Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2023 m. balandžio 8 d., apie 22:00 val., garažų masyvų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeniškų paskatų, tyčia suduodamas rankos kumščiu vieną smūgį J. S. į nosies sritį, taip padarydamas J. S. nosies sumušimą pasireiškusį žaizda nosyje, nosikaulio lūžį, dėl ko J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis D. S. nurodė, kad susitiko su J. S. ir dėl tyčinių paskatų jam sudavė. Pasak kaltinamojo, jie buvo pažįstami, bendravo, tačiau nukentėjusysis pradėjo jį apkalbėti taip ir išėjo, buvo nervai, emocijos, todėl jam sudavė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis nenorėjo nukentėjusiajam pataikyti į nosį, bet taip jau išėjo. Tada atsisėdo prie stalo ir pasiklabėjo, daugiau nieko nevyko. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis per didelis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo.

Aplinkybę, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. S. be paties kaltinamojo prisipažinimo įrodo nukentėjusiojo J. S. parodymai, kurie patvirtina, kad 2023 m. balandžio 8 d., apie 20 val. per "mesenger" programėlę susirašė su D. S., kad jis atvažiuoja pas jį į (duomenys neskelbtini) pasisėdėti išgerti alkoholio. D. sutiko, tiksliai neatmena kaip atrašė nes jis jau buvo neblaivus. Tada kai jau susitarė su D. S., kad atvažiuoja su draugu B. B. iš jo namo namų garažo išvažiavo pas D. Susitiko (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas namas tai to namo kieme. Ten jau D. S. jo laukė su draugu, kurio nepažįsta. Jis buvo jau neblaivus nes dieną vartojo alkoholį, dar ten visi išgėrė alaus. Tada praėjus pusvalandžiui D. S. pradėjo kalbėti apie savo draugę L. K., jis pareiškė pretenziją, kodėl jis jo minimą draugę pavadino "malalietka", ką atsakė nelabai atmena, kaip ir sakė buvo neblaivus. Tik atsimena, kad tada D. S., su kurios rankos kumščiu neatmena, dėjo vieną smūgį jam į nosį jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kaip nurodė nukentėjusysis, jis nuo smūgio nugriuvo bei jautė skausmą.

Liudytojas T. M. parodymai patvirtina, kad D. S. sudavė J. S.. Taip pat šiuos jo, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus netiesiogiai patvirtina ir E. B., M. U., H. B., P. R.ir D. Š., kurie matė iš karto po įvykio kruviną ir sužalotą nukentėjusįjį.

Sveikatos sužalojimo mastą patvirtina Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 716/2023(04), kurioje nurodyta, jog J. S. nustatyti sužalojimai: nosies sumušimas pasireiškęs žaizda nosyje, nosikaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2023 m. balandžio 9 d., mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. J. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 147-148).

Asmens apžiūros protokole 2023 m. balandžio 9 d. užfiksuota, kad apžiūros atlikimo metu, J. S. sutiko parodyti sužalotas kūno vietas t. y. veido sritį. Apžiūrint veido sritį matomas paraudimas, esantis po kaire akimi, taip pat matoma žaizda esanti ant nosies. ( 1 t. b. l. 58-61).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį, dėl kurio nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas suriktų įrodymų pagrindu pripažįstą kaltinamąjį kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos požymius.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu jam skirtina bausmė. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. D. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisimas pirmą kartą, administraciniai pažeidimai neišryškiną amoralaus gyvenimo būdo, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 48 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), o sunkinančia asmuo ją padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Esant vienai kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai ir lengvinančiai aplinkybei teismas kaltinamajam skiria artimą sankcijos vidurkiui numatytą bausmės dydį – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau ši įstatymo leidėjo nuostata nėra besąlyginis imperatyvas. Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, nors ir dėl menkavertės priežasties, bet ši nusikalstama veika nebuvo nulemta jo gyvenimo būdo, kuris suponuotų išvadą, kad kaltinamajam būtina skirti įpareigojimą būti namuose atitinkamą laiką, taip apribojant jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl to vietoj intensyviosios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų. Taip pat asmeniui paskirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Taip pat šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis, kuris prašė priteisti 3 872 Eur už operaciją su pridėtinės vertės mokesčiu ir 80,03 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 50 Eur kelionės išlaidos ir 30,03 Eur kelionės išlaidos į gydymo įstaigą Klaipėdoje ir atgal ir 2 000 neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu reikalavimo priteisti 672 Eur, kuriuos sudaro pridėtinės vertės mokestis atsisakė. Dėl to teismas procesą dėl reikalavimo priteisti 672 Eur turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 4 punktas).

Asmuo turtinės žalos priteisimą už operaciją pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą grindė aplinkybe, kad jam būtina atlikti nosies pertvaros operaciją. Pasak nukentėjusiojo, pagal privalomąjį sveikatos draudimą tokios operacijos nėra atliekamos, o privačiai operacijai šiuo metu jis lėšų neturi, todėl prašo priteisti pagal preliminarią sąskaitą žalos atlyginimą, kad galėtų pasidaryti operaciją.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas. Ši įstatymo leidėjo nuostata apibrėžianti žalą kaip turto netekimą nereiškia, kad tik realiai patirtos išlaidos sudaro žalą. Turto ar kitokio pobūdžio žalos atstatymas gali būti nukeltas ir į ateitį, pavyzdžiui, kaip yra ir šiuo atveju, asmuo turės sumokėti už jam atliktą operaciją, tačiau pati žala sveikatai jau padaryta. Tokią žalos sampratą patvirtina ir CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriame numatyta, kad žala gali būti pripažintos lėšos skirtos žalos įvertinimui. Vien tik tai, kad asmuo dar nėra sumokėjęs už operaciją, nereiškia, jog nusikalstamos veikos padarymo metu sužalojant nukentėjusiojo nosį jam nebuvo padaryta žala. Kaip matyti iš išankstinės sąskaitos – faktūros operacija, kuri reikalinga nukentėjusiajam sveikatos atstatymui kainuos 3 200 Eur. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutiko kaip su pernelyg dideliu, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokio pobūdžio operaciją galima padaryti ir pigiau, nepateikė. Šių aplinkybių kontekste situacijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad nukentėjusiajam tokia operacija galėtų būti atlikta ją finansuojant iš privalomojo sveikatos fondo lėšų. Pažymėtina, kad atlyginti žalą pareiga kyla kaltinamajam (CK 6.281 straipsnio 1 dalis), todėl reikalavimas nukentėjusiajam atlikti gydymą jį finansuojant iš privalomojo sveikatos fondo lėšų, žalos atlyginimas būtų perkeliamas nuo kaltinamojo privalomojo sveikatos draudimo lėšų valdytojui.

Nustačius vieną iš esminių žalos atlyginimo elementą žalą bei esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui ir žalą padariusio asmens kaltei iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam 3 200 Eur turtinės žalos atlyginimas. Taip pat iš kaltinamojo priteistinos ir nukentėjusiojo turėtos išlaidos, kurios susijusios su gydytojo konsultacija ir kelionės išlaidos pas jį, bendra suma 80,03 Eur. Iš viso iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam 3 280,03 Eur. turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nukentėjusysis pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą.

Vienas iš esminių kriterijų yra sveikatos sužalojimo mastas ir jo sukelti padariniai, kurie neabejotinai tiesiogiai susiję su asmens dvasiniais išgyvenimais. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, dėl patirtų sumušimą jam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir nepaisant to, kad nukentėjusysis nurodė, kad negalėjo dirbti ilgą laiką ir sužalojimų patyrė didelius nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo patirti neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui). Taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, kurios būtų lėmusios darbingumo praradimą, iš esmės būtų apribota jo veikla.

Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį taip pat turi atsižvelgti ir į teismų praktikos tendencijas, kuriose priteisiami neturtinės žalos dydžiai už panašius sužalojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr 2K-139-895/2017 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, kuris patyrė dvi operacijas, po kurių iki šiol jaučia stiprius skausmus, pirštas per sąnarį išliko nelankstus, pripažino pagrįstu 700 Eur neturtinės žalos priteisimą.

Teismo vertinimu nosies lūžis sukelia daugiau nepatogumų nei piršto, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jam sunkiai kvėpuoti, nakties metu atsirado knarkimas, nukentėjusiajam taip pat bus reikalinga operacija. Tokio pobūdžio nepatogumai savaime suponuoja didesnius išgyvenimus, todėl įvertinus sveikatos sutrikdymo mastą ir patirtus išgyvenimus teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalą, kurią būtų galima įvertinti 1 000 Eur suma.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis sumokėjo advokatui 1 000 Eur už teisinę pagalbą, teismas įvertinęs teisinį reguliavimą numatytą BPK 106 straipsnio 1 dalyje išlaidas susijusias su teisine pagalba priteisia iš kaltinamojo. Vis dėlto tai daro įvertinęs proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nukentėjusysis atsisakęs reikalavimo priteisti pridėtinės vertės mokestį už sveikatos paslaugas prašė iš kaltinamojo priteisti 5 280,03 Eur. Nukentėjusiojo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 81 procentų, todėl iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam 810 Eur išlaidų patirtų už advokato pagalbą.

D. S. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinas iki bausmės vykdymo pradžios ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paliekant nustatytus draudimus ir įpareigojimus.

Priteisti iš kaltinamojo D. S. 4280,03 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir 810 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiojo J. S. naudai.

D. S. 2023 m. balandžio 13 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinas iki bausmės vykdymo pradžios

Procesą dėl nukentėjusiojo J. S. reikalavimo priteisti 672 Eur turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo D. S. nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.