- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- I-2290-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00219-17-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas UAB „(duomenys neskelbtini)“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas panaikinti VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. espr2-1 „Dėl mokestinės vertės“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centras priimti ir išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 28 d. prašymą bei pateiktus dokumentus dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) mokestinės žemės vertės nustatymo.
Nurodė, kad 2016 m. gegužės 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl Sklypo mokestinės vertės nustatymo. VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (1.12.3.)s-3032 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes prašymas buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8384-596/2016 panaikino VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (1.12.3.)s-3032 ir perdavė prašymo priėmimo klausimą VĮ Registrų centras svarstyti iš naujo. VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. cspr2-1 pakartotinai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 28 d. prašymą, nes prašymas VĮ Registrų centras pateiktas po kasmet einančios kovo 31-os dienos datos, tokiu būdu praleidus trijų mėnesių (nuo mokestinio termino pradžios) laikotarpį.
Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas nurodė, kad Sklypą įgijo be varžytinių turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu viešu būdu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ už 37 752 Eur. Atsakovas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog Sklypo įregistravimo pagrindo įrašas galioja nuo 2016 m. vasario 25 d. ir, kad Sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2010 m. sausio 13 d. masinio vertinimo būdu sudaro 2 484 361 Eur, pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. kovo 2 d. Pareiškėjo teigimu, būtent ši data yra termino pradžia dėl prašymo mokestinei vertei nustatyti padavimo. Atkreipė dėmesį, kad masinio vertinimo būdu nustatyta Sklypo vertė net 65 kartus viršijo kainą už kurią Sklypas buvo nupirktas. Pareiškėjas iš bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turto vertinimo išvadą, iš kurios sužinojo, kad Sklypo vertė, nustatyta 2015 m. birželio 5 d. sudaro 66 000 Eur. Taigi mokestinė prievolė už 2016 metus galėjo būti skaičiuojama nuo ne didesnės kaip 66 000 Eur sumos. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas verčiamas mokėti neadekvatų nekilnojamojo turto mokestį nuo 2 484 361 Eur sumos. Prieštaravo, kad VĮ Registrų centras atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, užkirto pareiškėjui galimybę realizuoti teisę į įgyto Sklypo mokestinės vertės nustatymą bei teisingo žemės mokesčio valstybei sumokėjimą.
Nurodė, jog prašymą pateikdamas 2016 m. gegužės 28 d. trijų mėnesių laikotarpio nepraleido, todėl prašymas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas. Pabrėžė, kad 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjas dar nebuvo Sklypo savininkas, todėl prašymo pateikimo per terminą nuo mokestinio laikotarpio pradžios nuostata pareiškėjui netaikytina. Pareiškėjo manymu, tokie teisės aktuose nustatyti prašymo padavimo apribojimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principams ir dėl tos aplinkybės, kad Žemės mokesčio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas daug ilgesnis iki 5-ių metų veikiantis masinio žemės vertinimo žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti kriterijus. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo reikalavimu, kad turėtų būti pateiktas žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitos originalas. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai tokio įpareigojimo nenumato.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimo (b. l. 79–83) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas skunde klaidingai interpretuoja Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir yra neteisus teigdamas, kad prašymo dėl mokestinės vertės trijų mėnesių padavimo terminas pareiškėjui prasidėjo 2016 m. kovo 2 d., o baigėsi 2016 m. birželio 2 d. Pažymėjo, kad įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo kalendorinių metų pradžios, t. y. sausio 1 d. Įstatymų leidėjas trijų mėnesių terminą sieja su mokestiniu laikotarpiu, o ne mokesčio mokėtojo pasikeitimo faktu ar kitais veiksmais, todėl teiginiai, kad terminas skaičiuotinas nuo Nekilnojamojo turto registro išrašo įteikimo dienos ar nuosavybės teisių įgijimo momento yra neteisingas. Pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teisė į žemės sklypą perėjo nuo 2016 m. sausio 26 d., o ne nuosavybės teisių įregistravimo registre dienos, todėl pareiškėjas turėjo laiko įgyvendinti savininko teises ir pateikti prašymą dėl mokestinės vertės nustatymo. Taip pat pažymėjo, kad sklypų mokestinės vertės yra skelbiamos viešai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti Sklypo mokestinę vertę. Įstatymas nenumato teisės atnaujinti terminą prašymui paduoti, todėl pasibaigus terminui asmuo nebetenka teisės tokį prašymą teikti. Nurodė, jog taip pat pareiškėjas nepateikė nei vertinimo ataskaitos originalo, nei patvirtinto ataskaitos nuorašo, kaip to reikalaujama įstatymu.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 86–87) argumentais prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad mokesčių administratorius žemės vertinimo neatlieka bei žemės mokestinės vertės nenustato.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. espr2-1 „Dėl mokestinės vertės“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VĮ Registrų centras priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 28 d. prašymą bei pateiktus dokumentus dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), mokestinės žemės vertės nustatymo.
Byloje pateikta rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 26 d. be varžytinių turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu viešu būdu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“, už 37 752 Eur įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 25, 26–27).
Pareiškėjui 2016 m. kovo 2 d. buvo išduotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į Sklypą įregistruota nuo 2016 m. vasario 25 d. (b. l. 28).
Pareiškėjas su 2016 m. gegužės 28 d. prašymu (b. l. 22–23) kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Pareiškėjas prašė vadovautis (duomenys neskelbtini) turto vertintojų 2015 m. birželio 25 d. ataskaita, kurioje Sklypo vidutinė vertė nurodyta 66 000 Eur (b. l. 30–67).
VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. (1.12.3.)s-3032 (b. l. 20–21) pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti, nes prašymas pateiktas praleidus Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo mokestinio laikotarpio pradžios.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 16 d. rašto teisėtumą, 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. I-8384-596/2016 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas VĮ Registrų centro 2016 m. birželio 16 d. raštą pripažino neteisėtu ir perdavė pareiškėjo 2016 m. gegužės 28 d. prašymą VĮ Registrų centrui nagrinėti iš naujo.
VĮ Registrų centras įvykdė teismo įpareigojimą priimdamas 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. cspr2-1 (b. l. 10–11). Šiuo sprendimu atsakovas pareiškėjo 2016 m. gegužės 28 d. prašymą atsisakė nagrinėti, kaip pateiktą praleidus Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo mokestinio laikotarpio pradžios.
Pareiškėjas prieštaraudamas VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. cspr2-1 teisėtumui, su skundu kreipėsi į teismą.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau – ir Įstatymas, 1 straipsnis). Masinio žemės vertinimo sąvoką reglamentuoja šio įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad masinis žemės vertinimas – žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita. Mokestį moką žemės savininkas (Įstatymo 3 straipsnis). Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 4 straipsnis). Mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė (Įstatymo 5 straipsnis). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojas skundą dėl turto vertinimo įmonės nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, gali pateikti turto vertinimo įmonei per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertinimo įmonei gali pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą. Mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais (Įstatymo 7 straipsnis).
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Sklypą turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2016 m. sausio 26 d. Į atsakovą su prašymu dėl žemės sklypo vertės nustatymo, kaip prašymo pagrindą pateikdamas 2015 m. birželio 5 d. turto vertinimo ataskaitos nuorašą, pareiškėjas kreipėsi 2016 m. gegužės 28 d. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, savarankiškai atlikęs masinio vertinimo būdu įvertinto nuosavybės teise priklausančio sklypo vertinimą, turi teisę vieną kartą per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, vertinimo įmonei pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Registrų centro direktoriaus 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. v-105 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-115 „Dėl Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių“ pakeitimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 32 punkte, kuriame įtvirtinta, kad pareiškėjas prašymą Registrų centrui gali pateikti vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios. Taigi tokio pobūdžio prašymą asmuo turi teisę pateikti tik iki kovo 31 d. (per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios). Įstatymas nenumato, jog trijų mėnesių terminas, tokio pobūdžio prašymui pateikti, galėtų būti skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto įgijimo, ar įregistravimo registre momento. Įstatymas iš esmės jokių kitų terminų, išskyrus numatytų Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, nenumato. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neteisus teigdamas, kad prašymą dėl mokestinės vertės nustatymo pagal pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą, turėjo teisę teikti per tris mėnesius nuo 2016 m. kovo 2 d. (nuosavybės į Sklypą įregistravimo registre data). Šis pareiškėjo argumentas prieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatai, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad, kaip atsiliepime nurodė ir atsakovas, masiniu būdu įvertintų sklypų vertės yra skelbiamos viešai prieinamose registratoriaus duomenų bazėse, todėl ketinamo pirkti sklypo vertę pareiškėjas galėjo sužinoti dar prieš Sklypą įsigyjant. Be to, kaip nustatyta, Sklypą pareiškėjas įsigijo 2016 m. sausio 26 d. be varžytinių turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu, todėl jau nuo šios datos pareiškėjas, kaip turto savininkas, turėjo visas galimybes pasidomėti įsigyto turto mokestine verte. Darytina išvada, jog nustačius, kad prašymas dėl mokestinės vertės nustatymo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, atsakovas Taisyklių 42.3 punkto nuostatos prasme, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti.
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad įstatymai nenumato, jog su prašymu turėtų būti pateiktas Nekilnojamojo turto ataskaitos originalas. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Taisyklių 35 punkte aiškiai nurodyta, kad kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti ataskaitos originalą. Taigi šis skundo argumentas taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo prašymą nagrinėjusi Komisija turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka pareiškėjui pateikti Komisijos priimto sprendimo nuorašą be Komisijos narių parašų. Toks dokumento variantas atitinka originalaus dokumento nuorašo sąvoką. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas skundžiamo Sprendimo ydingumo nepatvirtina.
Skundžiamą atsakovo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. espr2-1 „Dėl mokestinės vertės“ pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 28 d. prašymą iš naujo.
Išnagrinėtų faktinių aplinkybių bei aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, teismui nekyla abejonė dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies bei VĮ Registrų centro direktoriaus 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. v-105 patvirtintų „Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių 32 punkto prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.