- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- N1-147-926/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Civilinis ieškovas
- M. Ž.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui M. Ž., kaltinamajam K. M., jo gynėjai advokatei Matildai Liatukaitei, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno apylinkės teismo 2014-04-28 baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., 12 (dvylikos) MGL, 1 560 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) MGL dydžio, 1 040 Lt dydžio bauda, baudą sumokant per 2 mėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-12-01, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į kitą bylą, pastarajam panaudojus fizinį smurtą – nukentėjusiajam M. Ž. papurškus vieną kartą į akis dujų, vieną kartą kumščiu sudavus smūgį į veido sritį, keliais prispausdamas veidą prie žemės, kad nukentėjusysis negalėtų priešintis, dar kartą papurškus dujų į veido sritį, po ko K. M. pagrobė iš M. Ž. dešinės striukės kišenės juodos spalvos piniginę – 20 Lt (5,79 Eur) vertės, su joje buvusiais dokumentais: vairuotojo pažymėjimu, išduotu M. Ž. vardu, studento pažymėjimu, išduotu M. Ž. vardu, AB „DNB“ ir AB „SWEDBANK“ banko kortelėmis, išduotomis M. Ž. vardu, nuolaidų kortelėmis ir 190 Lt (55,03 Eur) įvairiomis kupiūromis. Asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į kitą bylą, atsitraukus nuo nukentėjusiojo ir nueinant, iš dešinės rankos išplėšus juodos spalvos sportinį krepšį „SPORT“ – 30 Lt (8,69 Eur) vertės su jame buvusiais daiktais: 2 vnt. mobilaus ryšio telefono „Motorola“ pakrovėjais – bendros 30 Lt (8,69 Eur) vertės, žaidimų kompiuteriu „PSP SONY“ su baltos spalvos medžiaginiu baltos spalvos dėklu ir pakrovėju „Sony“, Nr. 05113206226 B – bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, mobilaus ryšio telefonu „Nokia 6151“ su SIM kortele, abonento Nr. 862954019 – 50 Lt (14,48 Eur) vertės, trimis sąsiuviniais – bendros 15 Lt (4,34 Eur) vertės, žurnalu „Iliustruotoji istorija“ – 14 Lt (4,05 Eur) vertės, kosmetiniu raudonos spalvos krepšeliu – 5 Lt (1,45 Eur) vertės, vyriška barzdaskute „Philips“ – 98 Lt (28,38 Eur) vertės, šviesiai rudos spalvos megztiniu – 10 Lt (2,9 Eur) vertės, juodos spalvos sportine trumpomis rankovėmis palaidine – 10 Lt (2,9 Eur) vertės, juodos spalvos skėčiu – 10 Lt (2,9 Eur) vertės, ausinėmis muzikai klausytis – 25 Lt (7,24 Eur) vertės, dvejomis poromis megztų kojinių mažavertės vertės bei CD-R kompaktu su užrašu „THE SIMS“, įdėtu į dėklą, mažavertės vertės, tokiu būdų bendrais veiksmais pagrobė svetimą – 807 Lt (233,72 Eur) vertės, M. Ž., priklausantį turtą.
Kaltinamasis K. M. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną gerai atsimena, nes policijos pareigūnai jau ne pirmą kartą jį susistabdo dėl nebūtų dalykų. Tą dieną jam draugas K. T. parašė žinutę, kviesdamas išeiti į kiemą. Susitikus, jie abu nuėjo iki L. R., tada visi kartu nuėjo į ,,kebabinę“ pavalgyti. Einant į namus, jau buvo tamsus paros metas, gal apie 19.30-20 val., pro Taikos pr. ir Studentų g. sankryžą pravažiavo patrulių automobilis, tada grįžo atgal ir privažiavo prie jų. Pareigūnai sustojo, išlipo, juos pasikvietė. Pareigūnai buvo dviese, su mašina ,,Nissan“ (tokiu autobusiuku). Pareigūnai jiems pasakė: „Buvo įvykdytas plėšimas prie (duomenys neskelbtini) „Maximos“, iš močiutės paimtas rankinukas, mes jus fotografuosime.“ Juos nufotografavo, tačiau kuo, negali pasakyti. Kol vienas pareigūnas juos fotografavo, kitas pareigūnas nusirašinėjo duomenis nuo jų pateiktų dokumentų. Kai jiems leido eiti, jis, grįžęs į namus, viską papasakojo mamai, pasiskambino draugui L. R., gal dar pusbroliui, norėdamas paklausti, ką tokiu atveju reikia daryti. Tai jau ne pirmas kartas, kada pareigūnai taip elgiasi, savivaliauja. Įvykio dieną jis buvo apsirengęs kaip visada: treninginėmis kelnėmis, kedais, striuke. Bet striukė buvo ne juoda, o pilka su įvairiais raštais, maždaug iki klubų, su kapišonu. Striukė buvo vidutinės pilkos spalvos, nei šviesi, nei tamsi. Po to kai jį nufotografavo, šaukimą pas tyrėją gavo tik po 1,5-2 mėn., gal sausio 20 d., bet tiksliai nepamena. Įvykio dieną į policijos komisariatą niekas jo nesivežė. Įvykio dieną K. T. vilkėjo ryškiai mėlyną striukę, krentančią į akis. Nukentėjusiojo pats asmeniškai anksčiau niekada nėra matęs. L. gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Neatsimena telefono numerio, kuriuo tą dieną naudojosi. Įvykio dieną pro jokį darželį nėjo.
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas M. Ž. nurodė, kad buvo apklaustas kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus. Įvykis buvo gruodžio 1 d., sekmadienį, 18 val., (duomenys neskelbtini), kuri yra apšviesta elektra – dirbtiniu apšvietimu. Jis ėjo (duomenys neskelbtini), kaltinamieji, esantys salėje, ėjo jam iš paskos. Jis iš karto pajuto, kad kažkas eina. Jis buvo atsisukęs kelis kartus ir matė kaltinamuosius, kurie jį apvogė. Kaltinamieji ėjo 1 m atstumu nuo jo, kai jis buvo atsisukęs. Po to jie jį aplenkė ir jis matė jų veidus. Kaltinamieji nuo jo nutolo apie 5 m, po to vienas iš užpuolikų – K. T., atsisuko ir papurškė jam į akis dujų. Kadangi jis buvo apakintas, nematė, kas jam smogė. Jis pajuto smūgį kumščiu į dešinį žandą ir nukrito. Kadangi buvo apakintas, nematė, kuris kaltinamasis jį prispaudė prie žemės. Jis nukrito kaire kūno puse ant žemės, o dešinys jo kūno šonas buvo prispaustas. Kadangi vyko šioks toks susigrūmimas, tai pamena, kad aukštesnio ūgio žmogus – K. M., jam iš striukės dešinės kišenės ištraukė piniginę, t. y. atsegė užtrauktuką ir ištraukė piniginę. Likęs asmuo pagriebė iš jo sportinį krepšį. Kai jis nugriuvo, sportinis krepšys buvo jo kairėje rankoje. Daugiau smūgių jam nebuvo suduota. Dujomis jam buvo purkšta tik vieną kartą. Galėjo gerai įsidėmėti tuos asmenis, mano, kad mieste buvo matęs asmenį baltu megztiniu (nurodo kaltinamąjį K. M.), kadangi labai gerai atsimena iš veido bruožų ir mėlynos striukės. Nepamena, kaip tą vakarą buvo apsirengę jį užpuolę asmenys, ikiteisminio tyrimo metu galėjo prisiminti ir labai tiksliai apibūdino, o dabar neprisimena.
Protokole-pareiškime, pildytame 2013-12-01 21.20 val., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d., pagarsintame teisiamojo posėdžio metu, nurodyta, kad M. Ž. pareiškė, jog 2013-12-01, 18 val., ties (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai apie 16-20 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsiai rudų plaukų, vienas juodos spalvos, kitas mėlynos spalvos striukėmis, jį užpuolė, papurškė į akis dujų, atėmė iš jo sportinį krepšį su įvairiais daiktais, piniginę su dokumentais ir 190 Lt įvairiomis kupiūromis. Vienas iš jaunuolių jam trenkė į veidą, pargriovė ant žemės (1 t., b. l. 5).
Nukentėjusysis M. Ž. 2013-12-01, 21.40 – 22 val., ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant liudytoju, ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2013-12-01, 18 val., ėjo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), jį aplenkė du jaunuoliai, apie 16-20 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, tamsiai rudų plaukų. Vienas iš jų buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke, antras, šiek tiek aukštesnis, juodos spalvos striuke. Kai jaunuoliai jį aplenkė, mėlynos spalvos striuke jaunuolis jam į akis papurškė dujų, tuomet vienas iš jų jam trenkė į veidą. Jis nieko nematė, nes jam į akis buvo pripurkšta dujų. Jis nukrito. Kažkuris iš jaunuolių jam iš šoninės striukės kišenės ištraukė juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo 190 Lt įvairiomis kupiūromis, vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas, “DNB” ir “Swedbanko” banko kortelės, išduotos jo vardu, nuolaidų kortelės. Taip pat paėmė jo sportinį medžiaginį krepšį, ant kurio šono užrašyta ,,Sport”, kuriame buvo 2 vnt. MRT pakrovėjų, žaidimų kompiuteris ,,Sony PSP”, kuris buvo medžiaginiame baltame dėkle, mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 6151” su SIM kortele, įvairūs smulkūs daiktai. Jaunuoliai pasišalino link P. L. gatvės. Jam kūno sužalojimas nepadarytas, į medikus ir med. ekspertus nesikreips. Abu jaunuolius galėtų atpažinti iš rūbų, veido bruožų (1 t., b. l. 56).
Nukentėjusysis M. Ž. 2013-12-04, 13.15 – 14.07 val., ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant liudytoju, ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pirmos apklausos metu minėjo, kad 2013-12-01, jam einant (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), jį aplenkė du jaunuoliai, kurie buvo vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų, tamsių plaukų, maždaug nuo 16 iki 20 metų amžiaus. Vaikinams jį pralenkus, vienas jų, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos (dangaus spalvos/žydros spalvos), pūsta, galimai žiemine striuke, jam į akis papurškė dujų. Kad tai buvo dujos, suprato iš poveikio, t. y. jam pradėjo labai graužti akis ir bėgo ašaros. Kitas vaikinas buvo apsirengęs taip pat galimai žiemine, juodos spalvos striuke. Vaikinui papurškus jam į akis dujų, jis vieną kartą jam smūgiavo rankos kumščiu į veidą, į burnos sritį. Smūgis buvo stiprus, todėl jis susvyravo ir nukrito ant žemės ant kairio šono. Jam nukritus ant žemės, vaikinas, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę, viena koja, t. y. dešine, prispaudė jo kairę veido pusę prie žemės. Dešinę koją padėjo ant dešinės veido pusės. Kitas vaikinas, kuris dėvėjo juodos spalvos striukę, abiejų kojų keliais prispaudė jį prie žemės. Abiejų kojų kelius vaikinas buvo uždėjęs jam ant dešinio šono, o kairys buvo prispaustas prie žemės. Vaikinams jį prispaudus prie žemės, jis bandė ištrūkti, t. y. muistėsi į šonus, tokiu būdu bandė atsistoti, tačiau jam nepavyko. Prieš bandant jam ištrūkti ir pabėgti nuo jaunuolių, vaikinas, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, iš dešinės striukės kišenės bandė ištraukti piniginę, tačiau nepavyko, todėl vaikino, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke, prašė pagalbos, t. y. kad labiau prispaustų, nes tuo metu jis bandė ištrūkti. Vaikinui, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, paprašius draugo, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę, padėti, pastarasis papurškė dar dujų į akis ir į burną. Po antrojo papurškimo jis jau nebesipriešino, kadangi dėl dujų kiekio ir poveikio jam pasidarė sunku kvėpuoti. Jam nebesipriešinant, vaikinas, dėvėjęs juodos spalvos striukę, atsegė jo striukės dešinės kišenes užtrauktuką ir paėmė piniginę su visais daiktais ir dokumentais, paminėtais pirminės apklausos metu. Paėmus piniginę iš kišenės, vaikinas nuo jo atsitraukė. Jam atsitraukus, vaikinas, dėvėjęs mėlynos spalvos striukę, iš jo dešinės rankos išplėšė juodos spalvos sportinį krepšį su jame buvusiais daiktais, kuriuos paminėjo pirminės apklausos metu. Tačiau papildomai norėtų pasakyti, kad pirminės apklausos metu išvardino ne visus daiktus, buvusius sportiniame krepšyje. Krepšyje buvo žurnalas „Iliustruotoji istorija", šviesiai rudos spalvos megztinis, juodos spalvos sportinė trumpomis rankovėmis palaidinė, juodos spalvos skėtis, vyriška barzdaskutė „PHILIPS”, kosmetinis raudonos spalvos krepšelis, ausinės klausytis muzikai ir trys mokykliniai sąsiuviniai. Taip pat nori pasakyti, kad vaikinus gali apibūdinti ir kad įsidėmėjo jų veidus, kadangi juos matė iki to laiko, kol jam į akis pripurškė dujų. Vaikinas, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę, buvo trupų, tamsių plaukų, šviesaus, pailgo veido, ilgo smakro, siaurų akių, plonų lūpų, ilgos nosies, apie 16 metų amžiaus, maždaug apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, aukšto kaklo ir prigludusių ausų. Šį vaikiną galėtų atpažinti iš šių išvardintų bruožų. Šio vaikino jis nepažįsta, tačiau yra su juo gatvėje prasilenkęs. Kitas vaikinas, kuris dėvėjo juodos spalvos striukę, buvo trumpų, tamsių plaukų, apvalaus veido, siaurų akių, tamsių, vešlių antakių, storų lūpų, prigludusių, vidutinio dydžio ausų. Vaikinas maždaug apie 19 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Šį vaikiną taip pat galėtų atpažinti iš išvardintų bruožų. Šio vaikino jis nepažįsta ir nėra ankščiau jo niekur matęs ir su juo niekur neprasilenkęs (1 t., b. l. 60-61).
Pagarsinus M. Ž. parodymus teisiamojo posėdžio metu, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 5, 56, 60-61), jis nurodė, kad jam nukritus ant žemės, vaikinas, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę, dešine koja prispaudė jo kairę veido pusę prie žemės, t. y. dešinę koją padėjo ant dešinės veido pusės. Tik vienas iš kaltinamųjų buvo jį prispaudęs prie žemės. Kitas vaikinas, dėvėjęs juodą striukę, jo prispaudęs nebuvo. Dujas į jį purškė du kartus. Tikslesnius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Toliau viskas buvo taip, kaip nurodyta apklausos protokole. Kaltinamajame akte teisingai nurodyti visi iš jo pagobti daiktai ir jų vertės. Dalį daiktų atgavo, civilinį ieškinį reiškia dėl juodos spalvos piniginės 20 Lt vertės, 190 Lt, dviejų mobilaus ryšio telefonų „Motorolla“ pakrovėjų 30 Lt vertės, žaidimų kompiuterio „Sony PSP“ 300 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Nokia 6151“ 50 Lt vertės, 50 Lt už išsiimtą naują vairuotojo pažymėjimą ir 5 Lt už naują studento pažymėjimą. Viso prašo priteisti 645 Lt. Juoda striuke buvo K. M., kuris yra aukštesnio ūgio, mėlyna striuke buvo K. T.. 2013-12-4 apklausos metu išsamiau papasakojo nei 2013-12-01, kadangi pirmosios apklausos metu dar buvo patyręs šoką, pirma apklausa įvyko iš karto po nusikaltimo. 2014-12-01 policijos pareigūnai buvo sulaikę ir tą pačią dieną buvo nufotografavę įtariamuosius pagal jo pirminius nurodymus, pranešant skubiuoju pagalbos telefonu. Jis matė tas nuotraukas 2014-12-01. Pirmą kartą policijos pareigūnai atvyko jo paklausti, kaip atrodė įtariamieji, tai buvo gruodžio 1 d., 19 val. Po kelių valandų, apie 23 val., policijos pareigūnai grįžo, sulaikę pagal pirminius požymius atitinkančius du asmenis ir jų išvaizda atitiko. Gal nesulaikę, o tiesiog nusirašę duomenis. Nuotraukas jis pamatė tą pačią dieną, t. y. gruodžio 1 d. Jam įstrigo tai, kad K. T. buvo mėlyna striuke, o kitas įtariamasis – juoda striuke. Nuotraukose jis matė tas striukes, nuotraukos buvo spalvotos. Nuotraukas jam rodė tas pareigūnas, kuris atliko pirminę apklausą. Tik tų dviejų kaltinamųjų nuotraukas jam parodė. Jis pats nusprendė informuoti „Regitrą“, kad dingo jo vairuotojo pažymėjimas, o ne kad buvo pavogtas, nes taip yra paprastesnė procedūra. Į kurią pusę nubėgo užpuolikai, nepamena. Jis matė įtariamuosius, kadangi prieš užpuldami, šie buvo jį aplenkę, taip pat ir jis, eidamas, buvo į juos atsisukęs. Buvo atliekamas asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų vienos iš jo, kaip liudytojo, apklausų metu. Nuotraukas jam rodė du kartus: tą pačią dieną, kai buvo apiplėšimas, ir antrą kartą apklausos metu.
Nukentėjusysis M. Ž. 2013-12-04, 14.32 – 14.42 val., ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad jis atpažįsta asmenį pažymėtą Nr. 4, kuris 2013-12-01 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), jį užpuolė, t. y. draugui papurškus dujų ir sudavus smūgį, jam nukritus, keliais prispaudė dešinį šoną ir iš striukės dešinės kišenės ištraukė piniginę su daiktais, dokumentais. Šis asmuo buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, atpažino iš šių požymių: trumpų tamsių plaukų, apvalaus veido, siaurų akių, tamsių vešlių antakių, storų lūpų, prigludusių vidutinio dydžio ausų, šiam vaikinui maždaug 19 m.(1 t., b. l. 65-66).
Pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, M. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tokios nuotraukos jam buvo rodomos tą pačią dieną, kai buvo vykdoma apklausa. Įtariamųjų nuotraukas matė tik du kartus – pačią pirmą apiplėšimo dieną ir antrą kartą nuotraukas matė, kai atėjo į kažkelintą apklausą. Apiplėšimą pradėjo vykdyti K. T. mėlyna striuke, kuris jam papurškė dujas. Dujas jam papurškė ir pradėjo apiplėšimą asmuo, dabar apsirengęs juodu megztuku (nurodo kaltinamąjį K. T.). K. T. atliko tokius veiksmus: purškė dujomis į veidą ir prispaudė prie žemės. Neprisimena, kuris iš asmenų jam trenkė. K. T. buvo jį prispaudęs prie žemės dešine koja jo dešiniąją kūno dalį, jis gulėjo ant žemės kairiąja puse. Paskutinis K. T. veiksmas – jam iš dešinės rankos išplėšė sportinį krepšį. Kitas kaltinamasis, dabar apsirengęs baltos spalvos megztuku (kaltinamasis K. M.), paėmė piniginę. Kaltinamieji daugiau nevykdė jokių smurtinių veiksmų, išskyrus tuos, apie kuriuos papasakojo. Kai gulėjo, negalėjo matyti, kas vyksta. Vaikinai tarpusavyje nesikalbėjo, nesakė nei vardų, nei pavardžių. Vaikinai tarpusavyje prašė vienas kito pagalbos padėti pavogti iš jo piniginę. Jis pats atsiminė smulkiai šių asmenų veido bruožus, jam parodytos nuotraukos įtakos neturėjo. Vaikinus apibūdino apklausoje po to, kai pažiūrėjo nuotraukas. Papurškus dujomis buvo sunku kvėpuoti, buvo sutrikusi rega, bet kažkiek matė, akys ašarojo. Pirmas dujų papurškimas buvo apiplėšimo pradžioje, po to jį prispaudė kojomis. Antras dujų papurškimas buvo tada, kai vykdė piniginės vagystę iš jo striukės kišenės. Tuo metu, kai įtariamieji nubėgo, jis buvo dar apsvaigęs 15 min. Tada nuėjo iki namų, iš namų skubiu pagalbos telefonu jis pats pranešė apie vagystę. Namuose daugiau žmonių nebuvo. Labai operatyviai atvyko į namus policijos pareigūnai. Jis pareiškimą parašė po įvykio, gruodžio 1 d., 18.30 val. Policijos pareigūnai jo paprašė apibūdinti įtariamuosius, daugiau nieko neprašė. Jis jiems papasakojo, kaip atrodė įtariamieji. Tada pareigūnai išvyko. Po to pareigūnai susisiekė su juo tą pačią dieną, 23 val. Tada pareigūnai jam pirmą kartą parodė įtariamųjų nuotraukas ir paklausė, ar jis nori rašyti pareiškimą. Policijos pareigūnai atvyko pas jį į namus ir parodė įtariamųjų nuotraukas, nuotraukos buvo dvi. Tai buvo abiejų įtariamųjų nuotraukos ir tik tada jis parašė pareiškimą. Iki tol jis nesikreipė, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. Kai policija atvyko pas jį pirmą kartą į namus, jis pareiškimo neparašė, nes dar buvo apsvaigintas dujomis, nesitikėjo atgauti daiktus ir netikėjo, kad bus surasti įtariamieji. Vienas iš pareigūnų, atvykusių pas jį į namus 23 val., buvo tas, kuris atliko pačią pirmąją apklausą. Pareiškimą parašė apie 23 val., gruodžio 1 d.
Šalies argumentai
L. R. V. Ž. nurodė, kad vakare grįžęs, anūkas M. Ž. greitai nuėjo į virtuvę prie kriauklės, sakydamas „mane sumušė, mane sumušė“. Jam iš nosies, iš lūpos bėgo kraujas. Jos sūnus R. Ž., kuris dabar yra miręs, surinko pagalbos numerį ,,112“, o ji viską papasakojo, ką jai pasakojo anūkas. Policija atvažiavo labai greitai. Atvyko du policininkai, jie apie viską klausinėjo, anūkas parodė vietą, kur viskas įvyko. Po to policininkai išvažiavo ir grįžo po 30-40 min. Anūkas tuo metu buvo namuose, dėl patirto streso gėrė valerijoną. Grįžę policininkai anūkui iš karto parodė telefone nuotraukas ir klausė: ,,Ar šitie“. Anūkas atsakė, kad „šitie, vienas – didesnis, kitas - mažesnis“. Paskui policininkai anūką nusivežė į poskyrį ir viską surašė. Dabar anūkas ne Kaune, nesimoko, sėdi kaime, visko bijo, 10 dienų gulėjo nervų skyriuje, Panevėžio ligoninėje. Anūkas jai sakė, kad jį užpuolė dviese, rodos, užpuolė iš nugaros, jam nesitikint. Anūkas turėjo sportinį krepšį.
Liudytojas A. P. nurodė, kad šio įvykio nepamena. Darbe jie vadovaujasi Policijos veiklos įstatymu ir patrulių instrukcija, visais įstatymais. Plėšimo atvejais, gavę pranešimą ir atvažiavę į įvykio vietą, jie įsisodina nukentėjusįjį į automobilį ir važiuoja apžiūrėti rajoną, trumpai apsiklausia, racijomis nurodo nusikaltimą įvykdžiusių asmenų požymius. Neatsimena, ar šiuo atveju fotografavo telefonu. Jis su Kavaliausku gal tik du kartus yra dirbęs, todėl nelabai atsimena šį įvykį. Su A. Č. nėra nei karto dirbęs. Įrodymų rinkimui leidžiama nufotografuoti sulaikytą asmenį gatvėje mobiliojo ryšio telefonu.
L. R. R. nurodė, kad nepamena šio įvykio. Nefotografuoja asmenų įvykio vietoje, fotografuoja tik į budinčią dalį pristatytus asmenis, jei reikalinga. Negali patvirtinti, ar A. Č. nufotografavo kaltinamąjį, sulaikytą gatvėje, nes neprisimena, ar taip buvo. Fotografuoti žmogaus gatvėje negalima.
Susipažinęs su byloje esančiu protokolu-pareiškimu ir įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 5, 7-9), nurodė, kad su A. Č. dirba kaip porininkai pagal sudarytą budėjimo grafiką. Jis – kaip budintis vairuotojas. Jie važiuoja į įvykio vietas, apžiūri jas, kartais filmuoja, renka kuo dagiau informacijos apie įvykį. Jis yra kaip budintis vairuotojas, neturi teisės atlikti tyrėjo veiksmų. Kartais apklausia žmones, kaip liudytojus. Jeigu vyksta su A. Č., grupės vyresnysis būna A. Č., kuris priima procesinius sprendimus, jis vykdo jo nurodymus. 2013-12-01 patruliavo automobiliu „VW Caddy“, nes kito automobilio nelabai turi, jo valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie atvažiuoja į įvykio vietą, jei ten būna nukentėjusysis, jį pasiima ir pravažiuoja rajoną „karštais pėdsakais“ ir būna, kad aptinka asmenis, padariusius nusikalstamą veiką. Jie gauna informaciją per radijo stotį, jei nukentėjusysis būna nurodęs nusikaltimą įvykdžiusių asmenų veido bruožus. Jei tokius asmenis suranda, šie būna patikrinami, pristatomi į artimiausią policijos komisariatą. Jei būna sugedęs jų tarnybinis automobilis, tada jiems duoda kitą transporto priemonę – penktą „Golf“. Su „Nissan“ automobiliu neteko važinėti, jo žiniomis, komisariate tokios transporto priemonės neturi.
Liudytojas A. Č. nurodė, kad nepamena įvykio aplinkybių. Susipažinęs su procesiniais dokumentais, kuriuos jis pildė (1 t., b. l. 5, 7-9, 56, 57), nurodė, jog kreipėsi pilietis, kuris pareiškė, kad jį apiplėšė du jaunuoliai. Pagal visą nusistovėjusią tvarką buvo priimtas pareiškimas, pareiškėjas apklaustas liudytoju, po to pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju, buvo nuvykta į minėtą įvykio vietą ir ji buvo aprašyta. Negali pasakyti, ar iš karto, ar po kurio laiko priėmė pareiškimą iš nukentėjusiojo, nes neatsimena.
Pagarsinus nukentėjusiojo M. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (2 t., b. l. 124, 125), liudytojas A. Č. nurodė, kad neatsimena, ar vežė kokias nuotraukas nukentėjusiajam, todėl negali teigti, ar taip buvo, ar taip nebuvo, kaip pasakoja nukentėjusysis. Jeigu apibūdinimas atitinka kažkokius tai jaunuolius, šie pristatomi į teritorinį komisariatą ir nustatomos jų asmenybės. Negali patvirtinti, nei kad rodė nuotraukas nukentėjusiajam, nei kad nerodė. Negali pasakyti, ar įtariamieji buvo sustabdyti gatvėje ir nufotografuoti telefonu, ar nebuvo, nes neprisimena. Jo pareigos – tyrėjas. Jis budi 24 val., kas ketvirtą parą. Mano, kad savo veikloje vadovaujasi Policijos patrulių veiklos instrukcija. Jų grupė vadinasi operatyvine grupe, į kurios sudėtį įeina vairuotojas ir tyrėjas. Į įvykius važiuoja dviese, t. y. vairuotojas ir tyrėjas, o budintis ir jo padėjėjas lieka budinčioje dalyje – teritoriniuose komisariatuose. Pagal nusistovėjusią tvarką, jeigu yra aiškūs įtariamieji arba jam reikalinga pagalba, atliekant procesinius veiksmus, padeda Kriminalinio skyriaus pareigūnai. Nepamena, ar dėl šio įvykio jam reikėjo pagalbos. Neatsimena, kad būtų fotografavęs kaltinamąjį.
2013-12-03 tarnybiniame pranešime, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsintu teisiamojo posėdžio metu, tyrėjo G. C. nurodyta, kad 2013-12-03, dirbant baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-01531-13, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., policijos priemonių pagalba gauta duomenų, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti K. M. ir K. T. (1 t., b. l. 10).
Liudytojas G. C. nurodė, kad pranešime nurodyti duomenys iš operatyvinės informacijos, nes jie turėjo teisę rinkti ir gauti operatyvinę informaciją. Jis negali pasakoti, kaip tai vykdoma. Jei tokį tarnybinį pranešimą surašė, reiškia jis buvo gavęs tokią informaciją, kuri yra konfidenciali, slapta ir jos išslaptinti negalima. Jis pateikė tyrėjai fotolentelę, remiantis operatyvine informacija.
2014-02-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno apskrities VPK NTV NNTS atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00807-13. Tyrimo metu buvo atlikta krata pas įtariamąjį J. V., gyv. (duomenys neskelbtini), N. A., kurios metu rastas ir paimtas M. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. R1136256 (1 t., b. l. 50).
2014-05-21 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas M. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. R1136256, 2014-02-21 lydraščiu gautas iš Kauno apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus (1 t., b. l. 50-51).
Liudytoja A. B. nurodė, kad šiek tiek prisimena šį ikiteisminį tyrimą. Ji apklausinėjo nukentėjusįjį M. Ž.. Viskas kas yra parašyta, užrašyta iš nukentėjusiojo žodžių, ką šis pasakojo. Apie tai, kad nukentėjusysis jau prieš tai buvo matęs įtariamųjų nuotraukas, jai niekas neminėjo. Ji pati nusprendė daryti atpažinimą iš fotonuotraukų. Į atpažinimo protokolą nuotraukas sudėjo ne ji, o operatyvinis darbuotojas G. C.. Negali atsakyti, kodėl šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo aiškinamasi, kaip pas J. V. atsirado nukentėjusiojo M. Ž. vairuotojo pažymėjimas. Kadangi bylų yra daug, pas kiekvieną tyrėją iki keturiasdešimties, ne visuomet viską gali sužiūrėti. Kai ji apklausinėjo kaltinamąjį, kiti pareigūnai nedalyvavo. Nepamena, kodėl atpažinimas buvo daromas tik iš fotonuotraukų. Negali pasakyti, kodėl praėjus tokiam laiko tarpui nuo įvykio buvo apklaustas įtariamasis.
Liudytojas J. V. nurodė, kad kratos metu pas jį buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (išduotas M. Ž. vardu). Krata buvo atlikinėjama adresu N. A., galėjo būti (duomenys neskelbtini). Jis tą vairuotojo pažymėjimą rado kažkur (duomenys neskelbtini), gatvėje kartu su pinigine. Pinigų nebuvo, buvo tik pažymėjimas, visokios kortelės. Šiuos daiktus rado maždaug rudenį, gal lapkričio viduryje ar gale.
Po to liudytojas J. V. nurodė, kad jis nori prisipažinti padaręs šį nusikaltimą. Supranta, kad dabar jis prisipažįsta ir duoda parodymus prieš save. Nurodė, kad tai jis atėmė daiktus iš žmogaus. Vakare, buvo tamsus paros laikas, Eiguliuose, gal kiek toliau, ėjo žmogus, jis papurškė balionėliu, sudavė smūgį, atėmė piniginę, tašę. Toje piniginėje buvo tas vairuotojo pažymėjimas. Tašėje buvo žaidimų konsolė „P. S.“, diktofonas, pinigų piniginėje buvo virš 100 Lt, bet nesiekė 200 Lt. Neatsimena, kaip atrodė nukentėjusysis. Jam buvo nesvarbu, jam reikėjo pinigų ir kaip tik ėjo nukentėjusysis. Piniginę jis ištraukė iš nukentėjusiojo striukės kišenės, pastarasis dar priešinosi, laikė. Sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, nukentėjusysis nugriuvo. Nukentėjusiajam gulint, jis iš kišenės ištraukė piniginę. Jis buvo vienas, kai užpuolė nukentėjusįjį. Šiaip jis yra nuteistas už ginkluotus apiplėšimus, bet šį kartą naudojo rankas ir dujų balionėlį. Negali pasakyti, kokios buvo dujos balionėlyje, nes balionėlį jis irgi iš kažkur atėmė. Yra padaręs trylika nusikaltimų. Nusikaltimus darė 2013 m. rugpjūčio mėn. – gruodžio mėn. Šį nusikaltimą padarė lapkričio mėn., kažkur lapkričio mėn. gale, nes po to neužilgo jį suėmė. Kadangi gruodžio 7 d. jį suėmė, tai galėjo šį nusikaltimą įvykdyti lapkričio mėn. viduryje ar gale. Tą mėnesį jis vienas pats nusikaltimus darė vieną po kito. Šis nusikaltimas buvo padarytas Eiguliuose, ten aplink stovi nuosavi namai. Padaręs tą nusikaltimą, prabėgo pro kažkokį darželį, darželyje išmetė tašę, kurią pavogė. Maždaug galėtų parodyti vietą, kur apiplėšė žmogų, bet netiksliai. Kitus pavogtus daiktus išmetė. Atsimena, kad pasiliko telefoną, kuris buvo labai paprastas, neišmanusis, po to atrodo jį išmetė. Krepšį iškraustė vaikų darželio kieme, pro kurį bėgo. Krepšyje buvo žaidimų konsolė „P. S.“, diktofonas, jam atrodo, dar buvo barzdaskutė ar kažkas panašaus. Vairuotojo pažymėjimą pasiliko, nes galvojo, kad gal kada prireiks pasinaudoti. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad jį dviese užpuolė, gal per daug nukentėjusįjį apsvaigino.
2013-12-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-12-02, 15.20 val., buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad vaikų darželio teritorijoje, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotoja V. T. rado rankinį krepšį su daiktais, jame dokumentų, piniginės nebuvo (1 t., b. l. 42).
Šalies argumentai
L. V. T. nurodė, kad tiksliai nepamena kada, bet galėjo būti lapkričio mėn. pabaiga, rytą ėjo su kolege į darbą pro vaikų darželio kiemą. Vaikų darželis randasi Kalniečių g. 245. Einant kolegė pasakė, kad kažkas guli prie tvoros. Ten buvo krepšys. Atidarius krepšį, jame buvo studentiški konspektai, megztinis, kojinės, spurgos, barzdaskutė, bilietas iš Biržų stoties už pusę kainos, todėl pamanė, kad krepšys priklauso studentui. Taip pat rado grupės kodą KTK - Kauno technikos kolegijos. Socialinė darbuotoja paskambino į tą kolegiją, pasakė kodą ir taip rado tą žmogų, kieno tas krepšys. Po to ji paskambino ,,112“, atvažiavo policija ir ji atidavė krepšį policininkams. Tas krepšys buvo darželio teritorijoje, įmestas už tvoros.
2013-12-03 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai, rasti juodame vyriškame sportiniame krepšyje vaikų darželio teritorijoje ir pateikti 2013-12-02. Rasti ir apžiūrėti šie daiktai: 1. trys sąsiuviniai; 2. žurnalas su užrašu „ILIUSTRUOTOJI ISTORIJA"; 3. kosmetinis raudonos spalvos krepšelis; 4. juodos spalvos vyriška barzdaskutė; 5. megztinis šviesiai rudos spalvos; 6. vyriška juoda palaidinė, trumpomis rankovėmis; 7. skėtis juodos spalvos; 8. baltos spalvos dėklas, skirtas „SONY PSP" žaidimui įdėti; 9. ausinės „PHILIPS”; 10. dvi poros megztų kojinių – baltos ir juodos; 11. permatomas dėklas, kuriame įdėtas CD-R kompaktas; 12. pakrovėjas juodos spalvos su užrašais „SONY” „AC- ADAPTOR”, „SONY (duomenys neskelbtini) „AC ADAPTOR", „TYPE:(duomenys neskelbtini)“, „Nr. 05113206226 b" (1 t., b. l. 80-87). L. L. R. nurodė, kad gruodžio 1 d., apie 14 val., jam paskambino K. M. ir paklausė, ar jis išeis į kiemą. K. M. atėjo iki jo namų su K. T.. Jie visi nuėjo iki kebabinės, esančios (duomenys neskelbtini), prie futbolo maniežo. Pavalgę, apie 15 val., jie vis nuėjo pas jį ir ten prabuvo apie 3-4 val., išsiskyrė apie 19 val. Nepamena, kaip K. M. ir K. T. buvo apsirengę, nes ta diena jam buvo neįsimintina. Po to kalbėjosi telefonu, jam pasakojo, kad jiems išsiskirsčius, vaikinus sustabdė policijos pareigūnai ir nufotografavo. K. M. jam paskambino tą pačią dieną ir pasakė, kad ėjo link namų, pristojo policijos pareigūnai, juos fotografavo telefonu viduryje gatvės. Jie kalbėjosi apie 20 val. Tą konkrečią dieną prisimena todėl, nes jam tai sukėlė asociacijas su tuo, kad ir jį patį policijos pareigūnai yra fotografavę du kartus. Su K. M. jie yra draugai, o su K. T. – pažįstami. Niekas jo nepaprašė ateiti ir duoti parodymus, pats to norėjo. Visą tą laiką buvo su K. M. kartu, t. y. nuo 14 val. iki 20 val.
Įvykio vietos apžiūros protokole, pildytame 2013-12-01 22.10 – 22.30 val., nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ji apžiūrėta esant dirbtiniam apšvietimui. (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų nuosavas namas. Įvykio vietoje grumtynių, kraujo ar kitų nusikaltimo pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 7-9).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamą ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pažymėtina, kad plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet tokio kėsinimosi padarymo būdu. Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai: konkreti nuosavybė (pagrindinis) ir asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė (papildomas).
Kaltinamasis K. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-12-01, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į kitą bylą, pastarajam panaudojus fizinį smurtą – nukentėjusiajam M. Ž. papurškus vieną kartą į akis dujų, vieną kartą kumščiu sudavus smūgį į veido sritį, keliais prispausdamas veidą prie žemės, kad nukentėjusysis negalėtų priešintis, dar kartą papurškus dujų į veido sritį, po ko K. M. pagrobė iš M. Ž. dešinės striukės kišenės juodos spalvos piniginę, su joje buvusiais dokumentais: vairuotojo pažymėjimu, studento pažymėjimu, AB „DNB“ ir AB „SWEDBANK“ banko kortelėmis, nuolaidų kortelėmis ir 190 Lt (55,03 Eur) įvairiomis kupiūromis. Asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į kitą bylą, atsitraukus nuo nukentėjusiojo ir nueinant, iš dešinės rankos išplėšus juodos spalvos sportinį krepšį „SPORT“ su jame buvusiais daiktais: 2 vnt. mobilaus ryšio telefono „Motorola“, žaidimų kompiuteriu „PSP SONY“ su baltos spalvos medžiaginiu baltos spalvos dėklu ir pakrovėju „Sony“, Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonu „Nokia 6151“ su SIM kortele, trimis sąsiuviniais, žurnalu „Iliustruotoji istorija“, kosmetiniu raudonos spalvos krepšeliu, vyriška barzdaskute „Philips“, šviesiai rudos spalvos megztiniu, juodos spalvos sportine trumpomis rankovėmis palaidine, juodos spalvos skėčiu, ausinėmis muzikai klausytis, dvejomis poromis megztų kojinių mažavertės vertės bei CD-R kompaktu mažavertės vertės, tokiu būdų bendrais veiksmais pagrobė svetimą – 807 Lt (233,72 Eur) vertės M. Ž. priklausantį turtą.
Teismas pripažįsta, kad 2013-12-01, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusįjį M. Ž. buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 2 d.
Kaltinamasis K. M. tiek ikiteisminio tyrimo (2 t., b. l. 4), tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino apie savo buvimo vietą nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. kad jis tuo metu buvo su K. T. ir L. R. (duomenys neskelbtini) , o 19.30-20 val., einant pro (duomenys neskelbtini), jį ir K. T. sustabdė policijos pareigūnai, galimai važiavę automobiliu ,,Nissan“, ir juos nufotografavo. Šiuos K. M. parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas L. R.. Nors šis liudytojas yra kaltinamojo draugas, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. V., kuris nėra susijęs jokiais giminystės ar draugystės ryšiais su kaltinamuoju, teisme patvirtino, kad būtent jis M. Ž. atžvilgiu įvykdė plėšimą, išsamiai nurodė, kaip įvykdė šį nusikaltimą, išvardino daiktus, kuriuos atėmė iš nukentėjusiojo, taip pat apibūdino vietą, kur išmetė nukentėjusiojo krepšį. Šiuos liudytojo parodymus, kuriuos pastarasis davė suvokdamas, jog pasakoja apie savo paties padarytą nusikaltimą, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis tarnybinis pranešimas, jog ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00807-13, atliekant kratą pas įtariamąjį J. V., gyv. (duomenys neskelbtini), N. A., buvo rastas ir paimtas M. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50). Ir nors įrodymų rinkimas pirmiausia yra ikiteisminio tyrimo institucijų priedermė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nei J. V., nei L. R. apklausti nebuvo.
Nukentėjusysis M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jis yra įsitikinęs, jog jį apiplėšė būtent kaltinamasis ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta į kitą bylą, tačiau iš visų byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad toks jo vidinis įsitikinimas, jog būtent K. M. yra tas pats asmuo, jam susiformavo tik bylos tyrimo eigoje. Nusikalstama veika prieš M. Ž. buvo įvykdyta 2014-12-01 apie 18 val., t. y. tamsiu paros metu. Ir nors nuketėjusysis nurodė, kad nusikaltimo vieta buvo apšviesta, jis galėjo gerai įsižiūrėti jį užpuolusius asmenis, tačiau nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei plane-schemoje apie šios vietovės apšvietimą nėra jokių duomenų (1 t., b. l. 7-9). Tuoj po apiplėšimo M. Ž. pasakojo močiutei R. V. Ž. apie įvykį, nurodė, kad jį užpuolė dviese, rodos užpuolė iš nugaros, pastarajam nesitikint. Pagalbos telefonu ,,112“ kalbėjo ir anūką užpuolusius asmenis apibūdino R. V. Ž. (tai ji nurodė teisiamojo posėdžio metu). Ir nors jau pildant protokolą-pareiškimą, apklausiant liudytoju, M. Ž. išsamiai apibūdino jį užpuolusius asmenis, tačiau, kaip pats pripažino, šiuos parodymus davė jau tada, kai jam buvo parodytos būtent dviejų asmenų, t. y. K. M. ir K. T. fotonuotraukos. Teisme pats nukentėjusysis patvirtino, kad policijos pareigūnai atvyko pas jį į namus ir parodė dvi įtariamųjų nuotraukas, jis vaikinus apibūdino apklausoje tik po to, kai pažiūrėjo į nuotraukas, jam įstrigo tai, kad K. T. buvo mėlyna striuke, o kitas įtariamasis – juoda striuke. Šiuos jo parodymus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja R. V. Ž., kuri nurodė, kad policininkai anūkui parodė telefone nuotraukas ir klausė ,,ar šitie“. Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas A. Č. nei paneigė, nei patvirtino rodęs dvi įtariamųjų nuotraukas nukentėjusiajam prieš pastarąjį apklausiant. Iš kur gauti duomenys, jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė K. M. ir K. T. (1 t., b. l. 10), apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas G. C. nurodyti negalėjo, tvirtindamas, jog ši informacija yra konfidenciali, slapta ir jos išslaptinti negalima.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą (BPK 191 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką, ji rodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013).
Taigi visos šios byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam M. Ž. susiformavo vidinis įsitikinimas, jog būtent K. M. įvykio metu jį užpuolė ir apiplėšė tuomet, kai buvo atliktas procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką, kuris atliktas pažeidžiant BPK 179, 191-192 str. nustatytus reikalavimus. Taip pat teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo visos galimybės kaltinamąjį parodyti atpažinti nukentėjusiajam, nes K. M. nebuvo niekur išvykęs, pasislėpęs ar kitaip dingęs, taip pat nebuvo grėsmės ir nukentėjusiojo saugumui, tačiau to padaryta nebuvo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad tokiu būdu, kuris prieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, gauti duomenys įrodymais nepripažintini, jų gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus. Be to, nei vienas iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų pas kaltinamąjį nebuvo surastas. Tuo tarpu iš M. Ž. pagrobtas vairuotojo pažymėjimas kratos metu buvo rastas pas J. V. (1 t., b. l. 50), kuris teisiamojo posėdžio metu prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką. O tai, kad policijos pareigūnai tą dieną naudojosi tarnybiniu automobiliu ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ne „Nissan“, kaip kaltinamasis nurodė, nėra įrodymas, pagrindžiantis K. M. kaltę.
Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Europos Ž. T. Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. M. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme visiškai ir besąlygiškai nėra įrodytas, todėl visas abejones traktuoja kaltinamojo nuadai ir sprendžia, kad jis išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5d. 2 p. )
Kadangi K. M. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., M. Ž. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Šioje byloje nusikalstamą veiką padaręs asmuo ar asmenys lieka nenustatyti, todėl, vadovaujantis BPK 303 str. 6 d., byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusį asmenį nustatyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. M., kaltinamą pagal BK 180 str. 2 d., išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
M. Ž. civilinį ieškinį atmesti.
Bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.