Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-405/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-21
Bylos Nr.
1-119-405/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01948-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kaltinamasis
J. L.
Advokatai
Violeta Bazienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-405/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01948-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 21 d.Švenčionys
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant prokurorams Irinai Kurilo, Janui Paškevičiui (Jan Paškevič),kaltinamajam J. L., jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas, pensininkas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvykusiame eismo įvykyje buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2024 m. sausio 15 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių, arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei, ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“), 30 p. („Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį“), 127 p. („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.“) – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją Z. N., ir ją partrenkė, padarydamas Z. N. kūno sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušio kairėje, muštine žaizda su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, taip pat IV-VI šonkaulių lūžiais kairėje, dešiniojo stipinkaulio lūžiu, kairiojo klubakaulio sparno lūžiu, kairiojo gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, abiejų šlaunikaulių lūžiais, kairiojo blauzdikaulio lūžiu, tuo nesunkiai sutrikdė Z. N. sveikatą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis J. L. iš esmės kaltę pripažino. Paaiškino, kad po 2024 m. sausio 15 d. įvykusio eismo įvykio atvykusiam policijos pareigūnui A. Tverijonui pasakė, kad kaltę pripažįsta, kad moteris ėjo per pėsčiųjų perėją, bet po to, apžiūrėjęs įvykio vietą, tuo suabejojo. Vertina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad moteris staigia išėjo į gatvę ir jis nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio. Gailisi dėl to, kas įvyko, gaila nukentėjusiosios. Tokį eismo įvykį padarė pirmą kartą. Su nukentėjusiąja neturėjo galimybės susisiekti, nes ji buvo gydoma ne vienoje įstaigoje ir jis neturėjo duomenų apie šias įstaigas. Apie ekspertizės išvadą sužinojo iš savo gynėjos. Jis nesupranta, iš kur atsirado nukentėjusioji. Supranta, kuo kaltinamas, pripažįsta, kad pažeidė KET, kaltas, kad visiškai nesustojo prieš pėsčiųjų perėją. Viskas įvyko per 2,5 sekundes – važiuodamas iš pradžių dėmesį atkreipė į šalikelėje stovėjusias moteris, po to pamatė ant važiuojamosios kelio dalies prieš jo vairuojamą automobilį atsiradusią nukentėjusiąją, kuri nešė du maišus. Ji, matyt, perlipo per sniegą ir išėjo į pėsčiųjų perėją. Kai ją pamatė, ji buvo jau ant kelio, ant pėsčiųjų perėjos, ji ėjo gatve jam iš priekio į pėsčiųjų perėją. Buvo slidoka, ir jo vairuojamas automobilis ją stumtelėjo. Nukentėjusiąją pamatė už sniego ant važiuojamosios kelio dalies – taip išeina, kad nematė, kaip ji nulipo nuo šaligatvio. Nukentėjusioji išniro iš to pulko moterų, stovėjusių ant šaligatvio. Kaltas, nes reikėjo sustoti, kai pamatė ant šaligatvio moteris. Įvykio metu viskas buvo apsnigta ir sunku buvo įžiūrėti, sniegas buvo valytas. Toje vietoje yra pėsčiųjų perėją žymintys kelio ženklai, jis matė, kad ten pėsčiųjų perėja. Sutinka su tuo, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepristabdė automobilio ir greičio nesulėtino. Prieš jį važiavo baltos spalvos automobilis, jis paskui jį ir važiavo. Šis automobilis buvo aukštokas, todėl iš už jo ir nesimatė nukentėjusiosios. Greičiausiai nukentėjusioji praleido pirmą automobilį ir iš karto žengė prieš jo automobilį, tuo metu iki jo automobilio buvo likę 8-10 m, jis moterį kliudė automobilio dešine puse ties žibintu. Jis bandė to išvengti, bet nepavyko, nukentėjusioji pargriuvo jo automobilio priekyje. Po eismo įvykio jo automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos, pagal policijos išmatavimus, už 5-7 m. Galvoja, kad nukentėjusioji ėjo keliu, o ne šaligatviu, nes jis labai stebėjo šaligatvį ir nematė, kad ji ant važiuojamosios dalies atėjo nuo šaligatvio. Buvo pusnys, ties pėsčiųjų perėja buvo išvalyta. Ant važiuojamosios dalies pakraštyje sustumto sniego nesimatė nukentėjusiosios pėdsakų, matyt ji praėjo ten, kur valyta, dar paėjo kelio pakraščiu apie pora metrų ir žengė į kelią. Partrenkus nukentėjusiąją, jos nešti tušti buteliai subyrėjo, liko po jo automobiliu. Jis prieš susidūrimą stabdė automobilį, nežino, kodėl pareigūnai nepažymėjo stabdymo kelio. Jis pastabų dėl įvykio schemos neturėjo, ją pasirašė, nes buvo susijaudinęs. Vėliau taip pat nepasakė, kad schema neatitinka po eismo įvykio buvusios situacijos. Pripažįsta kaltę dėl veikos, kuri nurodyta kaltinamajame akte. Kaltas, nes reikėjo važiuoti mažesniu greičiu. Gyvena (duomenys neskelbtini) k., iki artimiausio miesto reikia važiuoti mišku apie 8 km, viešasis transportas nevažiuoja. Gyvena vienas, turi daržą, prižiūri bites. Su sūnumi E. L. bendrauja, puikiai sutaria, sūnus atvažiuoja kas antrą, trečią savaitę. Palaiko advokatės prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, stengsis, kad tokie atvejai nepasikartotų, prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo, nes dėl amžiaus, gyvendamas nutolusioje nuo miesto vietovėje, negalėtų savarankiškai išvykti iš namų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios Z. N., liudytojų J. J. (J. J.), A. T., J. S., V. B., S. N., V. N. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. N. (I t. b. l. 50-53) paaiškino, kad skaityti nemoka, gali tik pasirašyti parašu, nes nebaigė mokyklos, išsilavinimo neturi, ji neįgali. Prisimena, kad sausio mėn., pirmadienį, bet tikslios dienos nurodyti negali, apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) iš savo namų ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir nešė du krepšius taros. Buvo apsirengusi juodos spalvos kelnėmis ir paltu su gobtuvu. Tą dieną buvusių oro sąlygų geria neprisimena, bet ant šaligatvio buvo prisnigta. Ėjo šaligatviu iki pat tos vietos, kurioje turėjo pereiti kelią į kitą pusę link parduotuvės. Į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ eina dažnai, kelią visada pereina toje pačioje vietoje kaip ir šį kartą. Žinojo, kad toje vietoje prieš parduotuvę galima pereiti į kitą gatvės pusę, ten visada ėjo, kiti žmonės taip pat ten pereina gatvę, bet negali pasakyti, ar ten yra pėsčiųjų perėja. Matė toje vietoje du kelio ženklus, bet nežino, ką jie reiškia, galimai jie buvo mėlynos spalvos. Negali pasakyti, ar ėjo per kelią prieš ženklus, tarp jų ar už jų, nes, kiek prisimena, jie vienoje pusėje stovėjo, vienas po kito. Tarp šaligatvio ir kelio važiuojamosios dalies buvo daug sniego, bet negali pasakyti, ar toje vietoje, kurioje ji ėjo, jai reikėjo peržengti sniegą ar ten buvo išvalyta. Prieš įžengdama į kelio važiuojamąjį dalį, nepasižiūrėjo į šonus, todėl nematė jokio automobilio nei iš kairės nei iš dešinės pusės, tik būdama ant kelio važiuojamosios dalies pajuto smūgį į kairę koją, po smūgio krito dar toliau į priekį. Jai pasirodė, kad automobilis, kuris ją partrenkė, nestabdė, matomai kažkur skubėjo. Neprisimena, kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje ją partrenkė automobilis. Automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) m. centro pusės (duomenys neskelbtini) m. kryptimi. Greitoji medicinos pagalba ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jai nustatė abiejų kojų lūžius, du kartus jai buvo operuotos abi kojos, po eismo įvykio taip pat lūžo šonkauliai ir dešinė ranka, dėl to ją taip pat operavo. Ligoninėje buvo gydoma tris savaites ir šiuo metu (2024 m. vasario 8 d.) gydymas tęsiamas (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje, nes dėl abiejų kojų lūžių du mėnesius negalima keltis iš lovos. Iki eismo įvykio gyveno viena ir pati savimi rūpinosi, dabar to negali daryti. Eismo įvykio metu nukentėjo, patyrė dideles traumas ir skausmus. Ji negali gyventi kaip anksčiau, negali atsikelti iš lovos, be to, tenka iškęsti didelius skausmus, todėl, apsisprendusi dėl padarytos žalos dydžio, teiks ieškinį. Jos kairė ranka nevaldoma dėl vaikystėje persirgto meningito, o dešinė ranka sulaužyta, skaityti ji nemoka. Patvirtina, kad tyrėja protokolą jai perskaitė, jis surašytas teisingai, patvirtins tai parašu.

Ikiteisminiame tyrime liudytojas J. J. (II t., b. l. 203-206) parodė, kad tikslios dienos neprisimena, bet sausio mėn., ryte, valandos taip pat negali pasakyti, išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje ir išgirdo aimanuojančios moters balsą, pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies, priešais minėtą parduotuvę, eismo juostoje (duomenys neskelbtini) m. kryptimi, guli moteris. Eismo įvykio jis nematė, tik pamatė jau gulinčią ant kelio moterį, ji gulėjo nuo pėsčiųjų perėjos apie 5-7 m atstumu į (duomenys neskelbtini)m. pusę. Pamatė stovinį visureigį „Land Rover“, valstybinių numerių nežiūrėjo, spalvos neprisimena, kurio priekinė dalis jau buvo pravažiavusi už pėsčiųjų perėjos. Toje vietoje kelias dviejų eismo juostų – viena eismo juosta (duomenys neskelbtini) m. kryptimi, kita eismo juosta skirta priešpriešais atvažiuojančiam transportui. Partrenktą moterį jis pažįsta iš matymo, automobilio vairuotoją taip pat iš matymo pažįsta, jam apie 70 m. Toje vietoje kelio važiuojamoji dalis ir šaligatvis atskirti sniegu, jokių pėdsakų, rodančių, kad moteris būtų ėjusi per tą sniego sangrūdą, nebuvo, jos žingsnis nebuvo toks didelis, kad tą sangrūdą peržergtų, todėl jis iš karto suprato, kad moterį partrenkė ant pėsčiųjų perėjos. Automobilio vairuotojas, partrenkęs moterį, ėmė aiškinti, kad ji ėjo ne pėsčiųjų perėja, bet jis jam pasakė, kad nemeluotų, nes jokių pėdsakų nėra, o močiutė tikrai neperžengtų per tokią aukštą sniego grūstį, tuomet vairuotojas apsiramino, dar bandė aiškinti, kad yra pėdsakai, tačiau jis vairuotojui atsakė, kad tai pėdsakai jo pažįstamo, kuris ką tik nuo kelio važiuojamosios dalies pasitraukė ant šaligatvio. Jis (liudytojas) pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą. Kelias tą dieną buvo slidus, ant kelio buvo „košė“. Ant kelio gulėjo išsibarsčiusi tara, kurią, matomai, nešėsi močiutė. Jis kalbėjo su partrenkta močiute, klausinėjo, kaip ji jaučiasi, neleido jos judinti iki atvyks greitoji, alkoholio kvapo nejuto.

Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. T. (II t., b. l. 195-198) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Dirbdamas pagal nustatytą darbo grafiką, 2024 m. sausio 15 d. apie 9 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilis partrenkė žmogų. Nedelsiant atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. L., būdamas blaivus (promilių nenustatyta), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, dėl to partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją Z. N.. Iki pareigūnams atvykstant, nukentėjusioji greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai nustatyti daugybiniai kaulų lūžiai. Buvo apžiūrėta įvykio vietą, užpildyti procesiniai dokumentai, sudaryta eismo įvykio vietos schema. Nustačius, kad įvykio vieta filmuojama parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameromis, buvo paimtas ir prie tyrimo medžiagos pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti moters judėjimo kryptis ir partrenkimo momentas – moteris buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Įvykio vietoje bendraujant su vairuotoju, jis savo kaltės neneigė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminiame tyrime liudytojas J. S. (III t., b. l. 5-8) parodė, kad sausio mėn., tikslios dienos neprisimena, galimai apie 10 val., tiksliai negali nurodyti laiko, bet tai buvo iki pietų, jis buvo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje. Tuo metu apsisukinėjo aikštelėje ir nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta aplink, tačiau pamatė kaip ant kelio išsibarstė daug taros. Tuo metu jis jau važiavo iš aikštelės. Nematė, kaip moteris buvo partrenkta, matė ją jau gulinčią ant kelio. Nepastebėjo žymių automobilio „Land Rover” sugadinimų, automobilis jis stovėjo kryptimi link (duomenys neskelbtini) m., atstumas nuo automobilio priekio iki gulinčios moters buvo apie 7 m. Neįsidėmėjo, ar automobilis jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėją, ar stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Jis nebuvau priėjęs, nes ten pakankamai buvo prisirinkę žmonių, tačiau jis jų neįsidėmėjo. Nei partrenktos moters, nei automobilio vairuotojo duomenų negali nurodyti, nes jų nežino. Suprato, kad automobiliu partrenkta pėsčioji, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį, o pats nuvažiavo. Prie parduotuvės yra pėsčiųjų perėja, bet tuo momentu jis nežiūrėjo, kas vyksta pėsčiųjų perėjoje.

Ikiteisminiame tyrime liudytojas V. B. (III t., b. l. 13-16) parodė, kad J. L. – jo draugas. Neprisimena nei mėnesio, nei dienos, prisimena, kad ryte, galimai apie 10 val., bet laiko tiksliai neprisimena, jis važiavo su J. L. jam (kaltinamajam) priklausančiu automobiliu, kurio modelio neprisimena, jis džipo tipo, valstybinių numerių nežino, iš (duomenys neskelbtini) m. į (duomenys neskelbtini) m. pusę. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, automobilį vairavo J. L., kuris buvo blaivus, kaip ir jis. Ant asfalto buvo kažkiek sniego, bet kelias nebuvo slidus. Kelio pakraštyje buvo sugrūsto sniego, bet nedaug. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jis kalbėjo telefonu ir visiškai nekreipė dėmesio į kelią, į šonus nežiūrėjo, todėl tikrai negali nurodyti, kas vyko aplink. Jis staiga pajuto duslų smūgį, bet negali pasakyti, ar tas smūgis buvo dar būnant pėsčiųjų perėjoje, ar už jos, nes tuo metu, kai pakėlė akis, pamatė jų važiavimo kryptimi prieš automobilį ant kelio važiuojamosios dalies gulinčią moterį ir po visą važiuojamąją dalį išsibarsčiusią plastikinę tarą. Moteris nusirito į priekį po smūgio, nes J. L. staigiai stabdė. Jis (liudytojas) nespėjo sureaguoti, kas įvyko, pats J. L. jo paklausė, kas įvyko, į tai atsakė, kad jis žmogų partrenkė. Kaip minėjo, tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis kalbėjo telefonu ir nematė, kada ir kaip moteris įžengė į kelio važiuojamąją dalį, jis nežino, ar ji įžengė pėsčiųjų perėjos ribose, bet prieš pėsčiųjų perėją pajuto, kad J. L. sulėtino greitį. Numano, kad moteris ėjo nuo daugiabučių namų kvartalo pusės į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Negali nurodyti, kurią automobilio dalimi moteris buvo partrenka. Moterį pažįsta iš matymo, jos duomenų nežino. Po smūgio J. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo link moters, jis taip pat išlipo iš automobilio ir pamatė ant kelio žmogaus pėdsakus, kurie buvo vieno metro atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, matėsi, kad eita skersai, iki perėjos nebuvo prieita. Jis neleido jų mindžioti, parodė pareigūnams. Jis nežino, kieno buvo šie pėdsakai. Greitoji medicinos pagalba atvyko iš karto ir moterį išvežė į ligoninę. Moteris buvo sąmoninga, vaitojo. Pareigūnai atvyko po to, kai moteris jau buvo išvežta.

Ikiteisminiame tyrime liudytoja S. N. (I t., b. l. 120-123) parodė, kad ji – Z. N. brolio žmona. Pati Z. N. giminių neturi, nes vaikų ji neturėjo, o jos brolis miręs. Iki įvykio Z. N. gyveno viena, pati savimi gebėjo pasirūpinti, tvarkėsi pati, savarankiškai viską darė. Ji Z. N. retkarčiais aplankydavo. Apie tai, kad Z. N. 2024 m. sausio 15 d. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota, ir kad ji vežama į (duomenys neskelbtini) ligoninę, sužinojo iš greitosios pagalbos medikų. Visą tą laiką, kol Z. N. buvo ligonėje, ją lankė ir ja rūpinosi. Z. N. jai buvo nustatyti abiejų kojų lūžiai, dešinės rankos lūžis, vidaus organų sutrikimai, dubens kaulo skilimas. Dėl šių sužalojimų ji privalėjo gulėti. Užbaigus pirminį gydymą, tolimesniam gydymui ji buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės slaugos skyrių. Po to, kai Z. N. perkėlė iš reanimacijos skyriaus, su ja buvo sunku susikalbėti, ji nesiorientavo aplinkoje, painiojo dalykus ir nesugebėjo nuosekliai pasakoti apie tai, kas įvyko,. Iki įvykio ji nebuvo tokios būsenos. Gydytojai leidus bendrauti su Z. N., klausė, ar ji prisimena įvykį. Z. N. iš karto sakė, kad ėjo per perėją, vėliau kartodavo, kad nieko neprisimena, tik kad daug žmonių buvo aplink. Kiek pažįsta Z. N., ji visada gatvę pereidavo per pėsčiųjų perėją, nes pati sakydavo, kad ji vos paeina, tai kaip gali eiti ne per perėją. Z. N. prižiūrima slaugos skyriuje, mano, kad jos bendra savijauta nuolat blogėja, nes ji neturi jėgų, nesikelia iš lovos, neturi jėgų atsisėsti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Jei nebūtų įvykęs šis eismo įvykis, Z. N. iki šiol gyventų ramų, pilnavertį gyvenimą ir nebūtų papildomų išlaidų. Ji (liudytoja) pateikusi prašymą atstovauti Z. N., kadangi ji dėl senatvinių ir fizinių trūkumų pati savęs atstovauti nesugebės, ji negali atvykti į valstybines ar kitas įstaigas.

Ikiteisminiame tyrime liudytojas V. N. (II t., b. l. 5-8) parodė, kad Z. N. buvo jo teta – jo mirusio tėvo sesuo. Pati Z. N. šeimos neturėjo, gyveno viena, turėjo tik vieną brolį – jo tėvą. Mirus Z. N., jis paveldėjo jos turtą, todėl nori atstovauti jos interesus ikiteisminiame tyrime ir teisme. Tyrimo metu tetą atstovavo jo motina S. N., tačiau, tetai mirus, motinos įgaliojimas neteko galios. Asmens, kuris partrenkė jo tetą, nepažįsta. Automobilio vairuotojas visą šį laiką nesusisiekė nei su vienu iš jų ir neatsiprašė, ligoninėje nesilankė, tetai būnant gyvai, susisiekti su ja nebandė.

Iš 2024 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 78-81) esančių duomenų nustatyta, kad Z. N. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušio kairėje, muštine žaizda su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, IV-VI šonkaulių lūžiais kairėje, dešinio stipinkaulio lūžiu, kairiojo klubakaulio sparno lūžiu, kairiojo gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, abiejų šlaunikaulių lūžiais, kairiojo blauzdikaulio lūžiu. Išvadoje nurodoma, kad nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki hospitalizacijos 2024 m. sausio 15 d. 12.24 val., tikėtinai užduotyje minimo įvykio metu, nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2024 m. sausio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 73) esančių duomenų nustatyta, kad Z. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Iš 2024 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 100-104) esančių duomenų nustatyta, kad Z. N. mirė ((duomenys neskelbtini)) nuo lėtinės išeminės širdies ligos. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į nustatytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Z. N. lavono vidinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), š(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Išoriškai nustatyti (duomenys neskelbtini). Pooperaciniai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarp Z. N. eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų ir jos mirties nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Visumoje nustatyti sužalojimai galėjo sunkinti nukentėjusiosios būklę.

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. specialisto S. L. paaiškinimų protokole (II t., b. l. 174-181) esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas med. dr. S. L. dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad Z. N. nustatyta muštinė žaizda pakaušio kairėje, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, kurie atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti IV-VI šonkaulių lūžiai kairėje, dešinio stipinkaulio lūžis, kairiojo klubakaulio sparno lūžis, kairiojo gaktikaulio apatinės šakos lūžis, abiejų šlaunikaulių lūžiai, kairiojo blauzdikaulio lūžis atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Išvardinti sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V298-158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.13 p. netaikomas, kadangi: 1) punkte nurodytų kaulų, abiejų šlaunikaulių ir kairio blauzdikaulio lūžiai yra uždari; 2) iš pateiktų medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, taip pat atlikus Z. N. tyrimus, nustatyti dešiniojo šlaunikaulio distalinio (tolimojo) galo skeveldrinis lūžis su lūžgalių poslinkiais, kairio šlaunikaulio distalinio (tolimojo) galo medialinio (vidinio) krumplio lūžis su lūžgalių poslinkiais ir kairiojo blauzdikaulio proksimalinio (artimojo) 1/3 skeveldrinis intrasąnarinis lūžis su lūžgalių dislokacijomis. Minėtame 6.6.13 p. numatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas esant uždariems kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų (žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio) kūnų, arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiams. Atsižvelgus į Z. N. nustatytų abiejų šlaunikaulių ir blauzdikaulio lūžių lokalizacijas, 6.6.13 p. negali būti taikomas. Dėl 2003 m. gegužės 23 d. LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V298-158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 11 p. taikymo atliekant 2024 m. vasario 20 d. Z. N. teismo medicininį tyrimą iš pateiktų medicininių dokumentų duomenų, nurodė, kad atliekant tyrimą minėtas punktas negalėjo būti taikomas, nes: 1) prarasto bendro nedarbingumo procentai apskaičiuojami remiantis prie Taisyklių esančioje lentelėje pateiktais straipsniais, kai traumos pasekmės akivaizdžios betarpiškai po traumos (amputuota galūnė ar jos dalys, išmušti dantys, pašalintas vidaus organas ar jo dalis); 2) prarasto bendro nedarbingumo procentai nustatomi, kai baigtas gydymas ir išnaudotos visos reabilitacinės priemonės, o darbingumo netekimo požymiai išlikę, bet ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po patirtos traumos.

Iš 2024 m. sausio 15 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje (I t., b. l. 30-32, 33-34, 35-44) esančių duomenų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje, esančioje netoli įvažiavimo į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Protokole nurodoma, kad kelio dangos būklė – asfaltas, apsnigta, slidu, kairėje kelio pusėje parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje – gyvenamieji namai, automobilis „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu stovi link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (duomenys neskelbtini) m., transporto priemonė neapgadinta. Protokole užfiksuota, kad transporto priemonės stabdymo žymių nėra, 2,2 m atstumu nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies, 4,10 m ilgio ir 3,20 m pločio teritorijoje išsidėstę plastikiniai tušti buteliai (tara). Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija filmuojama vaizdo stebėjimo kamera.

Iš 2024 m. sausio 15 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (I t., b. l. 45-47) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad išorinių transporto priemonės sugadinimų nėra, taip pat ant transporto priemonės nėra pėdsakų ar kitų objektų.

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ (Nr. ARFM-0441) šaknelės (III t., b. l. 84) nustatyta, kad J. L. 2024 m. sausio 15 d. 9.18 val. iškvėptame ore nustatyta 0,00 promilių etilo alkoholio.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše (III t., b. l. 89) esančių duomenų nustatyta, kad keleivinio automobilio „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas J. L..

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išraše esančių duomenų (III t., b. l. 97-100) nustatyta, kad 2024 m. sausio 15 d. 9 val. gautas pranešimas apie tai, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ką tik automobilis „Land Rover“ partrenkė suaugusį žmogų, nežino – vyrą ar moterį, amžiaus nurodyti negali, žmogus guli ant asfalto kruvinas, nežino, ar jis sąmoningas. Pranešėjas neprisistatė.

Iš 2024 m. vasario 1 d. Kitų objektų apžiūros protokole (III t., b. l. 114-116) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėtas 2024 m. sausio 15 d. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vienas vaizdo įrašas, susijęs su 2024 m. sausio 15 d. eismo įvykiu. Protokole nurodoma, kad vaizdo įrašo pavadinimas „https__ibpsapp.vrm.lt_darsis_api_download_7f8f7f32-b54c-4e07-973e-af108d736719_Filmuota%20med%C5%BEiaga“, įrašo trukmė 00:01:07. Protokole užfiksuota, kad filmuojamas išvažiavimas iš šalutinio kelio ir pagrindinis kelias, įraše nurodomu laiku 00:00:59, kairėje pusėje, žiūrint nuo filmavimo kameros, šaligatviu, esančiu kitoje kelio pusėje, eina tamsiais drabužiais apsirengusi moteris, rankoje nešasi krepšį. Moteris juda į dešinę pusę (žiūrint nuo filmavimo kameros). Dešinėje pusėje už „Lavazza“ kavos aparato matoma apsnigta pėsčiųjų salelė, kurioje stovi kelio ženklas „Apvažiavimas iš dešinės“, už jo matomas kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“. 00:00:43 moteris prieina prie pėsčiųjų perėjos, prie jos nesustodama įžengia į pėsčiųjų perėją ir, jai būnant perėjoje, įraše rodomu laiku 00:00:40 moterį partrenkia iš dešinės pusės (žiūrint nuo filmavimo kameros) važiuojantis tamsios spalvos visureigis. Po smūgio moteris nuskrieja tolyn kelio važiuojamąja dalimi, visureigio važiavimo kryptimi.

Iš 2024 m. gegužės 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole (III t., b. l. 120-122) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėti įvykio vietoje mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ filmuoti šeši vaizdo įrašai:

1. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas PSS-20240115-095813UTC+0200, kurio trukmė 00:05:17. Protokole nurodoma, kad įraše užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į ligoninę, medicinos darbuotoja telefonu praneša, kad moterį veža į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

2. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas PSS-20240115-091855UTC+0200, kurio trukmė 00:21:33. Protokole nurodoma, kad įraše užfiksuota, kad pareigūnas bendrauja su medike, kuri nurodo, kad moteris sąmonės nebuvo praradusi, greičiausiai bus dešinės kojos kelio trauma ir dešinės rankos trauma. Moteris guli greitosios pagalbos automobilyje. Užrašomi nukentėjusiosios duomenys: Z. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nukentėjusioji bendrauja su pareigūnu, nurodo savo gyvenamosios vietos adresą. Medikė nurodo, kad moteris paaiškino, jog ėjo per pėsčiųjų perėją, matė, kad mašina važiuoja, bet galvojo, kad suspės sustoti. Apžiūrimas automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant kelio važiuojamosios dalies matoma išbarstyta tara. Atliekami įvykio vietos matavimai. Automobilis stovi už pėsčiųjų salelės priešais posūkį į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kelias šlapias, apsnigtas, pėsčiųjų salelė apsnigta. Automobilio vairuotojas sako, kad žmonių daug, iššoko, slidu.

3. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas PSS-20240115-091851UTC+0200, įrašo trukmė 00:00:03. Protokole užfiksuota, kad tyrimui reikšmingų duomenų nėra.

4. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas PSS-20240115-091534UTC+0200, kurio trukmė 00:03:17. Protokole nurodoma, kad įraše užfiksuota, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pagyvenęs vyras nurodo, kad jis vairuotojas. Į pareigūno klausimą, ar moteris ėjo per pėsčiųjų perėją, vyras atsako: „Panašiai“. Pareigūnas patikslina, ar per pėsčiųjų perėją, vyras linkteli galvą, kad „taip“, ir atsako: „Nu, slidu yra“. Vairuotojui tikrinamas blaivumas, nustatyta 0,00 promilių.

5. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas PSS-20240115-091525UTC+0200, jo trukmė 00:25:03. Protokole nurodoma, kad filmuojama kito pareigūno „Body“ kamera, įraše užfiksuota, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pagyvenęs vyras nurodo, kad stuktelėjo moteriškę, ją išvežė greitoji, nurodo, kad jis vairuotojas. Į pareigūno klausimą, ar moteris ėjo per pėsčiųjų perėją, vyras atsako: „Panašiai“. Pareigūnas patikslina, ar per pėsčiųjų perėja, vyras linkteli galva, kad „taip“, ir atsako: „Nu, slidu yra“. Vairuotojui tikrinamas blaivumas, nustatyta 0,00 promilių Šalia stovintis jaunuolis paaiškina, kad kvietė policiją, paties įvykio nematė, tik pamatė, kai moteris jau gulėjo, nes tik tuomet iš parduotuvės išėjo. Atliekama įvykio vietos ir automobilio apžiūra, fotografuojama. Automobilio vairuotojas sako, kad žmonių daug, iššoko, slidu. Pareigūnas nurodo, kad dar per pėsčiųjų perėją atsargiai reikia važiuoti, vairuotojas paaiškina: „Tai va tame reikalas, šaligatvyje daug žmonių buvo“. Vėliau priduria: „Įdomu blaivi ji ar ne“. Pareigūnas atsako, kad ne taip svarbu, ar ji blaivi, svarbu pėsčiųjų perėja, nes vairuotojas nestabdė, ant kapoto pavežė.

6. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas PSS-20240115-094627UTC+0200, kurio trukmė 00:00:32. Protokole užfiksuota, kad įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra.

Teismui 2025 m. kovo 4 d. nutartimi byloje paskyrus eismo įvykio ekspertinį tyrimą, siekiant nustatyti eismo įvykio, įvykusio 2024 m. sausio 15 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybes bei jo kilimo priežastis, pašalinti kylančias abejones, gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 23 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš akto išvadoje esančių duomenų nustatyta, kad pėsčioji buvo partrenkta Z. N. buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, eismo įvykio mechanizmas buvo toks – pėsčioji Z. N. nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjo per kelio važiuojamąją dalį, iš kairės prie jos artėjo J. L. vairuojamas automobilis „Land Rover Freelander“, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos J. L. laiku nesiėmė stabdyti vairuojamo automobilio ir nepraleido ja ėjusios pėsčiosios, dėl to automobilio „Land Rover Freelander“ priekine dalimi partrenkė pėsčiąją Z. N., nuo smūgio pėsčioji buvo nublokšta automobilio judėjimo kryptimi ir nukrito kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi, o automobilis vairuotojo buvo sustabdytas neprivažiavus gulėjusios pėsčiosios. Techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Land Rover Freelander“ vairuotojo J. L. veiksmai – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nesiėmė stabdyti vairuojamo automobilio ir nepraleido ja ėjusios pėsčiosios Z. N., dėl to ją partrenkė. J. L., važiuodamas jo paties nurodytu apie 30 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti iš dešinės pusės per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja judėjusios pėsčiosios Z. N. partrenkimo, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį „Land Rover Freelander“. Automobilio „Land Rover Freelander“ vairuotojo J. L. veiksmai – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nesiėmė stabdyti vairuojamo automobilio ir nepraleido ja ėjusios pėsčiosios Z. N., dėl to ją partrenkė, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Iš ekspertizės akto nustatyta, kad dėl duomenų trūkumo ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilis „Land Rover Freelander“ prieš pat eismo įvykio kilimą ir pėsčiosios Z. N. partrenkimo metu.

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo J. L. kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. sausio 15 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 30, 127 p. reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją Z. N., dėl to ją partrenkė, tuo padarė Z. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Eismo įvykis kilo ir nukentėjusioji sužalota dėl minėtų kaltinamojo veiksmų, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., sudėtis.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino, tačiau iš karto po eismo įvykio prisipažino, kad nukentėjusiąją partrenkė pėsčiųjų perėjoje, taip pat ir teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, gailėjosi padaręs nusikaltimą. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje pasisako, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdus gailėjimasis pripažįstama atsakomybę lengvinančia, „<...> jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023, 32, 33 p.). Taip pat, pagal kasacinio teismo praktiką, prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Atsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad teisiamajame posėdyje kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, nurodydamas esminę aplinkybę, kad jis nukentėjusiąją partrenkė pėsčiųjų perėjoje, į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi automobiliu partrenkęs nukentėjusiąją ir padaręs jai kūno sužalojimus, sprendžiama, kad byloje yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyti BK 40 str. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltinamasis padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau ne už itin šiurkščius nusižengimus, galiojančių nuobaudų neturi, nusikalstama veika padaryta žalos, tačiau ją atlygino draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (2025 m. vasario 5 d. teisiamajame posėdyje teismo protokoline nutartimi priimtas atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas), kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, padarė atitinkamas išvadas. Atsižvelgus į nustatytas ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – pensininkas, seniūnijos charakterizuojamas kaip socialiai aktyvus ir bendruomeniškas, neturintis žalingų įpročių, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir dėl to gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis prašė jį perduoti pagal laidavimą sūnui E. L.. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Kaltinamojo sūnus, pateikęs prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, neteistas, buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau už ne itin šiurkščius nusižengimus, nuobaudos negalioja, E. L. dirba, darbe charakterizuojamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis artimai bendrauja su sūnumi, sūnus pas tėvą dažnai lankosi, sprendžiama, kad jis dėl savo asmeninių savybių, gyvenimo būdo bei santykių su kaltinamuoju darys teigiamą poveikį kaltinamajam ir tokiu būdu bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, todėl kaltinamasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodamas E. L. atsakomybei. Esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, nustatomas laidavimo terminas – vieni metai, neskiriant užstato.

LR BK 67 str. 2 d. nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). J. L. eismo įvykį, dėl kurio sužalotas žmogus, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl turi būti sprendžiama dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles, kad BK 281 str. nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023, 28 p., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-935/2025, 10 p.).

Kaip minėta, J. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, J. L. automobilį vairavo blaivus, kaltę pripažino, teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka nebuvo nubaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, seniūnijos charakterizuojamas kaip neturintis žalingų įpročių, todėl padaryta nusikalstama veika vertinama kaip atsitiktinė, o ne kaip sisteminga ir nulemta ankstesnio kaltinamojo elgesio. Kaltinamojo veiksmais nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad jau pats įvykis ir baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, į tai, kad byloje negauta duomenų, jog po įvykio kaltinamasis būtų padaręs KET pažeidimų ar kitų neteisėtų veikų, vertinama, kad byloje nėra kaltinamojo didelį pavojingumą eismui ar visuomenei pagrindžiančių aplinkybių ir dėl to, neuždraudus kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones, nebus visuomenei keliamas pavojus.

Kaip minėta, dėl kaltinamojo padarytų KET pažeidimų kilusio eismo įvykio metu buvo sužalota nukentėjusioji, todėl sprendžiama, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, skirtingai nei uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, neapribos nuošalioje vietovėje gyvenančio kaltinamojo socialinio gyvenimo, tačiau skatins kaltinamąjį laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pensininkas, skiriama 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą., nustatant įmokos sumokėjimo terminą – vienus metus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (III t., b. l. 187-190), paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais – paliekami byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 40 str., BPK 273, 303-307 str.,

nusprendžia:

J. L., padariusį LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei. Nustatyti laidavimo terminą – vienus metus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos sumokėjimo terminą – vienus metus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.

Teisėja Nijolė Lisauskienė