- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-520-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06815-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- D. Ž.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-520-460/2015
Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-06-3-06815-2014-8)
2015 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2266-385/2014 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. Ž., išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, ir atsakovo D. Ž. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-05-30 sprendimu sūnui M. K. (Ž), gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, priteisiant jam išlaikymą iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad minėtu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Lt iki jo pilnametystės. Kadangi nuo sprendimo priėmimo praėjo 7 metai, vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, o atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, turi mokėti didesnį išlaikymą nei minimalus. Ji negali išlaikyti vaiką už 130 Lt per mėnesį, vaiko tėvas turi stengtis uždirbti daugiau pajamų ir skirti vaikui pakankamą išlaikymą. Šiuo metu priteistas išlaikymo dydis akivaizdžiai neatitinka vaiko poreikių.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, paaiškino, kad mokėti po 300 Lt jis negali, nes uždirba apie 1 000 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Žmona nedirba, gauna pašalpas už vaikus, todėl iš viso per mėnesį šeima surenka tik apie 1 000 Lt. Statybos darbų jis negali dirbti dėl sveikatos, o už dabar dirbamą darbą gauna tik minimaliai. Yra vienintelis šeimos išlaikytojas, augina 3 vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-29 sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-05-30 sprendimu iš D. Ž. priteisto išlaikymo sūnui M. K. (Ž) dydį, priteisiant po 300 Lt (86 EUR) kas mėnesį nuo 2014-06-09 iki jo pilnametystės. Nustatė, kad išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš D. Ž. valstybei 61,20 Lt (17 EUR) žyminio mokesčio bei 656,54 Lt (190,15 EUR) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, jog priteistas išlaikymo dydis šiuo metu akivaizdžiai neatitinka vaiko dabartinių poreikių. Atsakovas pateikė duomenis apie savo pajamas, apie išlaikytinius, tačiau nepatvirtino jokiais įrodymais savo teiginio, kad dirbti pagal specialybę – statybos darbų jis negali dėl sveikatos būklės.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimą priteisinat iš atsakovo išlaikymą nuo 2014-06-09 per mėnesį po 220 Lt iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir priteisė per didelę išlaikymo sumą, nei atsakovas išgali mokėti. Teigia, kad apylinkės teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių surinkti papildomus įrodymus apie tai, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi; kelių transporto priemonių neturi; jo atlyginimas per mėnesį sudaro 658,65 Lt (neto); atsakovas turi sveikatos sutrikimų; atsakovo sutuoktinė nedirba ir gauna tik socialines išmokas. Pažymi, kad atsakovo daugiavaikė šeima turi papildomų išlaidų, kadangi nuomojasi butą. Tikina, jog tam, kad sumokėtų sūnui išlaikymo įsiskolinimą, jis priverstas naudotis kredito įmonių paslaugomis, tai irgi patvirtina jo sunkią finansinę padėtį. Pažymi, jog priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, jis negali dirbti papildomų statybos darbų, kadangi dirba vairuotoju, ir grįžta iš reiso tik vakare, be to, jo sveikatos būklė neleidžia jam kelti svorių. Nurodo, jog šeimoje augina dar 3 mažamečius vaikus, todėl mano, kad jiems negali skirti mačiau lėšų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-05-30 sprendimu iš D. Ž. priteistas išlaikymas sūnui M. K. po 130 Lt nuo 2006-11-07 iki jo pilnametystės (b. l. 9–10). Šiuo metu sūnus gyvena su ieškove (b. l. 5).
Šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Atsakovas su apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir priteisė per didelę išlaikymo sumą, nei atsakovas iš tiesų išgali mokėti.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).
Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo suma negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą, tačiau minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis kriterijus, tai nėra minimali vaiko išlaikymo suma, kurios besikreipianti į teismą šalis neprivalo įrodinėti. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir remdamasis jais nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra šie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus (CPK 178 straipsnis, CPK 314 straipsnis), charakterizuojančius apelianto turtinę padėtį: atsakovas D. Ž. jokių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 76); Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro- duomenimis atsakovas D. Ž. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 80); atsakovas dirba Mažojoje bendrijoje „Raipa“, esančioje Tilžės g. 48, Šilutėje, vairuotoju – vadybininku, jo vidutinis atlyginimas per mėnesį sudaro 658,65 Lt (neto), atskaičius iš darbo užmokesčio išskaičiuojamą išlaikymą sūnui (duomenys neskelbtini) (b. l. 78) (4 113,92 Lt : 6 mėn. = 658,65 Lt/mėn.); atsakovas turi sveikatos sutrikimų b. l. 79); atsakovo sutuoktinė V. Ž. nedirba ir gauna tik socialines išmokas –socialinę pašalpą, išmoką vaikams, vienkartinę paramą mokinio reikmėms įsigyti (b. l. 81).
Pažymėtina, kad atsakovo D. Ž. daugiavaikė šeima nuosavo gyvenamojo būsto neturi, todėl suprantama, kad tenka nuomotis butą, jo adresas Dariaus ir Girėno g. 22–20, Šilutė, todėl akivaizdu, kad atsakovas patiria nemažas išlaidas ne tik būsto išlaikymui, bet ir nuomai.
Paminėtina, kad atsakovo šeima turėjo nuosavą automobilį — žmonos V. Ž. vardu registruotą automobilį „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau 2014-06-16 įvyko eismo įvykis, jo metu į kelią išbėgo briedis, ir su juo susidūrus automobilis buvo nepataisomai sudaužytas. Po eismo įvykio automobilis buvo išregistruotas, todėl atsakovas ir jo šeima nebeturi jokios transporto priemonės (b. l. 92). Apeliantas pateikė išrašą iš savo asmeninės sąskaitos AB SEB banke, iš jos matyti, kad jo gaunamos realios pajamos yra visiškai minimalios, be to, atsakovui tenka naudotis greitųjų kreditų įmonių (UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“) paslaugomis finansinei situacijai stabilizuoti. Matyti, kad atsakovui 2013-09-07 buvo suteiktas 1 500 Lt greitasis kreditas, pabrėžtina, kad jis buvo skirtas sumokėti išlaikymo sūnui (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad po greitojo kredito paėmimo antstolė Žičkuvienė Asta Rimaitė nurašė 1 496 Lt sumą (4 Lt komisinis mokestis) už išlaikymo sūnui įsiskolinimą (b. l. 88). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga (CPK 12, 178 straipsniai).
Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad jis dėl sveikatos būklės negali dirbti pagal specialybę – statybos darbų, be to, jis privalo imtis priemonių, tai yra dirbti papildomų darbų, susirasti geriau mokamą darbą, kad teikti pakankamą išlaikymą savo vaikams. Šiuo aspektu svarbu tai, jog, kaip nurodo atsakovas, jis šiuo metu dirba Mažojoje bendrijoje „Raipa“ vairuotoju – vadybininku ir į jo darbinės funkcija įeina grūdų ir pašarų krovinių pervežimas sunkvežimiais po visą Lietuvą į malūnus įmonėms ir kitiems klientams. Tai yra atsakovas kiekvieną darbo dieną nuo pat ankstyvo ryto iki vakaro važiuoja į reisus, vairuoja sunkvežimį ir po darbo sugrįžta tik vakare, taigi, jis neturi jokių galimybių dirbti dar kokį kitą papildomą darbą tam, kad gautų papildomų pajamų. Byloje duomenų, patvirtinančių priešingą situaciją, pateikta nėra.
Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog negali dirbti statybos darbų. Apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina (CPK 314 straipsnis, CPK 376 straipsnio 1 dalis), kad atsakovui diagnozuota stuburo liga (Poliradikulalginis sindromas (Šejermano liga), Juosmens-kryžmens nervų šaknelių liga, Uvenilinė kifozė - stuburo slankstelių apoflzių, esančių ties slankstelių kūnų viršutinio ir apatinio kampo priekiniu paviršiumi, osteochondrozė), krūtinės ląstos (Torakopatija – krūtinės ląstos liga) susirgimas, bei endokrininė liga - skydliaukės padidėjimas. Sutiktina su atsakovu, kad jis dėl stuburo ligų negali dirbti įtempto ir nuolatinio fizinio darbo, susijusio su daiktų kilnojimu. Aptartos aplinkybės įrodo, kad atsakovas dėl fizinių sveikatos sutrikimų šiuo metu neturi galimybės dirbti statybininko darbo, ir taip labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Teisėjų kolegija mano, kad svarbi aplinkybė ta, kad atsakovas D. Ž. su sutuoktine V. Ž. augina dar tris mažamečius vaikus, t. y., turi daugiau išlaikytinių. Taigi, jiems taip pat reikalingas išlaikymas ir jiems turi būti skirta proporcingai lėšų, kaip ir sūnui M., dėl kurio pareikštas ieškinys.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007-05-30 sprendimu iš D. Ž. priteisė 130 Lt išlaikymą, nepagerėjo daugiau kaip du kartus, t. y. tiek, kiek prašo ieškovė, priešingai, atsakovo finansinė situacija nėra gera ir stabili, be to, atsakovas privalo išlaikyti dar ir kitus tris mažamečius vaikus, atsakovo fizinės galimybės dėl jo sveikatos būklės gauti didesnes pajamas yra apribotos.
Nekvestionuotina, kad ieškovės ir atsakovo vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, tačiau priteisus iš atsakovo 300 Lt per mėnesinį išlaikymą, būtų pažeistos kitų atsakovo trijų mažamečių vaikų teisės bei interesai.
Akcentuotina, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Priteisus iš atsakovo ieškovės prašomą periodinio išlaikymo sumą, vadovaujantis bylos duomenimis, kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas turėtų realias galimybes savo keturiems vaikams teikti išlaikymą, kad patenkintų bent minimalius visų vaikų poreikius. Kolegija mano, kad šiuo metu optimali atsakovo turtinei padėčiai yra 64 EUR (220,98 Lt) suma, kurią jis pajėgus realiai mokėti.
Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo buvo aktyvus rinkdamas įrodymus, ne iki galo tiksliai atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei įvertino jo realias galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš atsakovo sūnui priteisiant po 220 Lt išlaikymą per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, dėl to svarstytinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir jo pakeitimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys tenkintinas iš dalies, patenkinta 73 procentai ieškovės reikalavimo.
Šiuo aspektu svarbu tai, kad atsakovas nuo pat pradžių (apylinkės teisme) nesiėmė visų priemonių ir galimybių įrodyti savo turinę padėtį, tą, pateikdamas papildomus įrodymus, padarė tik apeliacinės instancijos teisme. Dėl to apylinkės teismas neturėjo galimybės priimti teisingo sprendimo, kadangi nedisponavo visa reikalinga informacija. Suprantama, kad teismas turi būti aktyvus šeimos bylose, tačiau pabrėžtina, kad tai neturi būti suprantama kaip šalies atleidimas nuo pareigos pateikti jo poziciją išreiškiančius įrodymus. Toks pasyvus atsakovo elgesys netoleruotinas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo netenkintinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti nustatant 64 EUR (220,98 Lt) išlaikymą per mėnesį sūnui M. K. (Ž.), nuo 2014-06-09 iki jo pilnametystės.