- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-2081-798/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01070-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- P. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Advokatai
- Antanas Skomantas
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl periodinių išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui P. S., prašydama pakeiti Druskininkų m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimu patvirtintą R. ir P. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą: „P. S.“ padės R. S. išlaikyti nepilnamečius vaikus: M., Š. ir K.ą pagal 1999-10-20 Druskininkų m. apylinkės teismo nutarimą, mokės ir toliau šių vaikų išlaikymui 1/2 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1,0 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999-09-29 iki M. pilnametystės, po to 1/3 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1,0 MGL kas mėnesį iki Š. pilnametystės, po to 1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1,0 MGL kas mėnesį iki K. pilnametystės. P. S. padės R. S. išlaikyti nepilnametę dukrą M., mokėdamas periodines išmokas po 125 Lt į mėnesį nepilnametės dukros M. išlaikymui iki jos pilnametystės“ priteisiant iš atsakovo P. S. nuo pareiškimo padavimo dienos periodines mėnesines išmokas po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį: dukros M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus Š., gim. (duomenys neskelbtini), dukros K., gim. (duomenys neskelbtini), dukros M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės, taip pat priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2007-04-16 ieškovė ir atsakovas yra nutraukę santuoką Druskininkų m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimu. Prieš santuokos nutraukimą, Druskininkų m. apylinkės teismo 1999 m. spalio 20 d. nutartimi iš atsakovo P. S. yra išieškoti alimentai R. S. naudai, dukros M., sūnaus Š., dukros K. išlaikymui. Santuokos nutraukimo metu Druskininkų m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimu buvo patvirtintos Rūtos ir P. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, t.y. kad atsakovas padės ieškovei išlaikyti nepilnamečius vaikus M., Š. ir K. pagal 1999-10-20 teismo nutarimą bei dukrą M., mokėdamas periodines išmokas po 125 Lt į mėnesį iki pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „Draugystės sanatorija“, pajamos vidutiniškai siekia iki 932,43 Lt. Su gaunamomis iš atsakovo periodinėmis išmokomis sunku išlaikyti 4 vaikus. Papildomai vaikai gauna po 52 Lt iš Socialinės paramos skyriaus. Atsakovas 4 vaikams per mėnesį vidutiniškai perveda apie 1079 Lt, o jo vidutiniškai per mėnesį gaunamos pajamos siekia apie 7789 Lt. Kiekvienam vaikui per mėnesį išlaidžia 650 Lt, viso apie 2600 Lt. Mano, kad tėvas yra pajėgus mokėti didesnę pinigų sumą vaikams, t.y. po 400 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas P. S. nurodė, kad Druskininkų m. apylinkės teismo 1999 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytas ir 2007 m. kovo 16 d. sprendimu patvirtintas išlaikymas vaikams yra tinkamas ir atitinka jų interesus. Vaikų išlaikymui skiria daugiau nei 50 proc. gaunamo atlyginimo plius 130 Lt kas mėnesį jauniausios dukros M. išlaikymui, viso 1200 Lt. Nurodė, kad niekada nekontroliavo kur ieškovė panaudoja vaikų pinigus. Nuosavo būsto neturi, gyvenamąjį plotą tenka nuomotis iš savivaldybės, iš banko skolinosi pinigų automobilio pirkimui. Nurodė, jog visus gautus pinigus panaudoja skolų apmokėjimui, todėl šiuo metu neturi jokių santaupų. Iš šiuo metu gaunamo atlyginimo negali kiekvienam vaikui mokėti po 400 Lt per mėnesį, viso 1600 Lt.
Druskininkų m. apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2007 m. kovo 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2010-08-09, priteisė iš P. S. periodines mėnesines išmokas kiekvienam vaikui po 400 Lt dukros M., sūnaus Š., dukros K.s, dukros M., išlaikymui iki jų pilnametystės; į priteistą 400 Lt dydžio periodinę mėnesinę išmoką kiekvienam vaikui įskaitė atsakovo jau sumokėtą išlaikymo dydį laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki sprendimo paskelbimo dienos; priteisė nuo priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010-08-09 iki sprendimo paskelbimo dienos 5 proc. metinių palūkanų, mokant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pavedė R. S. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą; priteisė iš P. S. ieškovės R. S. naudai 600 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 36,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, pripažino, kad po išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, didėjant maisto, kuro, drabužių kainoms, augant vaikams jų poreikiai tapo ženkliai didesni ir įvairesni, o tai sudaro pagrindą pakeisti išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. S. prašė panaikinti Druskininkų m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują: pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2010-08-09 priteisti iš atsakovo P. S. periodines mėnesines išmokas kiekvienam vaikui po 300 Lt dukros M., sūnaus Š., dukros K. ir dukros M. išlaikymui iki jų pilnametystės. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarkys įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė R. S.. Kitoje dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apylinkės teismas sprendimą, jog išlaikymo dydis turėtų būti 400 Lt, priėmė pažeisdamas interesų pusiausvyros ir įrodymų visapusiškumo principą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtino aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali skirti daugiau nei po 300 Lt vaikų išlaikymui. Pastaruoju metu atsakovas paskirtas dirbti kitur, nei gyvenamoji vieta, todėl priverstas skirti dalį pajamų tiek kelionei į darbo vietą, tiek ir gyvenimui Klaipėdoje. Darbo specifika tokia, kad bet kuriuo metu gali būti paskirtas į kitą dalinį, kitame mieste ar apskirtai dėl sveikatos būklės ar etatų mažinimo gali būti atleistas iš Lietuvos kariuomenės. Nurodė, kad ieškovė R. S., būdama darbinga tenkinasi palyginti mažu atlyginimu, nors faktiškai tikrai galėtų gauti didesnes pajamas. Druskininkų m. apylinkės teismas, nustatydamas, kad kiekvienam vaikui reikalingas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį, nepasisakė kodėl ieškovei yra sumažinama pareiga lygiaverčiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, neatsižvelgė į tai, kad valstybė remia šią šeimą kaip daugiavaikę. Teismo išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, paremtos prielaidomis. Teismas labai šališkai įvertindamas atsakovo P. S. paaiškinimus dėl iš tarptautinės operacijos Afganistano Islamo Respublikoje gautų lėšų panaudojimo, padarė nepagrįstas išvadas, jog jos buvo panaudotos ne nepilnamečių vaikų interesais, o išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo netyrė ir nevertino ieškovės R. S. reikalaujamų sumų vaikams išlaikyti pagrįstumo ir racionalumo. Tik formaliai vertino ieškovės pateiktą vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę, nesigilindamas į tikruosius vaikų poreikius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašė Druskininkų m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, tiksliai laikėsi įstatymo nurodymų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos rekomendacijų. Priteisto išlaikymo dydis (po 400 Lt) atitinka vaikų prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus. Aplinkybė, kad gyvena motinos bute, patvirtina, jog vaikams būstas suteiktas jos ir jos motinos pastangomis, o ne atsakovo veiksmais ir rūpinimusi. Nurodė, kad ieškovės uždirbamų pajamų nepakanka, trūkstamas lėšas kompensuodavo artimieji. Aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo negalėjimą mokėti priteistą po 400 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, nėra pagrįstos ir teisiškai reikšmingos šiai bylai, nes tokios pačios aplinkybės slegia ir ieškovę bei jos vaikus. Atsakovo paaiškinimai, jog jis butą laiko vaikams, neatitinka realios situacijos, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad santykiai su vaikais yra problematiški. Nurodė, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad vaikams augant jų mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, sveikatos priežiūrai ir kitiems būtiniems poreikiams reikalingas didesnis tėvo išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Ieškovė R. S., prašydama padidinti dukroms M. S., K. S., M. S. ir sūnui Š. S. išlaikymo dydį iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas – dukros ir sūnus mokosi mokykloje, vėliau jiems vyksta pomokyklinis ugdymas, padidėjo išlaidos maistui, komunalinėms paslaugoms, vaistams. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pajamos siekia vidutiniškai iki 923,43 Lt ir su atsakovo gaunamomis periodinėmis išmokomis išlaikyti keturis vaikus yra sunku. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir atsakovo gaunamas pajamas, tenkino ieškinį ir padidino M. S., K. S., M. S. ir sūnui Š. S. tenkantį išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tačiau atsakovas P. S. su šiuo teismo sprendimu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė šioje byloje pasikeitė vaikų poreikiai dėl to, kad jiems užaugus po nustatyto išlaikymo priteisimo, jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, be to per tą laikotarpį padidėjo pragyvenimo kainos. Ieškovė į bylą pateikė būtinų išlaidų minimaliems šalių vaikams poreikiams tenkinti paskaičiavimus. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 str. ir CK 1.5 str. bei atsižvelgiant į prioritetinį šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami išvadai, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 2 d.), ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.
Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas priimdamas sprendimą netyrė ir nevertino ieškovės reikalaujamų sumų vaikams išlaikymo pagrįstumo ir racionalumo, formaliai vertino ieškovės pateiktą vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę, sutiko su ieškovės nurodymu, kad vaikų išlaikymui kiekvienam reikia po 650 Lt. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Minima suma yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Reikia pabrėžti, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu (maistas, higiena, apranga ir pan.) ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ieškovės reikalaujamų sumų pagrįstumą, o nepilnamečių vaikų išlaikymo iš atsakovo padidinimas iki 400 Lt yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padidindamas iš atsakovo išlaikymo sumą iki 400 Lt teisingai atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį kiekvienam vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažintina geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta.
Atsakovas taip pat nurodo, kad jo finansinė padėtis yra tokia, kad jis negali skirti daugiau nei 300 Lt vaikų išlaikymui, kadangi paskirtas dirbti kitoje nei gyvenamoji vieta, yra priverstas skirti dalį pajamų tiek kelionei į darbo vietą, tiek gyvenimui Klaipėdoje. Be to, ieškovė šiuo metu būdama darbinga tenkinasi palyginus mažu atlyginimu, nors faktiškai galėtų gauti didesnes pajamas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliacinis teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažesnėmis pajamomis ar išlaikymo teikėjo darbo vietos pakeitimu. Kasacinės instancijos praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos visos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė apelianto turtinę padėtį ir pagrįstai nurodė, kad butpinigiai ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra apelianto pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas turtinei padėčiai nustatyti, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. G. A.; bylos Nr. 3K-3-251/2003).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas reikšmingai pagerėjus jo finansinei situacijai, atitinkamai neskyrė didesnio išlaikymo keturiems savo vaikams, nors tokią pareigą turėjo, visas gautas lėšas panaudojo išimtinai savo asmeniniams interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje nurodo, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus, negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamų neužtenka teikti savo nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti keturiais nepilnamečiais vaikais, nes tai tėvų konstitucinė pareiga.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Atmestinas apelianto argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą priteisti įstatymines procesines palūkanas pagal CK 6.37 str. ir 6.210 str. nuostatas. Už laikotarpį nuo 2010-08-09 iki sprendimo paskelbimo dienos po 5 proc. metines palūkanas mokant jas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija pažymi, kad prievolė teikti vaikams išlaikymą savo esme yra piniginė prievolė, o nuo išlaikymo įsiskolinimo gali būti priteisiamos CK 6.37 str. numatytos palūkanos. Apylinkės teismas nusprendė, kad atsakovas P. S. nuo ieškinio pateikimo dienos turi teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Vadinasi, nuo ieškinio pateikimo dienos apeliantui atsirado prievolė ir pareiga teikti didesnį išlaikymą ir šitą prievolę patvirtino apeliacinės instancijos teismas. Pagal CK 6.37 str. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas (procesines) nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo, apeliantui susidarė skola nuo periodinių išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumų neprimokėjimo ir todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą priteisti įstatymines procesines palūkanas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti neatitikimai dėl įsiskolinimo datų yra taisomi rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų nustatyta tvarka CPK 276 straipsnis, todėl dėl to kolegija išsamiau nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 1000 Lt.
Dėl atsakovo P. S. apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 8,40 Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.