad VDI patarėja - vyriausioji darbo inspektorė D. L. 2020 m. priėmė Nutarimą, kuriuo pripažino, kad juridinis asmuo UAB „Aribolt“ pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skyrė 13 000 Eur dydžio baudą. Pažymi, kad skirta bauda (finansinė sankcija) juridiniam asmeniui yra itin didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog veikla, kurios atlikimui buvo pradėti atrinkinėti asmenys darbui UAB „Aribolt“ įmonei buvo nauja: UAB“Aribolt“ nesivertė apsauginių kaukių siuvimu, o visą laiką gamino pėdkelnes. Prasidėjus pandemijai ir įmonės pardavimams praktiškai sustojus, įmonė siekė išlikti rinkoje ir ėmėsi naujos, nevykdytos veiklos: nuo 2020 m. balandžio 1 d. pradėjo bandyti galimybę siūti apsaugines veido kaukes. Tam tikslui Bendrovei reikėjo samdyti darbuotojus, kurie šią funkciją gebėtų vykdyti. Kadangi UAB „Aribolt“ direktorius A. K. privalėjo būti saviizoliacijoje, jis paskyrė komercijos direktorę B. K. organizuoti darbuotojų atranką ir darbo sutarčių sudarymą su pastaraisiais. Dėl organizuoto buhalterės darbo nuotoliniu būdu, bendravimas ir darbuotojų atrankos (įgūdžių patikrinimo) organizavimas buvo apsunkintas, tiesiogiai buvo stengiamasi nebendrauti, dokumentai perduodami ne tiesiogiai, o paliekant juos pašto dėžutėse ir pan. Todėl savalaikis darbo santykių įforminimas užtruko būtent dėl objektyvių priežasčių: naujo, niekad nepatirto darbo organizavimo pandemijos metu, baimės užsikrėsti nežinomu virusu, informacijos trūkumo ir kt. Pažymi, kad buvusios situacijos vertinimas retrospektyviu būdu iš šios dienos aktualios pozicijos yra neteisingas: 2020 m. balandžio pirmomis dienomis vyravo visiškas netikrumas, maža to, reikėjo įsitikinti kaip įmonei seksis vykdyti anksčiau negaminto produkto gamybą, jo gaminimo savikainos ir pardavimo proceso organizavimas, todėl kalbos apie savaiminį pelną šiuo metu net galėjo būti.

Nutarime įvardijami kaip nelegalūs darbuotojai M. D., S. S., A. S. ir D. B. į UAB „Aribolt“ siuvykos patalpas 2020 m. balandžio 2 d., t. y. patikrinimo dieną atvyko antrą kartą, po patikrinimo - nedirbo, t. y. iš patalpų išvyko. J. G., J. S., S. K. į UAB „Aribolt“ siuvyklos patalpas atvyko tą pačią, t. y. patikrinimo dieną. Tokiu būdu pažeidimas, jei jis buvo padarytas - truko vieną dieną, o minėti asmenys iš esmės įmonės naudai nepagamino jokio produkcijos, kas tikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta ar kitaip fiksuota.

Darbuotojų atrankas organizavusi UAB „Aribolt“ komercijos direktorė B. K. paaiškino, kad tam, jog įsitikintų darbuotojo tinkamumu darbui, tiek darbuotojai įsitikintų, jog nori šį darbą dirbti, vadovavosi Darbo kodekso 36 straipsnyje numatyta galimybe darbo sutartimi sulygti dėl išbandymo, kurio minimalaus termino įstatymas nenustato. Todėl UAB „Aribolt“ nevertino kritiškai komercijos direktorės B. K. sprendimo nesudarant darbo sutarties dėl bandomojo laikotarpio tam, kad būtų įsitikinta ar atvykęs asmuo yra tinkamas siuvėjo pareigoms. UAB „Aribolt“ vertina, kad tarp UAB „Aribolt“ ir nurodytų septynių asmenų nesusiklostė darbo santykiai. Šioje administracinėje byloje apklausti asmenys nurodė, kad nė vienas jų nebuvo susitaręs dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos. Taip pat nebuvo susitarta dėl darbo funkcijos, t. y. konkrečios veiklos, už kurią darbdavys būtų mokėjęs darbo užmokestį. Vien ta aplinkybė, kad asmenys buvo UAB „Aribolt“ siuvimo ceche ir B. K. konkrečiai nežinant jų įgūdžių tikrinimas užtruko, savaime nesudaro prielaidų teigti, kad tarp šių asmenų ir UAB „Aribolt“ susiklostė darbo santykiai. Maža to, patys asmenys žinojo, kad jie nėra sudarę darbo sutarčių su UAB „Aribolt“, su jais nesusitarta dėl darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, todėl jų buvimas patalpose ir veikimas savo nuožiūra, nėra pagrindo vertinti kaip darbo funkcijų vykdymą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog ji neturėjo jokio sumanymo nesudaryti su asmenimis darbo sutarčių, o išimtinai vylėsi atrinkti tinkančius darbuotojus darbui. Šią jos poziciją patvirtina aplinkybės, kad tą pačią dieną kaip buvo atliktas patikrinimas, buvo sudarytos darbo sutartys su trimis Lietuvos Respublikos pilietėmis: J. G., J. S., S. K.. Tačiau su keturiais užsieniečiais: M. D., S. S., A. S. ir D. B. darbo sutartys sudarytos nebuvo, nes pastarieji neturėjo jokių siuvimo įgūdžių, be to, dirbo kitose įmonėse.

Pareiškėjos vertinimu, jai skirta 13 000,00 Eur bauda yra per griežta ir neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Pažymi, jog už šią analogišką veiką jau yra nubausta UAB „Aribolt“ komercijos direktorė B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK), todėl vertina, kad Nutarimu pareiškėjai skirta bauda yra neteisėta.

Šalies argumentai

Atsakovė VDI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovė Nutarimu pareiškėjai skyrė artimą įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam ir maksimaliam baudų dydžiui vidurkį už septynis nelegaliai dirbusius asmenis 13 000 Eur piniginę baudą (finansinę sankciją).

Nurodo, jog VDI patikrinimas, kurio metu buvo rasti dirbantys nelegalūs darbuotojai atliktas 2020 m. balandžio 2 d., todėl iki šios datos pareiškėja privalėjo su jais pasirašyti darbo sutartis bei apie jų darbą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui dieną iki 2020 balandžio 2 d., tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnį (Darbo sutarties sudarymas) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punktą (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį). Apie darbuotojų J. G., J. S. ir S. K. įdarbinimą draudėjas UAB „Aribolt“ pranešė 2020 m. balandžio 2 d. 15 val. 27 min., draudimo pradžią nurodant nuo 2020 m. balandžio 2 d., t. y. po VDI atlikto patikrinimo. Apie darbuotojų M. D., S. S., A. S. ir D. B. įdarbinimą pranešta nebuvo. Ši aplinkybė, anot atsakovės, pagrindžią tą faktą, kad visi nelegaliai dirbę asmenys atlikinėjo tas pačias funkcijas, susitarę dėl darbo su darbdavio įgaliotu asmeniu B..

Atsakovė pažymi, jog tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinusi visas aplinkybes bei aktualią teisminę praktiką tinkamai skyrė administracinę baudą UAB „Aribolt“.

Akcentuoja, jog Užimtumo įstatymo protokolas ir nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui - UAB „Aribolt“, dalyvaujant įgaliotam atstovui. Nurodo, jog juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas -juridinis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13888, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus buvo skirta ekonominė sankcija – 13 000 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

2020 m. kovo 30 d. VDI gavo pranešimą dėl nelegalaus darbo UAB „Aribalt“ siuvimo ceche.

2020 m. balandžio 1 d. VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimu buvo pavesta VDI inspektoriams atlikti pareiškėjos neplaninį patikrinimą.

2020 m. balandžio 2 d. apie 10.50 val. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai UAB „Aribolt“ siuvykloje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog siuvykloje dirbo 17 darbuotojų, tarp kurių buvo J. G., J. S., S. K. bei Kirgizijos Respublikos piliečiai M. D., S. S., A. S. ir D. B. (toliau – ir Darbuotojai). Su minėtais darbuotojais nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui.

Pareiškėja apie darbuotojų J. G., J. S., S. K. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešė 2020 m. balandžio 2 d. 15.27 val., draudimo pradžią nurodant nuo 2020 m. balandžio 2 d., t. y. po VDI atlikto patikrinimo. Apie darbuotojų M. D., S. S., A. S. ir D. B. įdarbinimą pranešta nebuvo.

Patikrinimo metu Darbuotojai VDI pateikė paaiškinimus, nurodydami, kad dėl darbo tarėsi su direktore B., atvyko į siuvyklą ir dirbo (siuvo veido kaukes), kadangi tokiu būdu buvo tikrinami jų darbiniai įgūdžiai, vėliau su jais turėjo būti sudaroma darbo sutartis.

2020 m. birželio 1 d. VDI surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą.

2020 m. spalio 16 d. VDI Protokolu Nr. 0893-0019 dėl aukščiau minėtų nelegalių asmenų įdarbinimo nustatė, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Šioje byloje ginčijamu VDI Nutarimu Bendrovei už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą (pirmą kartą) buvo skirta13 000 Eur bauda. Nutarime konstatuota, jog nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

UAB „Aribolt“ komercijos direktorei B. K. buvo suteiktas įgaliojimas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. – iki 2020 m. balandžio 3 d. vykdyti UAB „Aribolt“ darbuotojų atrankos, darbuotojų priėmimo į darbą bei atleidimo iš jo funkcijas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1006-424/2020) buvo nutarta pripažinti UAB „Aribolt“ darbdavio įgaliotą asmenį B. K. padariusia administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jai buvo paskirta 2 000 Eur dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-338-898/2020) pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) bei Užimtumo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.).

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Žemesnės instancijos teismas

DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais.

DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį. Pareiškėja skunde teigia, jog dalis tikrinamų Darbuotojų į siuvyklos patalpas atvyko tą pačią, t. y. patikrinimo dieną, todėl pažeidimas, jei jis buvo padarytas, truko tik vieną dieną, o Darbuotojai iš esmės jokios naudos įmonei nesuteikė, kadangi nepagamino produkcijos, kas tikrinimo metu VDI nebuvo nustatyta ar kitaip fiksuota. Be to, UAB „Aribolt“ komercijos direktorė B. K., vadovavosi DK 36 straipsnyje numatyta galimybe darbo sutartimi sulygti dėl išbandymo, kurio minimalaus termino įstatymas nenustato.

Taigi, aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog darbuotojui pradėjus dirbti, yra privaloma juridinio asmens vadovui su juo pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su Darbuotojais nebuvo sudaryta. Aukščiau minėti teisės aktų reikalavimai imperatyviai nustato, jog negalimas darbas jokiam darbuotojui su kuriuo nėra pasirašyta darbo sutartis, todėl teismo vertinimu, VDI tinkamai nustatė, jog Bendrovėje Darbuotojai dirbo neteisėtai, nesudarę jokių darbo sutarčių. Be to, Bendrovėje Darbuotojams turėjo būti mokamas atlyginimas, o neatlygintinas darbas šiuo atveju nėra galimas. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog Darbuotojai dirbo tik todėl, jog tą pačią dieną vyko jų darbinių įgūdžių patikrinimas dėl būsimo įdarbinimo, teismas vertina kaip UAB „Aribolt“ gynybinę priemonę siekiant išvengti atsakomybės. Be to, iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, jog Bendrovės Darbuotojų, darbas truko sąlyginai ilgą laiką (S. S., S. A., D. B. ir kt. dirbo pas pareiškėją 2 dienas), todėl tokia trukmė negali būti vertinama kaip darbinių įgūdžių patikrinimas. Pažymėtina, jog jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV įstaigai apie asmens darbo pradžią ir faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas/ darbdavio įgaliotas asmuo) turėjo pasirašyti darbo sutartis ir nustatyti darbuotojų darbo pradžios datą bei uždarbį, o to neatlikus, VDI teisėtai ir pagrįstai konstatavo pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Pareiškėja ginčija Nutarimu paskirtą Baudą, kadangi, pareiškėjos vertinimu, Bauda yra per didelė. Ginčo atveju nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau VDI Nutarime pagrįstai konstatavo, jog skiriant piniginę baudą buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu Bendrovės darbo organizavimu, Bendrovėje dirbo septyni nelegalūs darbuotojai, pareiškėja su pažeidimu nesutinka. Pareiškėjai paskirta piniginė bauda savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam ir maksimaliam baudų dydžių vidurkiui. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nenustačius jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą Baudą, nėra pagrindo pripažinti, jog paskirta Bauda yra neproporcinga padarytiems pažeidimams. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja tinkamai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos pranešti dieną iki darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, be to, pas pareiškėją nelegaliai dirbo net septyni darbuotojai, paskirta ekonominė sankcija atitinka teisės akte įtvirtintus baudos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pati Bendrovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie Bendrovės turtinę padėtį. Bendrovei paskirta ekonominė sankcija atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl yra teisinga ir proporcinga. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad VDI, parinkdama konkrečios ekonominės sankcijos dydį, pažeidė teisės aktų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės darbdavio įgaliotas asmuo buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ji buvo nubausta ne kaip Bendrovės darbdavio įgaliotas asmuo, o kaip fizinis asmuo.

Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad panašaus pobūdžio administracinėse bylose teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Užimtumo įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VDI 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13888 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aribolt“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė