- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1201-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01392-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paribio 12“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Langvila“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paribio 12“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3228-861/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paribio 12“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Langvila“ dėl sumokėto avanso ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paribio 12“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Langvila“ 58 258,26 Eur nuostolius, 45 000 Eur dydžio avansą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Langvila“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis už 103 258,26 Eur sumą. Prašymą iš esmės grindė tuo, kad ieškinio suma didelė, atsakovė vengia grąžinti skolą, todėl elgiasi nesąžiningai, taip pat sunkia atsakovės finansine padėtimi – turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl šame proceso etape nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teiginiai, samprotavimai, jog atsakovė vengia vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebendrauja, turi finansinių problemų, savaime neįrodė atsakovės ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sudarė pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovė nepagrindė ir to, kaip būtų pabloginta jos finansinė padėtis nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomas, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, tikėtinus jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. rugsėjo 2 d. atsakovės vadovo elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovė iš esmės apgavo ieškovę, jog pagal 2022 m. balandžio 13 d. šalių sudarytą rangos darbų sutartį (toliau – sutartis) nurodytas 45 000 Eur dydžio avansas jai reikalingas medžiagoms, skirtoms sutartyje numatytiems darbams atlikti, įsigyti. Atsakovės vadovas minėtame el. laiške patvirtino, kad iš gamintojo Reynaers Aluminium Sp. z o.o (į kurio sąskaitą atsakovės prašymu ieškovė sumokėjo 45 000 Eur avansą medžiagoms atsakovei įsigyti) papildomų medžiagų atsakovė neužsakė, o šiuos darbus vykdė savo medžiagomis. Atsakovė iš ieškovės pagal sutartį pervestų avanso lėšų kreditavo savo atliekamiems darbams reikiamų medžiagų įsigijimą pagal su kitais užsakovais sudarytas rangos sutartis. Pastaroji aplinkybė įrodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą ir patvirtina, kad atsakovė tikėtinai yra iš gamintojo Reynaers Aluminium Sp. z o.o gavusi medžiagas, už kurias apmokėjo ieškovė.
7.2. Atsakovės nesąžiningumą ir siekį perleisti ir / ar nuslėpti turimą turtą patvirtina ir viešai pateikiami atsakovės finansiniai duomenys. Viešai apie atsakovę skelbiama informacija (www.rekvizitai.lt), t. y. kelis kartus sumažėjęs atsakovės turimas ilgalaikis turtas, vieną milijoną eurų viršijantys įsipareigojimai ir kelis kartus sumažėjusios gaunamos pajamos, leidžia manyti, kad atsakovė tikėtinai sąmoningai siekia bloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš turimo turto.
7.3. Vien tai, kad atsakovė nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nereagavo į ieškovės reikalavimus ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus, iš ieškovės pagal sutartį pervestų avanso lėšų tikėtinai kreditavo savo atliekamiems darbams pagal su kitais užsakovais sudarytas rangos sutartis reikiamų medžiagų įsigijimą, jau suponuoja prielaidas vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą.
7.4. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2017 m. UAB „Langvila“ atsakovei teismuose buvo iškeltos net 6 skirtingos civilinės bylos dėl piniginių sumų priteisimo. Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties c.b. Nr. e2S-1185-230/2020 matyti, kad UAB „Langvila“ nevykdo net įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto įsiskolinimo mokėjimo, kas rodo atsakovės nesąžiningumą ir tikėtiną siekį išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
7.5. Remiantis viešais duomenimis, nuo 2022 m. spalio 28 d. atsakovė turi 13 128,80 Eur dydžio įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, o 2022 m. lapkričio 9 d. turėjo 33 399,99 Eur dydžio deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
10. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
11. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo jas taikyti, nurodo, kad atsakovė iš ieškovės pagal sutartį pervestų avanso lėšų kreditavo savo atliekamiems darbams pagal su kitais užsakovais sudarytas rangos sutartis reikiamų medžiagų įsigijimą, o toks atsakovės elgesys įrodo jos nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
13. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje.
14. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė tikėtinai iš gamintojo Reynaers Aluminium Sp. z o.o gavo medžiagas, už kurias apmokėjo ieškovė, yra argumentai dėl ginčo esmės, kitaip tariant, dėl tokių faktinių aplinkybių vertinimo bei jų teisinio kvalifikavimo bus pasisakyta pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo, todėl aplinkybė, jog atsakovė, ieškovės teigimu, nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nereagavo į ieškovės reikalavimus ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip minėta, tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo kontekste jie nevertinami.
15. Pasak apeliantės, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2017 m. UAB „Langvila“ kaip atsakovei teismuose buvo pareikštos net 6 skirtingos civilinės bylos dėl piniginių sumų priteisimo, o iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties c.b. Nr. e2S-1185-230/2020 matyti, kad UAB „Langvila“ nevykdo net įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto įsiskolinimo mokėjimo, kas rodo atsakovės nesąžiningumą ir tikėtiną siekį išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai apie atsakovės nesąžiningumą šioje byloje ir būtent ieškovės atžvilgiu.
16. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą ir siekį perleisti ir / ar nuslėpti turimą turtą grindžia ir viešai pateikiamais atsakovės finansiniais duomenimis, kad nuo 2022 m. spalio 28 d. atsakovė turi 13 128,80 Eur dydžio įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, o 2022 m. lapkričio 9 d. turėjo 33 399,99 Eur dydžio deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką.
17. Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos ir vieši draudėjų duomenys rodo, kad atsakovė turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir yra įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, tačiau tik ši aplinkybė niekaip nepagrindžia grėsmės ieškovės reikalavimų įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teisminėje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Todėl vien tai, kad atsakovė turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, jos nesąžiningumo ar siekio išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo neįrodo.
18. Pasak apeliantės, viešai apie atsakovę skelbiama informacija (www.rekvizitai.lt), t. y. per 2019 – 2021 m. laikotarpį atsakovės turimas ilgalaikis turtas sumažėjo daugiau nei 9 kartus (nuo 258 523 Eur 2019 m. iki 27 576 Eur 2021 m.), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo daugiau nei 2 kartus (nuo 463 208 Eur 2019 m. iki 1 081 898 Eur 2021 m.), daugiau nei 8 kartus sumažėjo ir atsakovės uždirbtas pelnas (nuo 63 586 Eur 2019 m. iki 7 830 Eur 2021 m.), leidžia manyti, kad atsakovė tikėtinai sąmoningai siekia bloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš turimo turto.
19. Šiuo atveju apeliantė ieškinyje pateikė atsakovės 2017–2021 m. finansinę ataskaitą, nors ginčo rangos sutartis su atsakove sudaryta 2022 m. balandį, taigi minėti ieškovės apie atsakovę pateikti duomenys neaktualūs ir nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo turint tikslą išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Bendro pobūdžio informacija apie atsakovės prastėjančią finansinę padėtį, kurią galėjo lemti įvairūs veiksniai, negali pagrįsti atsakovės sąmoningo siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
20. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės turtinė padėtis, jos veiklos perspektyvos šiuo atveju yra neaktualios ir pačios savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.