- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- AN2-338-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00119-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo B. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) Eur bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. B. K. nubausta už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu, 2020 m. balandžio 2 d. leido dirbti J. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei Kirgizijos piliečiams M. D., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės siuvykloje adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų įdarbinimą prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šis B. K. neveikimas kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu B. K. atstovė advokatė L. Andriuškevičienė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą. Nurodo, kad liudytojų S. S., A. S., D. B. ir M. D. parodymai yra teikti ne lietuvių kalba ir ne jų gimtąja kalba, nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys objektyvios tikrovės, o vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina, kad J. G., J. S., S. K., S. S., A. S., D. B. ir M. D. vykdė konkrečias darbo funkcijas, todėl tarp nurodytų asmenų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiklostė darbo santykiai.
3. Skunde pabrėžiama, jog liudytojai S. S., A. S., D. B. ir M. D. nurodė, kad patikrinimo dieną dirbo iki 16.00 val., kas objektyviai negali būti tiesa, nes patikrinimo laiku apie 11.00 val. šie asmenys negalėjo teigti, kad „dirba iki 16.00 val.“, tad teismas šių parodymų turinį turėjo vertinti kritiškai. Apeliantė pabrėžia, jog liudytojai S. S., A. S., D. B. ir M. D. paaiškinimuose nenurodė, kad „patys savo veiklą įmonėje suprato kaip darbo santykius bandomuoju laikotarpiu“, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir šalintina.
4. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog „K. K. nurodė, kad bendraujant su gamybos vadove, ši nurodė, kad darbuotojus atveda B. K., o ji paskirsto darbus“, tačiau, apeliantės teigimu, administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad nei vienas iš nurodytų asmenų tiesiogiai nebendravo su B. K., t. y. su pastarąja yra bendravę tik telefonu ir 2020 m. balandžio 2 d. turėjo su ja susitikti ir aptarti galimų darbo santykių sąlygas. Be to, byloje nenustatyta: gamybos vadovė, kurios parodymais remiasi R. K. (past.- tiek pirmosios instancijos teismo nutarime, tiek apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Vyriausiojo darbo inspektoriaus G. K. vardas), kokius nurodymus dėl pavedimo gamybos vadovė gavo iš B. K.. Taip pat nenustatyta, ar gamybos vadovei buvo žinoma minėtų septynių asmenų teisinė padėtis, dėl kokių priežasčių ir kokį laiką gamybos vadovė leido minėtiems septyniems asmenims bandyti savo įgūdžius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinomis ir atlikti kitus veiksmus.
5. Pažymima, kad 2020 m. balandžio 2 d. apie 10.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose komercijos vadovės B. K. nebuvo, tačiau septyni asmenys nurodė, kad tarėsi su pastarąja dėl galimybės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. B. K. patvirtino šias aplinkybes, tačiau numanyti, kad minėtiems asmenims jos laukiant gamybos vadovė leis pradėti naudotis siuvimo mašinomis, kaip darbuotojams, B. K. apie tai nenurodžius ? neturėjo jokio pagrindo.
6. Pasak apeliantės, nurodyti argumentai objektyviai pagrindžia, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad B. K. patikrinimo metu buvo žinoma, jog su ja preliminariai sutarę dėl priėmimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėjais atvykę asmenys ? jos nesulaukus buvo pradėti apmokyti siūti ir šis bandymas bus traktuojamas kaip darbo santykis. Todėl remiantis skunde cituojama teismų praktika, faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, teigiama, jog šioje byloje institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad B. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jog vaizdo įrašai yra padaryti darbo inspektorių įrašymo įrenginiais, pritvirtintais ant jų krūtinės bei tai, kad vaizdo įrašo turinys yra tiesiogiai priklausomas nuo inspektoriaus kūno padėties, kurią pastarasis sąmoningai kontroliuoja. Todėl, apeliantės vertinimu, remtis vaizdo įrašuose fiksuota fragmentiška aplinka, darant išvadas apie tai, kad įrašuose užfiksuota kaip asmenys atlieka darbo funkcijas, nėra jokio pagrindo.
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismo teiginys, jog darbuotojų niekas nekontroliuoja yra nepagrįstas: byloje nėra apklausta gamybos vadovė, kurios tiesioginė funkcija yra stebėti ir kontroliuoti darbuotojus ir atliekamus jų veiksmus. Kritikuojama ir teismo pozicija, kad stažuotojus turėtų nepertraukiamai stebėti ir kontroliuoti kitas darbuotojas, nes nėra paaiškinta tikėtina teisinga ir tinkama stažuotojo „stebėjimo ir kontroliavimo“ forma. Priešingai, pabrėžiama, jog teisme M. D. nurodė, kad jam „aiškino visi“.
9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokias darbo funkcijas atliko ar privalėjo atlikti kiekvienas iš septynių asmenų, ar dėl šių funkcijų atlikimo buvo susitarta kaip atlygintinų. Taip pat ginčijamas vaizdo įrašo epizodas, kuriame matyti, kad J. G. nesupranta, kas yra įvykę su siuvimo mašina ir akivaizdžiai nesiuva jokio gaminio. Atsižvelgiant į tai keliamas klausimas, kokias darbo funkcijas atliko J. G. ir kodėl šie veiksmai atitinka darbo santykių turinį. B. K. vertinimu, sėdėjimas prie siuvimo mašinos ir jos apžiūrinėjimas negali būti prilygintas darbo funkcijoms.
10. Apeliaciniame skunde aptariamos DK nuostatos, nurodomi esminiai darbo sutarties požymiai, kriterijai, kurie darbo sutartys skiria nuo kitų sutarčių ir leidžia nustatyti, kokie yra faktiškai susiklostę santykiai tarp jų dalyvių. Atsižvelgiant į tai, pabrėžiama, jog šioje administracinėje byloje apklausti asmenys nurodė, kad nė vienas iš jų nebuvo susitaręs dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, darbo laiko, atsakomybės ar darbo funkcijos. Pareiškėjos teigimu, vien ta aplinkybė, kad asmenys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche ir B. K., nežinant jų įgūdžių, tikrinimas užtruko, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp šių asmenų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė darbo santykiai.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
11. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis objektyviais įrodymais paremtu vidiniu įsitikinimu tinkamai patraukė pažeidėją administracinėn atsakomybėn ir skyrė jai baudą.
12. Pabrėžiama, kad liudytojų paaiškinimai pateikti tiek raštu, tiek teisme bei fiksuoti filmuojant patikrinimo metu yra nuoseklūs bei objektyvūs. Konstatuojama, jog DK 36 straipsnis numato galimybę sudaryti susitarimą dėl išbandymo, remiantis kuria B. K. privalėjo sudaryti rašytinę darbo sutartį su darbuotojais, aptardama su jais bandomąjį laikotarpį, o apie jų įdarbinimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, tačiau to nepadarė ir pažeidė DK 42 straipsnio bei UĮ 56 straipsnio 1 punktą.
13. Atsiliepime nurodoma, kad apie darbuotojų J. G., J. S. ir S. K. įdarbinimą draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė 2020 m. balandžio 2 d., 15 val. 27 min., t. y. po atliko patikrinimo, tačiau apie darbuotojų M. D., S. S., A. S. ir D. B. įdarbinimą pranešta nebuvo. Ši aplinkybė, institucijos vertinimu, pagrindžia faktą, kad visi nelegaliai dirbę asmenys atlikinėjo tas pačias funkcijas, susitarę dėl darbo su darbdavio įgaliotu asmeniu B.
14. Atsiliepime akcentuojama, kad B. K. naudai dirbę septyni darbuotojai buvo nedrausti socialiniu draudimu, dirbo su elektriniais įrenginiais ? siuvimo staklėmis, padidinto pavojaus rizikos sektoriuje ir atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe būtų likę be socialinių garantijų, kurias garantuoja tik legalus darbas, kuris dirbamas sudarius darbo sutartį bei apie tai pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
15. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko, pasak apeliantės, buvo nepagrįstai nubausta B. K.
16. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. B. K. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
17. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju B. K. nubausta už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu, 2020 m. balandžio 2 d. leido dirbti administracinio nusižengimo protokole nurodytiems asmenims įmonės siuvykloje adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų įdarbinimą prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
18. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 2 dalimi apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tik tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
19. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog konstatuojant nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
21. Pirmosios instancijos teismas vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. K. parodymus, jog 2020 m. balandžio 2 d. į įmonę atvyko trys moterys Lietuvos pilietės ir keturi Kirgizijos piliečiai siekdami įsidarbinti, jų buvo paprašyta parodyti savo įgūdžius, o po bandymų buvo nutarta dalį jų priimti į darbą, sudarant darbo sutartys, t. y. vyko darbuotojų atranka, o ne vykdomos darbo funkcijos (past. – iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2020 m. balandžio 3 d. paaiškinime (b. l. 27-28). Taip pat vertino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorijos skyriaus atstovo parodymus, jog vykdant pavedimą dėl nelegalaus darbo, inspektoriai patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklą, kurio metu nustatė, jog tikrinimo metu dirbo 17 asmenų, tarp kurių dirbo J. G., J. S., S. K., M. D., S. S., A. S. ir D. B., su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, tačiau po patikrinimo, 2020 m. balandžio 2 d., 15.27 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė apie J. G., J. S. ir S. K. įdarbinimą, darbo pradžią nurodant 2020 m. balandžio 2 d. Taip pat teismas vertino ir S. S., A. S., D. B. 2020 m. balandžio 2 d. duotus paaiškinimus darbo inspekcijai (b. l. 13-24) bei liudytojų J. G., S. K., J. S., M. D., V. Ž. ir G. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog gavę B. K. pasiūlymą ateiti pabandyti siūti apsaugines kaukes 2020 m. balandžio 2 d. atėjo į cechą, siekiant įsitikinti, ar jie tinkami tam darbui. Be viso to teismas vertino ir byloje esančią darbo inspekcijos patikrinimo metu filmuotą vaizdo medžiagą, ir visa tai įvertinęs pagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys dirbo prie siuvimo mašinų bendroje salėje su kitais darbuotojais, jų veiksmų nekontroliavo kitas asmuo, o minėti asmenys vykdė jiems paskirtas funkcijas, nurodytas viešai paskelbtame skelbime (b. l. 27), – siuvėjo, t. y. siuvo apsaugines kaukes (past. – J. S., M. D. – atliko pakuotojų darbą), laikėsi darbo režimo – dirbo nuo 7.00 val. iki 16.00 val., ir patys savo veiklą įmonėje suprato kaip darbo santykius bandomuoju laikotarpiu – stažuote. Tai iš esmės patvirtina ir ta aplinkybė, jog nors J. G., J. S., S. K., vadovaujantis B. K. paaiškinimais, 2020 m. balandžio 2 d. atvyko į atranką, nurodyti asmenys 2020 m. balandžio 3 d. buvo įtraukti į apdraustųjų asmenų sąrašą nuo 2020 m. balandžio 2 d. (b. l. 46-47), tokiu būdu faktiškai pripažįstant jau tuo metu juos siejančius darbo teisinius santykius.
22. Įvertinus aptartas aplinkybės nėra pagrindo teigti, jog B. K. patikrinimo metu nebuvo žinoma, kad su ja preliminariai sutarę dėl priėmimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėjais atvykę asmenys, jos nesulaukus, buvo pradėti apmokyti siūti, kadangi tai paneigia ne tik byloje esančių asmenų parodymai, bet ir administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. paaiškinimai.
23. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog 2020 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje adresu (duomenys neskelbtini), vykdant darbuotojų atranką – jų buvo prašyta parodyti savo įgūdžius. Šias aplinkybes nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K., tiek byloje esantys liudytojai, be kita ko, šios aplinkybės neginčija ir apeliantė, nurodydama, jog B. K. patvirtino šią aplinkybę. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma tiek pirmosios instancijos teismo nutarime, tiek institucijos atsiliepime susitarimo dėl išbandymo sąlygos yra numatytos DK 36 straipsnyje, o nagrinėjamu atveju bandomuoju laikotarpiu, faktiškai vykdant darbines funkcijas, darbo sutartys – susitarimas dėl išbandymo sudarytas nebuvo bei Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie asmenų darbo pradžią, tokiu būdu susitarimai dėl išbandymų sąlygų neatitiko DK reikalavimų, taigi yra neteisėti ir atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
24. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojų S. S., A. S., D. B. ir M. D. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys objektyvios tikrovės. Teismas, įvertinęs minėtų liudytojų paaiškinimus kartu su byloje esančiais skundžiamais vaizdo įrašais, nesutinka su nurodytu apeliantės vertinimu. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 2 d. pateiktų paaiškinimų tiek S. S., tiek A. S., tiek D. B. iš esmės analogiškai nurodo, jog jie nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirbo bandomuoju laikotarpiu, dirbo nuo 7.00 val. iki 16.00 val., dėl darbo tarėsi su B. Pabrėžtina, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas M. D., nurodė, kad antrą dieną (past. – 2020 m. balandžio 2 d.) dirbo nuo 8.00 val. iki pietų, o ne iki 16.00 val. Be to, minėtų asmenų parodymus patvirtina ir byloje esanti darbo inspekcijos patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog nurodytiems asmenims buvo suteiktos darbo priemonės – siuvimo įranga, J. G., S. K., S. S., A. S., D. B. dirba prie siuvimo mašinų bendroje salėje su kitais darbuotojais, J. S. dėlioja gaminius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų atliktų patikrinimų metu minėtų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad jie nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirbo bandomuoju laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Taigi kaip prieštaringi vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamos B. K. paaiškinimai, jog būtent šių asmenų įgūdžių tikrinimo metu ir atvyko darbo inspekcijos pareigūnai, kadangi visi nurodyti asmenys nuosekliai teigė, jog bandomuoju laikotarpiu dirba jau antrą dieną. Be to, liudytojos J. G. parodymuose užfiksuota, kad tą dieną pasiuvo apie 10 kaukių, ką patvirtinta ir aptarta vaizdo medžiaga, todėl darytina išvada, jog vis dėlto įmonė gavo finansinę naudą.
25. Skunde taip pat nurodoma, jog liudytojų S. S., A. S., D. B. ir M. D. paaiškinimai buvo surašyti ne jų gimtąja kalba, o rusų kalba. Šiuo aspektu aktualus ANK 583 straipsnio 1 punktas, įtvirtinantis liudytojo teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Įvertinus tai, jog nurodyti asmenys neišreiškė pageidavimo paaiškinimus teikti savo gimtąja kalba, tai, kad paaiškinimai buvo surašyti jiems suprantama – rusų kalba (past. – pateikta paaiškinimo forma – blankas taip pat buvo išversta į rusų kalbą), kuria jie bendravo su Valstybines Darbo Inspekcijos inspektoriais, o teisminio nagrinėjimo metu buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, nėra pagrindo kvestionuoti minėtų duomenų teisėtumo ar jų patikimumo.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste, svarbus yra ir skunde kvestionuojamas gamybos vadovės vaidmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas asmuo buvo identifikuotas – administracinio nusižengimo byloje yra J. J. 2020 m. balandžio 2 d. paaiškinimas darbo inspekcijai, kuriame nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys gamino kaukes, dirbo nuo 7.00 val. iki 16.00 val., o ji yra atsakinga už darbų paskirstymą, apie tai, jog 4 Kirgizijos piliečiai dirbs siuvykloje jai pranešė B. K. (b. l. 9). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše. Iš šių paaiškinimų turinio matyti, kad B. K. pavedimu gamybos vadovė administracinio nusižengimo protokole nurodytiems asmenims paskirstė darbus, „tikrino“ jų įgūdžius, kas iliustruoja būtent darbo santykiams būdingą pavaldumą, t. y. atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio, šiuo atveju gamybos vadovo, nurodymams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).
27. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
28. Teismas pabrėžia, jog vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl įvertinus šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, nekyla abejonių, jog B. K. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
29. Skunde pabrėžiama, kad vaizdo įrašai yra padaryti darbo inspektorių įrašymo įrenginiais, pritvirtintais ant jų krūtinės, todėl, apeliantės teigimu, vaizdo įrašo turinys yra tiesiogiai priklausomas nuo inspektoriaus kūno padėties, kurią pastarasis sąmoningai kontroliuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog informacijos fiksavimui jokios reikšmės neturi tai, kur buvo pritvirtintas vaizdo įrašymo įrenginys, esmė yra tame kokia informacija buvo užfiksuota vaizdo įraše, ir jos palyginimas su kitais byloje esančiais duomenimis, bei jų pagrindu padarytos išvados. Šiuo konkrečiu atveju byloje pateikti vaizdo įrašai buvo iš kelių inspektorių įrašymo įrenginių, kuriuose užfiksuotos analogiškos tiriamo įvykio aplinkybės, jos buvo sugretintos su liudytojų paaiškinimais tiek darbo inspekcijai, tiek jų parodymuose pirmosios instancijos teisme ir prieita pagrįstos išvados, jog B. K. leido nelegaliai dirbti nusižengimo protokole nurodytiems asmenims.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.