Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-1447-341/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2-1447-341/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00786-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
Z. K.
Advokatai
Svetlana Brencienė, Vytautas Zenevskis
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1447-341/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00786-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 78.2.1; 99.5.; 99.7.; 113.1; 114.9.; 114.11.; 116.1; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovei advokatei Svetlanai Brencienei,atsakovui Z. K., jo atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,išvadą teikiančios institucijos atstovui D. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui Z. K., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo 1) Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2008-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2455-95/2008 dukrai A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį pakeisti, priteisiant išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt į mėnesį iš atsakovo Z. K. darbo užmokesčio bei visų kitų jo pajamų rūšių iki vaikų pilnametystės; 2) nepilnamečiams vaikams išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis pakeisti, priteisiant iš atsakovo Z. K. nekilnojamąjį turtą - 2-jų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), pripažįstant sūnui M. K. į minėtą 1/2 buto dalį jo asmenine nuosavybe ir dukrai A. K., į minėtą 1/2 buto dalį jos asmenine nuosavybe, 3) perduoti ieškovei G. K. uzufrukto teise valdyti priteistą vaikams 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-16 sprendimu buvo priteistas išlaikymas dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) iš jų tėvo Z. K. po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Augančių vaikų poreikiai didėja, jų išlaikymui reikia apie 2000 Lt per mėnesį, t.y. maitinimui apie 1000 Lt, rūbams, avalynei, mokyklinėms prekėms - 500 Lt, knygoms, laisvalaikiui bei sportui - 200 Lt, už butą ir kitus mokesčius 300 Lt; dukra Agnė turi sveikatos problemų, todėl jos gydymuisi reikalingos papildomos lėšos. Teigia, kad priteistas išlaikymas turi būti keičiamas, nustatant mokėjimus 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra darbingas, tačiau įpareigojimų mokėti išlaikymą vaikams nuo sprendimo priėmimo nevykdo, yra susidariusi išlaikymo skola – 39324,80 Lt, bei remdamasi išplėstinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-96/2003, nurodė, kad šiuo atveju yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių išmokų priteisti turtą. Atsakovas po savo motinos V. K. mirties priėmė palikimą - 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos kaina 80700 Lt ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos kaina 20000 Lt be turimų statinių). Ieškovės paskaičiavimu, nuo ieškinio padavimo teismui iki dukros pilnametystės iš atsakovo reikalinga (500 x 12 - 6000 Lt x 65 mėn.) - 26500 Lt išlaikymo, iki sūnaus pilnametystės - (500 x 12-6000 Lt x 83 mėn.) - 41500 Lt išlaikymo, įvertinant turimą atsakovo įsiskolinimą 39324,80 Lt pagal teismo prileistą išlaikymą, iš dalies mažinama valstybės sumokėtą parama vaikams išlaikyti (b.l. 2-3).

Atsiliepimas

A. Z. K., nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime (b.l. 40-42) nurodė, kad įsipareigojo teikti išlaikymą vaikams po 400 Lt kas mėnesį, manydamas, jog pavyks rasti geriau apmokamą darbą; jis nuo 2013 m. kovo mėn. buvo bedarbis ir registruotas darbo biržoje; jo pajamas sudarė 350 Lt dydžio socialinė pašalpa. Teigia, kad neturi galimybių mokėti viso jau priteisto išlaikymo, juolab padidinto. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė įrodymais aplinkybių, kad 400 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui yra nepakankamas. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laiko nepagrįstu. Dėl išlaikymo formos pakeitimo nurodė, kad pagal antstolės B.Palavinskienės 2014-02-24 d. pažymą - atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 39324,80 Lt neatskaičius Vaikų išlaikymo fondo administracijos tiesiogiai ieškovei pervestų lėšų. Kadangi už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pervesta 3667,65 Lt, todėl mano, kad išlaikymo įsiskolinimas ieškinio padavimo dienai sudarė 35657,15 Lt. Be to, ieškovės nurodoma buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina nustatyta 2005 m. kainomis; dabar šio buto rinkos kaina yra virš 160 000 Lt. Pažymėjo, jog butą ketino parduoti ir padengti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau ieškovės atsakymo į pasiūlymą negavo. Patenkinus ieškovės reikalavimą iš atsakovo būtų paimtas žymiai didesnės vertės turtas negu reikalingas išlaikymas iki vaikų pilnametystės, o tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir sudarytų prielaidas nepagrįstam vienos šalies praturtėjimui kitos šalies sąskaita. Remdamasis Kasacinės instancijos teismo nutartimi Nr. 3K-7-96/2003, nurodė, kad turto perdavimas vaikams reikštų, kad vaikai taptų turto savininkais ir turėtų prisiimti turto savininko prievoles, susijusias su turto išlaikymu ir jo priežiūra, t.y. mokėti komunalinius mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą, mokėti banko paskolą ir palūkanas už būsimą namo renovaciją. Vaikai savarankiškai jokių pajamų neuždirba ir negauna, todėl išlaikymo formos pakeitimas prieštarautų vaikų interesams, nes vaikai ne tik kad negautų lėšų savo kasdieniniams būtiniesiems poreikiams tenkinti, bet ir patys turėtų skirti lėšų savo turto išlaikymui ir jo priežiūrai. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti reikalavimus; papildomai paaiškino, kad atsakovo skola už 72 mėn. yra 57600 Lt, minusavus 22330 Lt - 35270 Lt; 68000 Lt nuo ieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės, t.y. iš viso apie 107000 Lt; ieškovė primokėti turto vertės ir išlaikymo dydžio skirtumą nesutinka. Mano, kad atsakovo atliktas įvertinimas nereiškia, kad už tokią kainą bus galima parduoti butą su skolom. Patikslino, kad skola – 103000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas ketina gauti invalidumą, todėl daro išvadą, kad jis išlaikymo teikti negalės.

Atsakovo atstovas adv. V.Zenevskis teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad 39324 Lt įsiskolinimas iki 2014-02-24 paskaičiuotas neatskaičius fondo išieškotojai pervestų lėšų. Vaikų fondas išmokėjo 22337,33 Lt, todėl skola 16987,47 Lt. Buto vertė – 145000 Lt. Skaičiuojant išlaikymo sumą po 450 Lt, iki pilnametystės A. susidarytų 32793,73 Lt suma, o M. – 46293,73 Lt. Bendra suma su įsiskolinimu - 79087,46 Lt; skaičiuojant išlaikymą po 500 Lt, būtų 85987,46 Lt. Skaičiuojant po 450 Lt, -A. tektų 7,03 kv.m., M. – 9,92 kv.m. – Jei po 500 Lt, bendrai prisidėtų 1,5 kv.m., tai atitiktų didžiojo kambario plotą (17-5). Ieškovei buvo siūlyta atiduoti vieną kambarį, tačiau ji nesutiko. Teigia, jog ieškinys nepagrįstas, kadangi įsiskolinimas tik 12 procentų buto vertės. Skirtumo ieškovė nesutinka sumokėti. Atsakovas dirba, gauna (duomenys neskelbtini) Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių, turi sveikatos problemų.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka išlaikymui mokėti 450 Lt kiekvienam vaikui; paaiškino, kad gaudavo 750 Lt darbo užmokesčio, dabar turi nedarbingumo lapelį; ruošia dokumentus invalidumui. Antstolis atskaičiuodavo, kai nuo 2009 iki 2013 m. dirbo. Atsakovas – turtu sutinka perduoti vieną kambarį.

VTAS skyriaus atstovas iš dalies palaikė ieškovės prašymą, mano, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas. Dėl išlaikymo formos pakeitimo - pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimas teisėtas, kai yra įsiskolinimas, tačiau mano, kad būtina rasti pusiausvyrą; išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Pateiktas įvertinimas, kad butas – 145000 Lt; ieškovė nesutinka mokėti skirtumo; pati nurodė, kad išlaikymas su įsiskolinimu – 103000, o atsakovas nurodė – 86000 Lt, taigi bet kuriuo atveju yra skirtumas. Ieškovė turėtų sumokėti atitinkamą kompensaciją, tačiau ji nesutinka, todėl būtų pažeistas proporcingumo principas. Mano, kad gali būti priteista ½ buto. Galimas variantas – kai būtų tenkinamas tik pirmas reikalavimas, butas būtų paliktas atsakovui, gal jis bus parduotas iš varžytinių dėl įsiskolinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų G. K. ir Z. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukros A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės mokės kiekvienam po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį (sutarties 3, 4 p.); vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) (sutarties 5 p.) (b.l. 5-6).

CK 3.201 straipsnis numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, nepilnamečio vaiko poreikiai, bei pakeisti priteisto išlaikymo formą. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543, nuo 2013-01-01 minimali mėnesinė alga padidinta iki 1000 Lt; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014-10-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1035 litai.

Sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, jog vaikams augant didėja ir išlaidos jo poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti. Pažymėtina, jog 2008-09-16 sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametei dukrai buvo aštuoneri, o sūnui – penkeri metai; šiuo metu, atitinkamai – keturiolika ir vienuolika, jie mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (b.l. 29-30). Bylos duomenimis A. K. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (nuo 2013-02-15 iki 2018-09-04) (b.l. 13).

Ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, t.y. ji su nepilnamečiais vaikais gyvena jos motinai S. L. priklausančiame dviejų kambarių bute, kartu su motina bei brolio šeima (b.l. 27, 46, 16). Ieškovė G. K. nuo 2008-12-30 įrašyta į Vilniaus rajono gyventojų sąrašą socialiniam būstui gauti (b.l. 26), dirba LR VRM Medicinos centre, jos vidutinės gaunamos pajamos per mėnesį – 1006,08 Lt (b.l. 15, 33-34, 75) (tokio dydžio pajamos buvo ir 2008 metais (civilinė byla Nr. 2-2455-95/2008, b.l. 31), nekilojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 35-36, 76-77). Tačiau atsakovo Z. K. turtinė padėtis po 2008-09-16 teismo sprendimo priėmimo pagerėjo. Nors atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės (atsakovas nuo 2014-05-05 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“; gauna vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių (b.l. 78-79) (2008 m. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – (duomenys neskelbtini) Lt (civilinė byla Nr. 2- 2455-95/2008, b.l. 44), transporto priemonių jis neturi (b.l. 83), tačiau jis įgijo nekilnojamojo turto – po savo mamos V. K. mirties priėmė palikimą ir šiuo metu jo vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas dviejų kambarių butas (47,18 kv.m. ploto), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,0590 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 80-82). Buto vertė, nurodyta nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išraše - 113000 Lt (nustatymo data – 2014-04-04), o žemės sklypo – 20000 Lt (nustatymo data – 2014-06-11). Atsakovas pateikė UAB „Butas tau“ turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią minėto buto rinkos vertė 2014-10-30 buvo 145000 Lt. VĮ „Registrų centro 2013-11-28 pažymoje yra duomenys, kad žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neįregistruotas statinys (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 20, 82).

Įvertinus šalių, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant vaikų amžių, padidėjusius jų poreikius, taip pat į tai, kad po 2008-09-16 sprendimo priėmimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pagal kurią orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti viena minimali mėnesio alga, kuri, kaip minėta, šiuo metu yra 1035 Lt, teismas mano, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) padidinimo iki 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2014-03-13 iki vaikų pilnametystės (CK 3.201 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.).

Dėl reikalavimo pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdo prievolę mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Antstolės Brigitos Palavinskienės, kuri atlieka išieškojimą vykdomosiose bylose pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-11-06 bei 2005-12-01 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-2455-95/2008 ir Nr. 2-2845-647/2005 dėl išlaikymo vaikams (A. K. ir M. K.) išieškojimo iš skolininko Z. K., pažymoje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimo likutis 2014-02-24 sudaro 39324,80 Lt (b.l. 7-11). Pažymoje taip pat nurodyta, kad įsiskolinimo likutis nurodytas neatskaičius Vaikų išlaikymo fondo administracijos tiesiogiai išieškotojai pervestų lėšų. Taip pat byloje nustatyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš Vaikų išlaikymo fondo laikotarpiu nuo 2009-05-19 iki 2014-03-24 yra išmokėta 22337,33 Lt išmokų (už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn.) (b.l. 100-101).

Nors atsakovas nuo 2014-05-05 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis turi sveikatos problemų bei tvarko dokumentus neįgalumui nustatyti. Taigi, anksčiau susidaręs įsiskolinimas bei paminėti duomenys apie dabar gaunamo darbo užmokesčio dydį, apie atsakovo sveikatos būklę, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas ateityje gaus pajamas, pakankamas abiejų vaikų išlaikymui bei susidariusiam įsiskolinimui padengti, todėl darytina išvada, kad labiausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu priteisimas. Tokia išvada padaryta atsižvelgus ir į tai, kad bute, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su vaikais, iš viso gyvena 7 asmenys (b.l. 48). Kitu atveju, turtą galima išnuomoti ir gauti pajamų vaikų poreikių tenkinimui.

Ieškovė prašo pakeisti išlaikymą, priteisiant nepilnamečiams vaikams atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar vaikams tenkanti išlaikymo (bei išlaikymo įsiskolinimo) suma atitinka minėto buto vertę. Ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad minėto buto vidutinė rinkos vertė yra 80700 Lt, vadovavosi 2005-09-22 nustatytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b.l. 21). VĮ Registrų centro nustatyta buto vidutinė rinkos vertė 2014-04-04 d., nustatyta masinio vertinimo būdu - 113000 Lt (b.l. 81, 84). Be to, atsakovas pateikė UAB „Butas tau“ parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2014-10-30 d. – 145000 Lt.

Ieškovės atstovė nurodė, kad už 145000 Lt kainą parduoti minėto buto nepavyktų, tačiau kitokią turto vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė ir neprašė suteikti galimybę juos pateikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014, nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).

Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo nesutikti su UAB „Butas tau“ nustatyta 145000 Lt buto verte.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendras išlaikymo vaikams įsiskolinimas už 72 mėnesius, atėmus 22330 Lt (išlaikymo fondo sumokėtas sumas) - 35270 Lt, be to 68000 Lt sumą sudaro ateityje mokėtinas išlaikymas. Tačiau iš paminėtos antstolės B.Palavinskienės pažymos matyti, kad jos apskaičiuotas įsiskolinimas 2014-02-24 d. sudaro 39324,80 Lt, todėl sutiktina su atsakovo atstovo paskaičiavimu, jog išlaikymo įsiskolinimas, atėmus 22330 Lt, abiems vaikams sudaro 16987,47 Lt. Ateityje atsakovo mokėtinas išlaikymas dukrai A. – 27000 Lt (54 mėn. x 500 Lt), o sūnui M. - 41500 Lt (83 mėn. x 500 Lt). Taigi, bendra įsiskolinimo ir mokėtino išlaikymo atsakovo dukrai A. K. suma – 35493,74 Lt, o sūnui M. – 49993,74 Lt (iš viso – 85487,49 Lt). Įvertinus buto vertės ir išlaikymo sumos skirtumą, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą visa apimtimi, todėl reikalavimas pakeisti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu, tenkintinas iš dalies, priteisiant A. K. nuosavybės teise 2448/10000 dalį, o M. K. nuosavybės teise 3448/10000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.201 str. 3 d.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė už advokatės pagalbą sumokėjo 500 Lt (b.l. 89), atsakovas už turto vertinimą patyrė 450 Lt išlaidų (b.l. 96-97).

Įvertinus tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas visiškai, priteisto išlaikymo forma taipogi pakeista (netenkintas reikalavimas tik dėl priteistino turto dalies), laikytina, kad patenkintų reikalavimų dalis – 80 procentų, todėl iš atsakovo priteistina 187 Lt žyminio mokesčio (72 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei 115 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo) valstybei bei 310 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ieškovei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str.1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008-09-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2455-95/2008 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl nepilnamečių vaikų - dukros A. K. ir sūnaus M. K. išlaikymo, padidinant priteistą iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iki 500 Lt (penkių šimtų litų) per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2014-03-13 iki vaikų pilnametystės. Pakeisti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą nekilnojamuoju turtu, ir priteisti iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 3448/10000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); dukrai A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2448/10000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Perduoti ieškovei G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise valdyti priteistas vaikams buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 310 Lt (tris šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 187 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas