- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- I-8384-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02941-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aladora“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aladora“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Aladora“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centras 2016-06-16 sprendimą Nr. (1.12.3)s-3032 „Dėl prašymo pakeisti nekilnojamojo turto mokestinę vertę“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta nagrinėti UAB „Aladora“ 2016-05-28 prašymą ir pateiktus dokumentus; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti ir išnagrinėti 2016-05-28 UAB „Aladora“ prašymą bei pateiktus dokumentus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), mokestinės žemės vertės nustatymo.
Nurodo, kad 2016-05-28 kreipėsi į atsakovę dėl įgyto Žemės sklypo mokestinės vertės nustatymo, tačiau 2016-06-16 ginčijamu sprendimu prašymą buvo atsisakyta nagrinėti motyvuojant tuo, jog prašymas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį.
Paaiškino, jog Žemės sklypą 2016-01-26 įsigijo iš BUAB „Baltijos pirkliai“ už 37 752 Eur. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą atspausdino ir jai įteikė 2016-03-02, todėl termino pradžia prašymui paduoti turėtų būti skaičiuojama nuo šios dienos. Kadangi Žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir ŽMĮ) 10 str. 4 d. nustatytas terminas buvo pasibaigęs bei atsakovės nustatyta neadekvati realybei vidutinė rinkos vertė net 65 kartus viršijo kainą, už kurią pareiškėja pirko Žemės sklypą, ji kreipėsi į BUAB „Baltijos pirkliai“ administratorių, prašydama pateikti turto vertinimo ataskaitos ir jos santraukos dėl nekilnojamojo daikto rinkos vertės nustatymo kopijas. 2016-05-09 jas gavusi sužinojo, kad Žemės sklypo vertė buvo nustatyta 2015-06-05 ir yra 66 000 Eur. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) centrinio duomenų banko 2015-05-28 išraše nurodyti analogiški duomenys kaip ir pareiškėjai atsakovės 2016-03-02 įteiktame išraše.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto savivaldybės taryba 2015-05-28 sprendimu Nr. T2-185 nustatė, jog 2016 metais Palangos miesto savivaldybės teritorijoje inžinerinės infrastruktūros teritorijų žemės sklypams galioja 0,7 procento žemės mokesčio tarifas, taigi Žemės sklypui nuo 2010 m. masinio vertinimo metu nustatytos 2 484 361 Eur sumos ji turėtų mokėti 17 390,53 Eur žemės mokestį, nuo kitos VĮ Registrų centro nurodytos, bet žemės sklypo savininkei nepraneštos teikiant nekilnojamojo turto išrašą masinio vertinimo metu nustatytos 1 789 853 Eur sumos - 12 528,96 Eur žemės mokestį, nors pagal pareiškėjos paskaičiavimus reali mokestinė prievolė už 2016 metus turėtų būti ne didesnė kaip 462 Eur.
ŽMĮ 7, 12 str. 3 d. nustato, kad mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su mokestiniais metais ir mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 d. Pareiškėja Žemės sklypo savininke tapo 2016-02-25, atspausdintą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gavo 2016-03-02, o Žemės sklypo vertinimo dokumentus - 2016-05-09, todėl prašymo padavimo terminas pagal ŽMĮ 11 str. 2 d. turėjo baigtis tik 2016-06-02. Prašymą padavė 2016-05-28, todėl atsakovė turėjo jį priimti ir išnagrinėti (b. l. 1–5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais, taip pat reiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ŽMĮ 11 str. 2 d., nustatanti, kad mokesčio mokėtojai tik vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertinimo įmonei gali pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., kuris garantuoja ūkio subjektams teisę ūkinę veiklą grįsti privačios nuosavybės teise ir ūkinės veiklos ir sąžiningos konkurencijos laisve, o valstybė gina vartotojų interesus.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2016-05-28 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama UAB „Resolution valuations“ turto vertintojų nustatytą Žemės sklypo rinkos vertę laikyti žemės sklypo mokestine verte. Atsakovė 2016-06-16 sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, nes prašymas neatitiko įstatymo reikalavimų, t. y. buvo pateiktas praleidus ŽMĮ 11 str. 2 d. nustatytą terminą, taip pat nurodė, kad pareiškėja turto vertinimo įmonei kartu su prašymu turi pateikti Žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitos originalą, o ši turi atitikti ŽMĮ 9 str. 2 d. bei Taisyklių 39 ir 44 p. reikalavimus.
Paaiškino, kad ŽMĮ ir Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1523 (toliau – ir Masinio žemės vertinimo taisyklės) atsakovei pavestas žemės vertinimas masinio vertinimo būdu nustatant žemės mokestinę bei vidutinę rinkos vertę. Be juose nurodytų reikalavimų, prašymas žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, turi atitikti ŽMĮ ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (mokesčio mokėtojo gali būti pateikiamas vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios; kartu su prašymu mokesčio mokėtojas turi pateikti individualaus vertinimo ataskaitos originalą arba įstatymų nustatytą tvarka patvirtintą nuorašą), ir yra nagrinėjamas pagal Taisykles, patvirtintas VĮ Registrų centro direktoriaus 2016-04-22 įsakymu Nr. v-105 (toliau – ir Taisyklės).
Mano, jog pagal ŽMĮ 9 str. 2 d. suteikiama galimybė vadovautis žemės mokestine verte, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, tačiau tai nėra įstatymų leidėjo įtvirtintas besąlyginis paliepimas. Galimybė turto vertintojui žemės mokestį skaičiuoti pagal individualaus turto vertintojo nustatytą žemės vertę realizuotina tik tuo atveju, kai prašymas ir individualus vertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir įgyvendintos visos sąlygos.
Atsakovės teigimu, pareiškėja klaidingai interpretuoja ŽMĮ 11 str. 2 d. ir yra neteisi teigdama, jog prašymo padavimo terminas prasidėjo 2016-03-02 ir baigėsi 2016-06-02, o įstatymo nuostata – „nuo mokestinio laikotarpio pradžios“ – jai negali būti taikoma. Pažymėjo, jog Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo kalendorinių metų pradžios, kuris siejamas su mokestiniu laikotarpiu, o ne mokesčio mokėtojo pasikeitimo faktu ar kitais veiksniais. Pareiškėja žemės sklypo savininke tapo nuo 2016-01-26, o ne nuo nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ar Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo atsiėmimo dienos, todėl turėjo pakankamai laiko įgyvendinti savininkės teises ir turto vertinimo įmonei pateikti prašymą ŽMĮ 11 str. 2 d. nustatyta tvarka.
Masinio žemės vertinimo taisyklių 44 p. nustato, kad žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti masinis žemės vertinimas atliekamas ir masiniai žemės vertinimo dokumentai, nurodyti taisyklių 32 p., rengiami (atnaujinami) kas 5 metai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-12-21 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-522 patvirtinti masinio žemės vertinimo dokumentai, kurių pagrindu apskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės 2013 m. Mokesčiui apskaičiuoti galioja šiuo įsakymu patvirtintos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės mokesčiams ir jos galios iki nebus patvirtinti nauji žemės masinio vertinimo dokumentai, skirti žemės mokesčiui apskaičiuoti, t. y. 5 metus nuo 2013-01-01. Pareiškėjos įsigyto Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams nustatyta pagal minėtu įsakymu patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio vertinimo ataskaitą, joje aprašytas verčių zonas, vertinimo modelius ir kitus duomenis, jo vertė 2013-01-01 buvo 1 789 852 Eur. VĮ Registrų centrui nesuteikti įgaliojimai nustatyti, keisti, tikslinti žemės sklypo verčių kitaip, nei nustatyta teisės aktais.
Paaiškino, jog savo internetinėje svetainėje skelbia visus masinio vertinimo dokumentus, taip pat neatlygintiną mokestinės vertės paiešką pagal daikto unikalų numerį bei aktualią žemės mokesčio mokėtojams informaciją. Pareiškėja, atstovaujama advokato, turėjo visas galimybes sužinoti prašymų pateikimo laikotarpį, prašymui ir vertinimo ataskaitai keliamus reikalavimus ir kt.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui (b. l. 38–42).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovės direktoriaus įsakymu yra sudaryta Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), ji yra veikianti ir nagrinėja prašymus. Nurodė, kad jeigu prašymas pateiktas per 3 mėnesius, jis nagrinėjamas Komisijoje, o jei pateikiamas praleidus terminą - laikoma, kad jis neatitinka Taisyklių nuostatų, todėl jo nagrinėti Komisijoje prasmės nėra. Gavus prašymą, kurio pateikimui praleistas terminas, Vertinimo skyriaus darbuotojai sprendžia prašymo priėmimo klausimą, o priėmus sprendimą tokio prašymo nenagrinėti, jį pasirašo pavaduotojas, kuris yra ir Komisijos narys. Atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė laikosi praktikos, jog jei prašymas dėl nekilnojamojo turto ar žemės mokestinės rinkos vertės nustatymo yra pateiktas praleidus terminą, toks prašymas Komisijai nagrinėti nėra perduodamas, nes jis laikytinas nenagrinėtinu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2015-12-14 tapo Žemės sklypo pardavimo viešu būdu laimėtoja (b. l. 15–16). Už šį Žemės sklypą pareiškėja 2016-01-26 sumokėjo BUAB „Baltijos pirkliai“ 37 752 Eur (įskaitant PVM) (b. l. 13). Nuosavybės teisės į Žemės sklypą pareiškėjai buvo įregistruotos 2016-02-25, o pareiškėjai jis perduotas 2016-01-26 priėmimo – perdavimo aktu (b. l. 14, 17).
Pareiškėjos atstovas 2016-04-21 kreipėsi į buvusį Žemės sklypo savininką BUAB „Baltijos pirkliai“, prašydamas pateikti Žemės sklypo turto vertinimo ataskaitos ir jos santraukos kopijas (b. l. 18–21). Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė 2015-06-05 dienai yra 66 000 Eur (b. l. 21–30, 54–93).
Pareiškėja 2016-05-28 kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikus individualų žemės vertinimą nustatytą 66 000 Eur Žemės sklypo rinkos vertę laikyti jo mokestine verte (b. l. 8–9).
Atsakovė 2016-06-16 sprendime Nr. (1.12.3)s-3032 „Dėl prašymo pakeisti nekilnojamojo turto mokestinę vertę“ nurodė, jog pareiškėjos 2016-05-28 pateiktasis prašymas neatitinka ŽMĮ reikalavimų, kadangi pateiktas praleidus Įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, todėl nenagrinėtinas (b. l. 10–11). Sprendime taip pat pažymėta, jog pareiškėja turto vertinimo įmonei kartu su prašymu turi pateikti Žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitos originalą, be to, ataskaita turi atitikti ŽMĮ 9 str. 2 d. ir Taisyklių, patvirtintų 2016-04-22 Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-105, 39 ir 44 p. reikalavimus. Pareiškėja informuota, jog Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2013-01-01 yra 1 789 852 Eur.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo, kuriuo pareiškėjos 2016-05-28 prašymas dėl Žemės sklypo mokestinės vertės nustatymo pripažintas nenagrinėtinu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, jog žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal ŽMĮ 9 str. 2 d. žemės mokestine verte šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta tvarka gali būti laikoma žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu yra visos 1-3 punktuose nurodytos sąlygos. Mokesčio mokėtojo prašymas žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, kartu su šios žemės individualaus vertinimo ataskaita pateikiamas turto vertinimo įmonei ir nagrinėjamas šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta tvarka; jeigu prašymas tenkinamas, individualaus žemės vertinimo metu nustatyta žemės vertė šios žemės mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto vertinimo įmonė šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šios žemės mokestinę vertę ( Įstatymo 9 str. 3 d.).
ŽMĮ 11 str. nustatyti skundų ir prašymų dėl žemės mokestinės vertės pateikimo ir nagrinėjimo terminai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertinimo įmonei gali pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą. Šiuos prašymus turto vertinimo įmonė išnagrinėja ir sprendimą priima per 3 mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti masinio žemės vertinimo dokumentai, – per 4 mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos.
VĮ Registro centro direktoriaus 2016-04-22 įsakymu Nr. v-105 yra patvirtintos Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato skundų ir prašymų, teikiamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 11 str. nustatyta tvarka, nagrinėjimo tvarką ir paskirtos komisijos funkcijas, sudarymo, darbo organizavimo bei sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką. Taisyklėse prašymas apibrėžiamas kaip pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) rašytinis kreipimasis į Registrų centrą su prašymu nekilnojamojo turto arba žemės mokestine verte laikyti vertę, nustatytą atlikus individualų nekilnojamojo turto arba žemės vertinimą (3.4 punktas). Taisyklių III skyrius reglamentuoja Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijos sudarymą, jos funkcijas ir darbo organizavimą. Taisyklėse įtvirtinta, kad Registrų centro direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 4 nuolatiniai nariai, nagrinėja pareiškėjų Registrų centrui pateiktus prašymus, įvertindama, ar nekilnojamojo turto arba žemės mokestinė rinkos vertė nustatyta tinkamai, ir priima sprendimus (16-19 punktai). Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, posėdis laikomas teisėtu, o jo metu priimami sprendimai galiojančiais, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių (23, 24 punktai). Komisija sprendimus priima kolegialiai, posėdžio metu, paprasta balsų dauguma atviru balsavimu, nariams balsuojant „už“ arba „prieš“, sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai (28, 30 punktai).
Taisyklių 41 punktas nustato, kad pareiškėjų prašymus nagrinėja ir dėl jų sprendimus priima Komisija, kuri prašymą turi išnagrinėti ir sprendimą priimti per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, o tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto ar žemės masinio vertinimo dokumentai – per 4 mėnesius.
Taisyklių 42 punkte išvardinti atvejai, kuomet Komisija priima sprendimą atsisakyti priimti ir nagrinėti prašymą, t. y. jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) prašymą padavė tam teisės neturintis asmuo; 2) pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino prašymo trūkumų; 3) prašymas paduotas praleidus Taisyklėse numatytus terminus. Terminas prašymui pateikti įtvirtintas Taisyklių 32 punkte, pagal kurį pareiškėjas prašymą Registrų centrui gali pateikti vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, t. y. per tokį patį terminą, kuris nustatytas ŽMĮ 11 str. 2 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog VĮ Registrų centro veikla pagal jos pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu (LVAT 2014-03-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-319/2014, 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-512/2014). Atitinkamai tai lemia išvadą, jog VĮ Registrų centras, priimdamas administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą jis turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Sistemiškai įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas akivaizdu, jog teisė spręsti prašymo atitikimą formos ir turinio reikalavimams, jį atsisakyti priimti ir nagrinėti, o priėmus – priimti atitinkamą sprendimą, yra suteikta išskirtinai tik Komisijai. Nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą nenagrinėti pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės nustatymo priėmė ir jį pasirašė VĮ Registrų centro pavaduotojas Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui Romualdas Kasperavičius.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjos pateikto prašymo dėl Žemės sklypo mokestinės vertės nustatymo pagal atliktą individualių žemės vertinimą priimtinumo buvo išspęstas ne Komisijoje, o vienasmeniškai, yra pagrindas pripažinti, jog šis sprendimas buvo priimtas nekompetentingo administravimo subjekto, tai yra buvo pažeistos prašymo priėmimo ir nagrinėjimo procedūros, todėl ginčijamas atsakovės sprendimas laikytinas neteisėtu, todėl naikintinu. Naikindamas ginčijamą sprendimą tuo pagrindu, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai prašymo priėmimo ir nagrinėjimo pažeidimai jį išnagrinėjus ne tam viešojo administravimo subjektui, kuriam tokie įgaliojimai yra suteikti, teismas pareiškėjos argumentų, susijusių su termino prašymui paduoti eigos pradžia ir jo skaičiavimu, nevertina ir dėl jų nepasisako.
Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjos 2016-05-28 prašymo dėl Žemės sklypo mokestinės vertės nustatymo pagal atliktą individualų žemės vertinimą priimtinumo klausimas perduotinas VĮ Registrų centrui nagrinėti iš naujo pagal Taisyklėse įtvirtintą tvarką ir reikalavimus. Kadangi minėto prašymo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo, pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo priimti ir išnagrinėti šį prašymą negali būti tenkinamas.
Pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išreikštas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar ŽMĮ 11 str. 2 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., netenkinamas, kadangi nagrinėjamu atveju teismas dėl ŽMĮ 11 str. 2 d. nuostatų taikymo keltam ginčui nevertino, panaikindamas ginčijamą sprendimą kitais, nei pareiškėjos nurodytais, pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aladora“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2016-06-16 sprendimą Nr. (1.12.3)s-3032 „Dėl prašymo pakeisti nekilnojamojo turto mokestinę vertę“ ir perduoti valstybės įmonei Registrų centrui pareiškėjos 2016-05-28 prašymo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo pagal valstybės įmonės Registro centro direktoriaus 2016-04-22 įsakymu Nr. v-105 patvirtintas Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisykles.
Likusioje dalyje skundo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.