- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-191-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08150-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- M. B.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų), bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta 36 MGL dydžio, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), bauda.
M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iš M. B. nuspręsta konfiskuoti 3 090 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt eurų) valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 24 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,55 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras D. S. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalimis, paskirti M. B. turto konfiskavimą, išieškant iš M. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 090 Eur. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teigia, kad teismas pagrįstai nusprendė taikyti M. B. atžvilgiu turto konfiskavimą, tačiau, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, neteisingai taikė VšĮ „E.“ pažymoje nurodytą automobilio “Mercedes Benz S320” vertę be PVM ir neteisingai nustatė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2020 m. birželio 19 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-12-495/2020) konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė turi būti nustatoma be PVM, padarė fakto vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai aiškino bei pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.
2.3. Prokuroras taip pat pažymi, kad teismas klaidingai apskaičiavo automobilio „Mercedes Benz S320” rinkos vertės vidurkį remdamasis kaltinamojo M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodyta apytiksle 2 800 Eur automobilio įsigijimo kaina. Atkreipia dėmesį, kad pats teismas pripažino ir nurodė, jog byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie šio automobilio įsigijimo kainą (paskutinio pirkimo-pardavimo sandorio metu), tačiau vis tiek rėmėsi vien tik kaltinamojo nurodyta automobilio verte. Pastebi, kad kaltinamasis, naudodamasis savo teise į gynybą ir siekdamas sušvelninti savo padėtį, teismui galėjo nurodyti netikrą automobilio pirkimo kainą, be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad parodymus apie automobilio įsigijimo kainą davė ne tas asmuo, kuris būtų buvęs paskutinio šio automobilio pirkimo-pardavimo sandorio šalimi (automobilis veikos padarymo metu priklausė kaltinamojo motinai). Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų apie automobilio įsigijimo vertę, teismas apskritai negalėjo taikyti automobilio vertės vidurkio paskaičiavimo. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš M. B. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą turėjo būti taikoma VšĮ „E.“ pažymoje nurodyta automobilio vidutinė kaina su PVM, t. y. 4 090 Eur.
4. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).
7. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
8. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo prokuroras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 išaiškinta, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Be to, šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz S320”, kuris nuosavybės teise priklauso nuteistojo motinai R. B. (b. l. 32), rinkos kaina su PVM pagal VšĮ „E.“ pažymą yra 4 090 Eur (b. l. 33). Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, nors nuteistasis M. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo mama už automobilį mokėjo iki 3 000 Eur (b. l. 93), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra (tai be kita ko nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), pati automobilio savininkė R. B. teisiamajame posėdyje dėl automobilio vertės apklausta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl konfiskuotino automobilio vertės sprendė skaičiuodamas automobilio vertės vidurkį remiantis kaltinamojo nurodyta automobilio verte bei VšĮ „E.“ nurodyta automobilio rinkos verte be PVM, ir dėl to netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą – BK 72 straipsnio 5 dalį. Todėl prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš M. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 090 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.