Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,

pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinė bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką L. K. įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 22 d. 19.20 val. iki 2011 m. kovo 24 d. 15.35 val. (dvi paros) bei sulaikymo Vokietijoje ir suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. birželio 13 d.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartimi ištaisytos 2012 m. birželio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-899/2012 esančios klaidos, nurodant:

- nuosprendžio aprašomojoje dalyje: „L. K. paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį – taikytinas visiško bausmių sudėjimo būdas, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedama visa paskirta švelnesnė bausmė“;

- nuosprendžio rezoliucinėje dalyje: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridėti visą paskirtą švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose“.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. L., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino neteisėtai įgyti narkotines medžiagas be tikslo jas platinti, t. y. 2011 m. kovo 21-22 d. telefonu su E. L. sutaręs iš E. L. nupirkti 200 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 2011 m. kovo 22 d. 19.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., kelyje (duomenys neskelbtini), susitikęs su E. L., pasikėsino neteisėtai įsigyti iš E. L. 198,45 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes susitikimo su E. L. metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, L. K. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas įtariamuoju ir laikinai sulaikytas, konvojavimo metu, 2011 m. kovo 23 d., apie 13.38 val., (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus tualeto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), grasindamas prieš jį konvojuojantį pareigūną – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnįjį tyrėją R. M. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. mosikuodamas rankomis prieš R. M. bei taip neleisdamas uždėti antrankių, kėsindamasis galva smogti antrankius bandančiam uždėti R. M. į veidą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Teismo posėdyje nuteistojo L. K. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257/2012).

L. K. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo R. M., liudytojo A. B. parodymais, iš dalies – ir paties nuteistojo L. K. parodymais.

Iš nukentėjusiojo R. M. parodymų matyti, kad jam ir jo kolegai A. B. nusprendus sulaikytąjį L. K. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės konvojuoti atgal į policijos komisariatą, jam (R. M.) priėjus prie L. K. uždėti antrankius, pastarasis ėmė nuo jų trauktis, sunėrė rankas, susirietė, tokiu būdu neleisdamas uždėti antrankių. Kadangi jis, kaip konvojaus pareigūnas, buvo atsakingas už tai, kad L. K. nepabėgtų, antrankius teko dėti prievarta, dėl to L. K. buvo parverstas. L. K. pasakius, kad jis geruoju vykdys visus reikalavimus, t. y. duos šlapimo tyrimams, jis buvo palydėtas iki tualeto. Tualete L. K. buvo be antrankių. Kai po kurio laiko jis pasakė, kad nieko nedarys, t. y. šlapimo tyrimams neduos, jis (R. M.) su kolega nusprendė L. K. konvojuoti atgal į policijos komisariatą. Jam (R. M.) įėjus į tualeto patalpą, L. K. nuo jo nusisuko ir truputį paėjo į priekį. Jam priėjus arčiau prie L. K., norint paimti už parankės ir uždėti antrankius, pastarasis staigiai atsisukdamas galva bandė suduoti smūgį jam į veidą, tačiau jis spėjo atsitraukti ir taip išvengė smūgio. Kadangi L. K. neleido uždėti jam antrankių, rietėsi, muistėsi, buvo sunėręs rankas, prieš jį buvo panaudota prievarta ir uždėti antrankiai. L. K. matė jo (R. M.) rankoje antrankius ir suprato, kad jis siekia pastarajam juos uždėti (4 t. 115-117 b. l.). Netikėti nukentėjusiojo R. M. parodymais kolegija neturi pagrindo. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 12-14 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme – 4 t. 140 b. l.), be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas policijos pareigūnas A. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad, kai R. M. bandė uždėti antrankius L. K., pastarasis pradėjo priešintis, todėl antrankiai buvo uždėti panaudojant fizinę jėgą. Tualeto patalpoje R. M. einant prie L. K., jis galva siekė suduoti smūgį R. M., tačiau jo kolega spėjo smūgio išvengti. L. K. muistėsi, bandė suduoti R. M.. Tai galėjo trukti 5-10 minučių. Smurtas prieš L. K. nebuvo naudojamas, prieš jį teko panaudoti fizinę jėgą. L. K. bandė suduoti du kartus (4 t. 136-137 b. l.).

Aplinkybę, kad jis „nesidavė surakinamas“, t. y. neleido jam uždėti antrankių, buvo sunėręs rankas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nuteistasis L. K. (4 t. 138-140 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. K. padarė 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. K. aktyviais veiksmais, pasireiškusiais kėsinimusi panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. M., pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam policijos pareigūnui.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu jam paskirtos bausmės neginčijo, todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. K. apeliacinį skundą.